Sorgai – Baltijos regione perspektyvi žemės ūkio kultūra

Augalininkystė Baltijos jūros regione yra intensyvi – dėl šios priežasties jame mažėja gamtinių išteklių ir kyla pavojus augalų produktyvumui. Dėl tokių intensyvių augalininkystės sistemų taikymo devyniose su Baltijos jūra besiribojančiose šalyse kasmet reikia panaudoti milijonus tonų azoto (~5 mln.), fosfatų (~1,4 mln.) bei kalio (~1,7 mln.) ir ~178 000 t pesticidų. Tokia augalininkystės sistema yra pagrindinis Baltijos jūros taršos šaltinis, sukeliantis eutrofikaciją ir negyvas zonas jūros ekosistemoje. Siekiant išsaugoti gamtos išteklius, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir padidinti ekosistemų funkcijas bei gamtinius išteklius, yra būtini inovatyvūs ir tvarūs sprendimai augalininkystės sektoriuje.

Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor L.) yra svarbus daugiafunkcis augalas, plačiai naudojamas maistui, pašarui ir bioenergijai. Jis pasižymi efektyvesne fotosinteze esant didesniam CO2 kiekiui ir yra labiau tolerantiškas /atsparus biotiniams bei abiotiniams stresams. Svarbu tai, kad sorgai per šaknų eksudatus skatina biologinį nitrifikacijos slopinimą ir gauna maisto medžiagų iš atmosferos – šios savybės gerina dirvožemio ekologines funkcijas ir didina agroekosistemų produktyvumą, tvarumą bei atsparumą.

Sorgai yra perspektyvi žemės ūkio kultūra Baltijos jūros regione dėl mažesnių trąšų, pesticidų bei vandens sąnaudų ir gebėjimo prisitaikyti prie Šiaurės ir Baltijos šalių sąlygų.

***

Švedijos instituto (SI) programos Baltic Sea Neighbourhood projekte, kurio pagrindinis vykdytojas yra Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas, kaip partneriai dalyvaus LAMMC, Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkos ekonomikos institutas, Švedijos ekologinių ūkių asociacija, Estijos kaimo tyrimų ir žinių centras, Khazaro universitetas, Nacionalinio sėklų ir veislių tyrimų centro Augalų selekcijos ir genetikos institutas.

Projekto tikslas – pradėti sorgų auginimą Baltijos jūros regiono šalyse, siekiant sumažinti eutrofikaciją ir pesticidų taršą gyvybei po vandeniu ir sausumoje. To bus siekiama: 1) atliekant Baltijos jūros regiono šalių augalininkystės sistemos meta-SSGG analizę, 2) skatinant sorgų auginimą kaip maisto, pašarų ir energinių augalų įvairinimo priemonę, 3) keliant teisės aktų ir jų reguliavimo klausimus, susijusius su agrobiologinės įvairovės sklaida maisto gamybos sistemoje, 4) atliekant informavimo, sąmoningumo ir dalijimosi žiniomis veiklas. Projektą numatoma vykdyti dvejus metus.

LAMMC informacija