Pasaulinė kiaušinių diena: kokios tendencijos?

Pasaulinė kiaušinių diena paskelbta 1996 m. Vienoje ir minima kasmet antrąjį spalio penktadienį. Šios iniciatyvos sumanytojai buvo įsitikinę, kad būtina akcentuoti kiaušinių teikiamą naudą žmogaus organizmui ir paskatinti ne išbraukti iš kasdienio raciono, bet praturtinti jais sveiką mitybą.

Pasidomėjus daugiau, net galima rasti organizaciją – Tarptautinę kiaušinių komisiją (International Egg Commision), kuri vienija žmones visame pasaulyje ir atstovauja pasaulio kiaušinių gamintojams. Ši bendruomenė keičiasi informacija ir kuria ryšius tarp kultūrų ir tautybių, kad palaikytų kiaušinių pramonės augimą.

Savo tinklalapyje organizacija tvirtina, kad Pasaulinė kiaušinių diena yra puiki proga pranešti žinutę, jog „kiaušiniai yra puikus, įperkamas aukštos kokybės mitybos šaltinis, galintis padėti pamaitinti pasaulį.“

Rengdamiesi minėti šią dieną Vokietijos gyventojai skaičiuoja, kiek pastaraisiais metais suvalgoma kiaušinių ir kokios tendencijos vyrauja ūkiuose.

Vokiečiai labiau pasitiki savais ūkininkais

Kiaušinių dienai skirtame portalo landvolk.net straipsnyje tvirtinama, kad pastaruoju metu mažiau vištų dedeklių laikoma ūkiuose, bet daugiau jų auginama laisvai ir ekologiniuose ūkiuose.

Federalinio žemės ūkio informacijos centro (BZL) duomenimis, per 2022 m. vienas gyventojas suvartojo 230 kiaušinių, tiek pat, kiek ir prieš penkerius metus. Pastebima, kad vartotojai mieliau perka vietinius, dažniausiai ūkiuose arba laisvėje auginamų vištų kiaušinius.

Statistisches Bundesamt duomenimis, pernai Vokietijos ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau nei 3000 vištų dedeklių, padėta apie 13,2 mlrd. kiaušinių (1,4 proc. daugiau palyginti su praėjusiais metais). Pastebima, kad didelių paukštynų šalyje sumažėjo, tačiau jie vis dar vyrauja. Prieš penkerius metus tokių paukštynų dalis sudarė 65,4 proc. O štai laisvai auginamų vištų dedeklių dalis išaugo nuo 15,9 iki 21,5 proc.

7,1 proc. augo ir ekologiškai laikomų vištų skaičius (iki 6,2 mln.), jos pernai padėjo 1,8 mlrd. kiaušinių (+6,3 proc.). Tai padidino jų dalį bendroje kiaušinių produkcijoje (10,7 iki 13,8 proc.). „Kaip ir ankstesniais metais, 2022 m. mažose grupėse laikomų paukščių skaičius sumažėjo iki beveik 2,2 mln. Nuo 2025 m. pabaigos mažos grupės bus uždraustos“, – rašo landvolk.net.

Kad kiaušinių vartojimas nemažėtų, šalyje taikomos įvairios rinkodaros priemonė. Pavyzdžiui, Žemutinės Saksonijos kaimo žmonės skatinami palaikyti asmeninį kontaktą su ūkininkais, nes taip pirkėjai daugiau sužino, kaip auginamos vištos, kokia jų dedamų kiaušinių kokybė, todėl labiau pasitiki augintojais.

Ūkininkų siūloma dar viena ypatinga paslauga – pardavimo automatai. Iš jų pirkėjai visą parą gali nusipirkti kiaušinių, pieno, kumpio ar kitų žemės ūkio produktų. Tačiau pripažįstama, kad tankiai apgyvendintuose regionuose ūkininkams vis tik naudingiau išlaikyti tiesioginį ryšį su savo klientais.

Kiaušinių suvalgome ne mažiau nei kiti europiečiai

Įdomią statistiką apie situaciją Lietuvoje pateikia Oficialiosios statistikos portalas. 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos ūkiai laikė 9 mln. paukščių. iš jų net 98,6 proc. sudarė vištos. 

Pernai, palyginti su 2021 m., buvo laikoma 7,9 proc. daugiau paukščių. Didžioji dalis (81,9 proc.) auginta žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse.

Kas dėl vištų dedeklių, po 2019 m., kai jų auginta beveik 11,6 mln. (daugiausia 2017–2022 m. laikotarpiu), per pastaruosius trejus metus jų skaičius labiausiai buvo nukritęs 2021-aisiais (iki 8,1 mln.), o pernai vįl ūgtelėjo iki beveik 8,9 mln.

Paukščių auginimo lyderės, praėjusių metų pradžios duomenimis, buvo Vilniaus ir Kauno apskritys, žemiau rikiavosi Alytaus, Panevėžio ir Telšių apskritys.

Eurostato duomenimis, pernai Europos Sąjungos (ES) šalyse vis dar didelė vištų dalis buvo auginama narvuose geresnėmis sąlygomis (39,7 proc.), panašus kiekis (37,8 proc.) – paukščių ūkiuose ir tik 15,5 proc. auginamos laisvai, o 7,1 proc. – ekologiškai.

Portale pateikiami duomenys rodo, kad 2021 m. Lietuvoje narvuose buvo laikoma 79,6 proc. vištų, ūkiuose – 18,5 proc. ir vos 1,2 proc. – laisvai bei 0,6 proc. augintos ekologiškai.

Jei Lenkijai pavyko patekti į Eurostato didžiausių kiaušinių tiekėjų šešetuką (jos dalis tarp ES šalių siekia 8 proc.), tai Lietuvos vardo šiame sąraše nerasime. Didžiausios kiaušinių gamintojos Europoje yra Prancūzija ir Vokietija (po 14 proc.), Ispanija ir Italija (po 12 proc.), taip pat Olandija (10 proc.).

ES iki šių metų birželio, kaip ir pernai tuo pačiu metu, kiaušinių eksporto srityje buvo pasaulio lyderė. Nedaug nuo jos atsilieka Kinija ir Honkongas, trečioje vietoje Turkija, o už jos rikiuojasi JAV ir Indija.

ES iki šių metų birželio, kaip ir pernai tuo pačiu metu, kiaušinių eksporto srityje buvo pasaulio lyderė.

Šiemet ES ypač išaugino kiaušinių eksportą į Australiją (73,8 proc.) ir Jungtinę Karalystę (31,1 proc.). Deja, smukus pardavimams kitose rinkose, bendrai eksportas sumažėjo 10,9 proc.

Įdomu: pernai latvių eggpower.eu atliktas tyrimas parodė, jog lietuviai kiaušinių suvartoja kiek daugiau nei vidutiniškai kitose Europos šalyse, bet mažiau nei JAV ar Japonijoje. Pastarojoje prieš ketverius metus vienas gyventojas suvalgė 320 kiaušinių, amerikietis – 280, ES gyventojas – 250. Lietuvoje tais metais kiekvienam gyventojui tenka po 260 kiaušinių.

... lietuviai kiaušinių suvartoja kiek daugiau nei vidutiniškai kitose Europos šalyse, bet mažiau nei JAV ar Japonijoje.

ŪP portalo inf.

Asociatyvi 123rf nuotr.