Kai kurie laikotarpiai būna geresni, kai kurie – tragiškai sunkūs. Per juos paprastai suaktyvėja fermų išpardavimo procesai. Matome, kad fermų duris užveria net vidutiniai ar gana stambūs ūkiai. Pieninių karvių skaičius Lietuvoje stabiliai mažėja – per pastaruosius 10 metų sumažėjo apie 30 proc. Žmonės traukiasi iš šio sektoriaus, nes pasigenda stabilių perspektyvų.
Ar dar yra kelių, kurių Lietuvoje nebūtume išmėginę, kad situacija pasikeistų? Vienas tokių – Ispanijoje veikiantis įstatymas, draudžiantis pirkti ir parduoti žemės ūkio produktus bei žaliavas pigiau, nei kainuoja juos pagaminti. Į gamybos savikainą įskaičiuojamos absoliučiai visos sąnaudos, įskaitant orų atlygį dirbantiesiems, taip pat ir ūkininkui. Lietuvoje veikiantis ir šiuo metu tobulinamas garsusis Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas (Pieno įstatymas) tokių nuostatų neapima. Ar atsirastų politinė valia ispaniškąjį modelį išmėginti Lietuvoje – laikas parodys.
Dar vienas kelias – prieš 19 metų Austrijoje pradėtas įgyvendinti Europos pieno tarybos „Teisingo pieno“ projektas, šiuo metu sėkmingai vykdomas penkiose valstybėse – Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje ir Liuksemburge. Projektą įgyvendina patys ūkininkai – jie bendrai perdirba ir parduoda pieną, ženklindami jį „sąžiningo“ – „Fair Milk“ – pieno etikete. Taip siekiama apeliuoti į pirkėjų sąmoningumą rinktis šiuo ženklu pažymėtus produktus. Pardavus juos, visas pelnas paskirstomas projekte dalyvaujantiems ūkininkams. Projektą įgyvendinantys ūkininkai neslepia, kad teko nueiti ilgą ir sudėtingą kelią, kol pirkėjai suprato šių produktų pranašumą ir svarbą vietos ekonomikai, o projektui pieną tiekiančius ūkininkus pradėjo pasiekti reali apčiuopiama finansinė nauda. Skirtingose šalyse projektas apima skirtingus pieno produktus – nuo įvairaus riebumo ir įvairaus tūrio pakuotėse supilstyto geriamojo pieno iki grietinėlės, įvairių sūrių ar net ledų.
Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) jau ne vienus metus domisi šio projekto raida minėtose šalyse ir diskutuoja apie galimybes jo imtis Lietuvoje. Šio projekto sėkmė įmanoma tik tuo atveju, jei pirkėjai prekybos centruose prioritetą teiktų ne tik akciniams, kišenei „draugiškiems“ produktams, bet ir tiems, kurie atkeliauja tiesiai iš vietos ūkininkų ir užtikrina deramą finansinį atlygį pieno gamintojams. Norisi tikėti, kad šiam projektui galiausiai subręsime ir mes, Lietuvos pieno gamintojai – kad iš savo sunkaus darbo pagaliau uždirbsime tiek, jog į mūsų sektorių be baimės ateitų jaunimas ir daugiau nė vienos fermos durys nebūtų užkaltos.
LPGA fotoinformacija