Spalvingas kanų pasaulis

Kanos Lietuvoje mėgstamos jau senokai. Kaip jas atradote Jūs?

Mačiau kitų žmonių auginamas kanas ir ilgą laiką žavėjausi jų egzotiškais lapais. Vėliau pasirodė katalogas su įvežamais augalais, tada tai buvo didelė naujiena. Iš jo užsisakiau savo pirmąją kaną, deja, nepavyko užsiauginti, nes trūko informacijos.

Prieš 15 metų vieną kaną gavau dovanų iš kaimynės. Tai buvo mūsuose įprasta tamsialapė kana ‘Russian Red‘, kurią auginu iki šiol. Žiedai nėra įspūdingi, bet augalas užauga gana masyvus, aukštis siekia per 2 metrus. Ši veislė atspari ligoms, ištveria staigias orų permainas ir puikiai išsilaiko rūsyje per žiemą.

Bet visada svajojau apie geltonžiedę kaną. Ilgainiui pavyko ją rasti skelbimuose. Pardavėjas nė nežinojo pavadinimo, tik vėliau išsiaiškinau, kad įsigijau ‘Cleopatrą‘, kuri šiuo metu yra labai geidžiama dėl dryžuotų lapų ir dviejų spalvų žiedų.

Vėliau įsigijau gana plačiai paplitusių Cannovos serijos kanų. Jos tinka auginti vazonuose, nes nedidelio ūgio. Vienintelis jų minusas – užaugina smulkesnius gumbus ir juos sunkiau išlaikyti per žiemą, nes labai greitai išgarina drėgmę, perdžiūsta.

Tikriausiai nesuklysiu teigdama, kad populiariausios tarp žmonių yra raudonais ir rožiniais žiedais žydinčios kanos. Jūsų auginamos išsiskiria kitomis spalvomis, gražiais spalvų deriniais ir margumu. Pagal kokius kriterijus atsirenkate naujas veisles?

Šiuo metu kanų veislių yra daugybė ir kasmet išvedamos naujos. Smalsu stebėti užsienio augintojų pasiekimus šioje srityje. Įdomybių tenka dairytis po privačias kolekcijas užsienyje. Išsirinkti nėra sunku, sunkiau įsigyti. Prie retų veislių kurį laiką reikia ir „eilutėje pastovėti“. Kartais gautas gumbelis būna toks mažutis, kad tenka pora metų jaukintis, kol pavyksta užauginti visavertį augalą ir sulaukti žiedų.

Pirmenybę teikiu dideliems žiedams ir įdomesniam lapų marginimui, pavyzdžiui, ‘Rose Quartz‘, ‘Hannah‘, ‘Tropicanna Durban‘, ‘Pink Sunburst‘, ‘Cleopatra‘, ‘Sonka, ‘Calimero‘, ‘Con Amore‘.

Su kokiais kitais augalais jas derinate?

Gyvename Kaune, bet užmiestyje turime sodelį. Kanų kolekcija nėra labai didelė, ir nors joms skiriu garbingesnę vietą, nes kiek lepesnės nei kiti augalai, vietos kol kas užtenka visoms gėlėms.

Iš įprastų augalų dar auginu keletą veigėlių, jazminų, dekoratyvinį gluosnį, pūslenį, ląstūnę (dar vadinamą kamsiu), trispalvį sausmedį, deuciją. Gėlynus puošia melsvės, alūnės, smaliukės, astilbės, vilkdalgiai, bijūnai, jurginai, flioksai ir nedidelė lelijų kolekcija.

Pavyko prisijaukinti žiemojančius kaktusus. Pavasarį akis džiugina tulpės ir narcizai. Nesistengiu auginti daug egzotikos. Pastaruoju metu mane labiau džiugina, kai pavyksta gauti įdomesnį augalą iš senųjų močiučių gėlynų.

Daugumą kanų auginu gėlynuose su daugiamečiais augalais. Labiausiai tinka alūnių ir melsvių kaimynystė. Labiau saulėtose kampeliuose grupuoju su petunijomis, kur pavėsis – su lobelijomis. Pačių kanų pavėsyje puikiai auga šliaužiančioji šilingė.

Vazoninėms kompozicijoms su kanomis tinka margeniai, dichondros, ipomėjos, smilginiai augalai. Svarbu, kad būtų parenkami tokie, kurie kaip ir kanos gerai auga drėgnesnėje dirvoje.

Ką reikėtų žinoti apie kanų auginimą tiems, kurie norėtų jų pasisodinti? Kokių klaidų vengti?

Tai yra tropikų augalas, todėl pratinimas prie šalčio ar sniego būtų pražūtingas. Į lauką sodinti galima tik tada, kai visiškai praeina pavasario šalnų pavojus. Vasaros metu priežiūra nėra sudėtinga, bet svarbu, kad labai neperdžiūtų per sausrą. Jeigu norisi iš tiesų gražių augalų, reikėtų periodiškai patręšti kompleksinėmis ir žydintiems augalams skirtomis trąšomis.

Pagrindinis patarimas ketinantiesiems auginti kanas – pirkti jau paaugintas, kad matytųsi, ar augalas sveikas, ar nėra kanų viruso požymių, nes ši liga gana plačai paplitusi, o priemonių jai įveikti nėra. Šį virusą galima atpažinti iš išplaukusių ar trūkinėjančių dryželių lapuose ir žieduose. Gelstantys su rudom dėmėm lapai jau rodo, kad įsimetęs puvinys.

Kviečiu užsukti į feisbuko grupę „Indinė kana“, jos nariai miela dalijasi sukaupta informacija ir patarimais. Kiekvieni metai vis kitokie, reikia laiko išmokti visų auginimo subtilybių, o pasitariant, pasidalinant patirtimi, darbai sekasi lengviau.

Kokios vietos kieme reikėtų paieškoti šioms gėlėms?

Daugumai kanų veislių tinkamiausia saulėta vieta. Tinka ir pusiau saulėta – gaudamos mažiau tiesioginių saulės spindulių, jos užauga aukštesnės. Bet yra ir pavėsyje augančių kanų veislių.

Šios gėlės mėgsta derlingą, drėgną ir lengvą dirvožemį. Paruoštą dirvožemį reikėtų pabarstyti trupučiu pelenų bei kompleksinėmis trąšomis. Į gruntą sodiname 10–15 cm gylyje, paliekant 30–50 cm tarpus žemaūgėms ir 50–60 cm aukštaūgėms.

Auginant gėlynuose pakanka laistyti kartą per savaitę. Įsivyravus karštiems ir sausiems orams laistoma dažniau, nepamirštant nupurkšti ir lapų.

Pasodintas vazonuose vandeniu atgaivinti teks gerokai dažniau, nes induose žemė greičiau išdžiūsta. O užsitęsus sausiems orams, gali tekti palieti kasdien. Laistymui geriausiai tinka vakaras, kai saulė jau nėra labai aktyvi. Jei vazonai laikomi arčiau sienų, kurios nuo saulės įkaista, reikėtų vakarais nupurkšti ir lapus, nes nuo per sauso oro gali atsirasti voratinklinė erkutė.

Auginat kanas vazonuose yra ir pliusas – juos galima perkelti iš vietos į vietą ir kaskart vis kitaip papuošti aplinką.

Kada rudenį reikia iškasti kanų šakniagumbius ir kada pavasarį galima pasodinti gėlyne? Kaip teisingai per žiemą juos laikyti?

Kanos iškasamos vos tik prasideda šalnos. Konkrečios datos nėra, nes kartais būna, kad jos pasirodo jau rugsėjo pradžioje. Šiemet pasitaikė šiltas ruduo ir kanas ruošti žiemoti pradėjau tik spalio pradžioje.

Iškasus kerą, stiebai nupjaunami maždaug 10 cm iki žemės, nuo šakniagumbių reikia nukratyti šiek tiek žemių ir sudėti į dėžes. Po to pora savaičių jie padžiovinami, kad išgaruotų perteklinė drėgmė, ir jau tada su dėžėmis nešami žiemai į rūsį.

Laikymo reikėtų apie +10 °C temperatūroje. Rūsys neturėtų būti labai šaltas ir drėgnas. Žiemos metu vertėtų kartais patikrinti, ar nepradeda gesti gumbai. Jei pastebėsite pajuodusių ar stipriai dėmėtų gumbų, tokius pašalinkite.

Kanų augintojams pavasariu pakvimpa jau sausio pabaigoje – vasarą prisirinkus kanų sėklų viduržiemį galima jų pasėti. Kanų sėklos turi labai kietą rudą apdangalą, todėl prieš sėjant reikia dilde nudildinti bent vieną šoną, taip greičiau sėklą pasieks drėgmė.

Į nedidelį indelį įdedame drėgnos vatos sluoksnį, o ant jo paberiame paruoštų sėklų ir uždengiame plėvele ir laikome 22–25 °C temperatūroje. Jau po kelių dienų pasirodo baltos šaknelės, o vėliau ir daigai. Tokius jau galima sodinti į nedidelius indelius.

Sodinti tinka kambarinių augalų gruntas. Pradžioje daigelius tenka uždengti skaidriais indeliais, kad susidarytų mikroklimatas ir drėgnas oras, bet kasdien vertėtų pavėdinti – kitaip įsimes pelėsis. Maždaug po mėnesio daigus galima perkelti į didesnius vazonus. Anksti pasėtos kanos spėja sužydėti jau pirmą vasarą.

Nuo kovo prasideda ir pernykščių gumbų tvarkymas bei sodinimas. Keras dalinamas taip, kad būtų bent po 2–3 gyvas viršūnes. Kerai po vieną sodinami į nedidelius indelius ar vazonus ir daiginami šiltoje, šviesioje patalpoje. Atšilus orams, pernešami į šiltnamį, o praėjus šalnų pavojui, jau galima puošti gėlynus ir terasas. Kanos pradės žydėti birželio pabaigoje ir žiedais džiugins iki pat šalnų.

Margaritos MASAITIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.