Šokiruojantys naujo tyrimo skaičiavimai: ar vištienos kaina bus įkandama?

Daugelis Europos įmonių – nuo ​​prekybos centrų iki svetingumo verslo – jau yra pasirašiusios įsipareigojimą dėl aukštesnių vištų gerovės standartų (angl. European Chicken Commitment, ECC). Nevyriausybinių gyvūnų gerovės organizacijų propaguojama sistema siekiama didinti gyvūnų gerovę ir viršyti galiojančius ES teisės aktus. ECC įpareigoja pasirašiusias šalis nuo 2026 m. šimtu procentu taikyti keletą reikalavimų, pavyzdžiui, veisti lėčiau augančių viščiukų linijas (kai orientacinė slenkstinė vertė yra 60 g/parą 2,2 kg gyvojo svorio), sumažinti paukščių tankumą (ne daugiau kaip 30 kg gyvojo svorio vienam kv. m), naudoti natūralią šviesą ir kt.

Akivaizdu, kad tai didina paukštynų išlaidas ir galutinio produkto kainą. Todėl svarbu aiškiai žinoti, kiek tai gali kainuoti ir ar verta investuoti į paukštininkystę. Kadangi esminiai klausimai dėl perėjimo prie ECC poveikio aplinkai ir poveikio vištienos gamybai vis dar lieka neatsakyti, AVEC užsakė nepriklausomą tyrimą. Žemės ūkio srityje besispecializuojanti konsultacinė įmonė „RSK ADAS“ (ADAS) ištyrė galimas visiško perėjimo prie ECC standartų pasekmes.

AVEC generalinė sekretorė Birthe Steenberg akcentuoja itin svarbų šio tyrimo aspektą: „Unikalus šio tyrimo aspektas yra tai, kad dėmesys skiriamas apskaičiuoti vieno mėsos kilogramo kaštus, priešingai nei ankstesniuose tyrimuose, kuriuose dėmesys buvo sutelktas tik į pasekmes gyviems paukščiams arba gyvam svoriui, o tai tiksliai neatspindi rinkos tikrovės, nes parduodame mėsą, o ne gyvą paukštį.“

Sugretino situaciją šešiose valstybėse

Iš tiesų tyrimų būta ir anksčiau. Vieną jų 2023 m. kovą pristatė Vageningeno universiteto mokslininkai. Vertinant perėjimo prie ECC standartų kaštus, buvo lyginamos tradicinės ir ECC standartus atitinkančios gamybos sąnaudos šešiose ES valstybėse narėse – Nyderlanduose, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Šios šalys pasirinktos dėl to, kad jose jau yra didelė pagal aukštesnius gyvūnų gerovės standartus išaugintos vištienos pasiūla.

Tirtose šalyse įprastos ir ECC vištienos kainos skyrėsi. Olandijoje gamybos sąnaudos padidėjo 22 proc. dėl didesnių vištidžių, pašarų, darbo ir energijos sąnaudų. Vokietijoje Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje ECC sistemos sąnaudų padidėjimas, palyginti su įprastine broilerių sistema, yra mažesnis nei Olandijoje – šiose šalyse gamybos sąnaudos išaugo 18–19 proc.

Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų Peterio van Horne'o ir Luukaso Visserso, priežastys yra įvairios. Vokietijoje dėl nacionalinių įstatymų paukščių skaičius įprastose sistemose yra artimesnis paukščių skaičiui, kuris numatomas 1 kv. m pagal ECC, o Ispanijoje dėl šiltesnio klimato įprasta tokiame pat plote laikyti mažiau viščiukų. Lenkijos augintojai patiria mažesnes vištidžių ir darbo sąnaudas. 

Tyrėjų nuomone, perėjimas prie ECC standartų yra ekonomiškai perspektyvus, o paukščiams būtų suteiktas visavertiškesnis gyvenimas.

Be to, išlaidų padidėjimą siūloma kompensuoti finansine parama nacionaliniu ir ES lygmeniu, taip skatinant ūkininkus imtis esminių pokyčių ir diegti aukštesnius gerovės standartus.

AVEC tyrimas atskleidė kitokį vaizdą

Naujausiame AVEC tyrime gilintasi į tvarumo subtilybes, ieškota, kaip rasti pusiausvyrą tarp ekonomikos, aplinkos ir socialinių iššūkių. Todėl buvo svarbu išsiaiškinti, kiek iš tiesų ūkininkui reikia investuoti į ECC standartus, kiek išauga vištienos savikaina ir kiek tai atsieis pirkėjui.

Tyrimas „Europos vištienos įsipareigojimo sąnaudos ir pasekmės ES“ parodė, kad visiškai perėjus prie ECC standartų gamybos kaštai vienam mėsos kilogramui išaugo 37,5 proc.: vandens suvartojimas padidėjo 35,4 proc., o tai prilygsta papildomiems 12,44 mln. kub. m per metus; pašarų suvartojimas padidėjo 35,5 proc., o tai sudaro dar 7,3 mln. tonų; šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas vienam kilogramui pagamintos mėsos padidėjo 24,4 proc.; pagaminamos mėsos kiekis sumažėjo 44 proc., palyginti su šiuo metu esamais ES standartinės gamybos auginimo plotais (>30 kg/m²).

...visiškai perėjus prie ECC standartų gamybos kaštai vienam mėsos kilogramui išaugo 37,5 proc.: vandens suvartojimas padidėjo 35,4 proc., o tai prilygsta papildomiems 12,44 mln. kub. m per metus; pašarų suvartojimas padidėjo 35,5 proc., o tai sudaro dar 7,3 mln. tonų; šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas vienam kilogramui pagamintos mėsos padidėjo 24,4 proc.; pagaminamos mėsos kiekis sumažėjo 44 proc...

Be to, įvertinta ir tai, kad teks pastatyti 9 692 naujas vištidės, kad būtų išlaikytas dabartinis gamybos lygis. Skaičiuojama, kad jos kainuos apie 8,24 mlrd. Eur.

Nesunku nuspėti, kad dėl tokio poveikio gamybai neišvengiamai padidės ir kainos, dalis vartotojų negalės pirkti vištienos, drastiškai padidės importas iš trečiųjų šalių, kuriose taikomi žemesni gyvūnų gerovės standartai.

„Nors ECC siekia pagerinti gyvūnų gerovę, labai svarbu pripažinti, kad šie patobulinimai turi didelių ekonominių ir aplinkosaugos pasekmių. Žinant, kad per ateinančius 10 metų prognozuojama, jog ES paukštienos suvartojimas Bendrijos šalyse augs, vartotojai turėtų turėti galimybę pasirinkti aukštesnės gerovės produktus, jei nori, tačiau labai svarbu, kad liktų prieinamos standartinės, įperkamos galimybės“, – dėmesį atkreipia AVEC prezidentas Gertas Janas Oplaatas.

Organizacija pabrėžia, kad reikia alternatyvių metodų, kaip pagerinti gyvūnų gerovę, nesukeliant pernelyg didelės finansinės naštos vartotojams ir nepadidinant susirūpinimo dėl aplinkosaugos.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.