Šparagai – ir maistas, ir liaudiškas vaistas

Nuo šparagų iki smidrų

„Kalbininkai šią kultūrą rekomenduoja vadinti smidrais, o ne šparagais. Jie anksčiau, o kartais ir dabar, vis dar painiojami su šparaginėmis pupelėmis. Jeigu visai paprastai paaiškintume, šparagai yra tie pavasarį valgomi ūgliai. Kai nenuimti ūgliai išauga į žalias šluoteles, augalas tampa tuo darželių smidru, kurį senovėje dėdavo į puokštes prie gėlių“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino A. Pučinskas.

Mauručių k. – G. Pučinskienės tėviškė. Jos mama dalį žemės, apie 0,5 ha, perleido dukrai su žentu. „Svarstėme, kaip nors ir nedidelį plotelį protingai įdarbinti. Kadangi su žmona dirbame samdomus darbus, sprendėme, kokias mažiau laiko ir priežiūros reikalaujančias kultūras galėtume auginti. Svarstėme įveisti braškių arba daržovių. Tačiau tuomet jau būtų reikėję pasirūpinti ir nepigia laistymo sistema, be to, tiek braškėmis, tiek ir daržovėmis reikėtų kiekvieną dieną rūpintis. Esame auginę šiek tiek burokėlių, ridikėlių, salotų. Bet salotos, nors atrodė gražiai, buvo karčios. Nesulaukėme jokios naudos, todėl atsisakėme toliau auginti. Taip pirmiausia mūsų mintyse, o vėliau ir tikrovėje atsirado ir įsitvirtino šparagai“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

Norėjo atgaivinti primirštą kultūrą

Dešimt pirmųjų šparagų daigų, pasodintų tik pabandyti, ilgai nedygo. Teko aiškintis, kodėl taip nutiko. Pradedantieji šparagų augintojai perskaitė daug specializuotų straipsnių, kol suprato laiko patikrintą aksiomą – tiesa slypi detalėse. Kitais metais G. ir A. Pučinskai pasodino dar 700 daigų.

Šparagų sezonas trunka neilgai, maždaug nuo gegužės pradžios iki Joninių, kuomet jie pradeda sumedėti. Bet per porą mėnesių, pasak A. Pučinsko, reikia nuveikti labai daug. Dalį sezono arba sezono įkarščio metu augintojas samdomame darbe atostogauja. „Stengiamės šparagų per daug nenuvarginti, po Joninių leisti pailsėti, kad jie stiprintų savo šaknis ir kauptų maisto medžiagas naujam sezonui“, – paaiškino redakcijos pašnekovas.

Prieš septynerius metus, šparagų augintojo tvirtinimu, ši kultūra Lietuvoje dar nebuvo labai populiari, tad patiekalų su ja ant stalo atsirasdavo retai. „Norėjome atgaivinti karališkuosius šparagus. Iš istorijos žinoma, kad smidrus, arba šparagus, į mūsų šalį dar XVI a. įvežė iš Italijos kilusi Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bona Sforca. Prieš užsiimdami šių daržovių auginimu, konsultavomės su patyrusia augintoja iš Marijampolės Irma Šiaučiuliene. Pagal jos rekomendacijas ir daigus iš Nyderlandų įsigijome, ir susodinome, ir auginti stengiamės“, – ŪP sakė A. Pučinskas.

Nauja ir įdomi patirtis

Šparagais rūpinasi abu sutuoktiniai. Vienuolikmetis sūnus padeda tvarkyti aplinką – su traktoriuku žolę nupjauna. Tačiau tiek sūnus, tiek ir aštuonerių dukra, pasak tėvų, kol kas yra tik šparagų valgytojai.

„Aš esu kilęs iš Zarasų. Tėvai turėjo prie namų daržiuką, kaip ir dauguma to meto nuosavų namų gyventojų. Todėl šparagų auginimas man – nauja ir įdomi patirtis. Buvo ir iššūkių, tačiau visi sunkumai, manau, yra įveikiami. Palengva pripratau ir prie kitų ūkiškų darbų, su šeima kaime gyvendamas“, – teigė šparagų augintojas.

Per keletą sezonų G. ir A. Pučinskų auginamus šparagus jau atrado ir pamėgo ne vienas klientas. Tai labai džiugina augintojus. Nors produktas tas pats, yra daugybė būdų jį patiekti. Šparagų augintojai stengiasi, kad jų produkcijos visi norintys galėtų įsigyti palankiausiomis sąlygomis.

Iš pradžių pirkėjų susirasdavo per pažįstamus. Vėliau jie susikūrė ir feisbuko puslapį, per kurį žinia apie šparagų ūkį ėmė sklisti greičiau ir plačiau. Pagal užsakymus augintojai šparagus yra siuntę ir į atokesnius nuo ūkio miestus – Klaipėdą, Tauragę. Svarbiausias augintojų tikslas – kad užsakovai gautų šviežias, geros kokybės daržoves, todėl jie stengiasi laikytis trumposios maisto tiekimo grandinės principo „Iš lauko – ant stalo“.

„Daugiausia šparagais prekiaujame Kauno turguje. Šių daržovių paklausa – tikrai didelė. Nespėjame atvažiuoti ir šparagų išsikrauti, o pirkėjai tuojau supuola ir į eilę išsirikiuoja. Esame pastebėję, kad, sykį pabandę mūsų užaugintų šparagų, būtinai ir kitą kartą sugrįžta“, – džiaugėsi A. Pučinskas. Ir patys augintojai sakė mėgstantys skanauti savo šparagus. Valgo dažniausiai tik nupjautus, žalius, kad pasikrautų tikros, gyvos energijos. Gaminti patiekalus su šparagais užimtiems žmonėms dažnai pritrūksta laiko, bet šaldytuve jų visuomet yra.

Svarbu nepamiršti saiko

Šparagų, pasak A. Pučinsko, yra gana daug rūšių. Lietuvoje auginama iki 10 rūšių, kurios labiau tinkamos šalies klimatui.

Šparagai skiriasi savo spalvomis: nuo šviesių, šviesiai žalių (salotinių) iki tamsių. Yra ir įvairių porūšių, išsiskiriančių, pavyzdžiui, violetine spalva. „Mes auginame keturių rūšių šparagus. Paprastas žmogus juos dažniausiai skiria pagal spalvą. Lietuvos ūkiuose smidrai skirstomi pagal paskirtį (žaliajai arba baltajai produkcijai), derėjimo laiką (ankstyvieji, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvieji) ir atsparumą ligoms. Tinkamos veislės pasirenkamos atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas ir dirvožemį“, – vardijo ŪP pašnekovas. Šparagų augintojas sakė girdėjęs pasvarstymų, esą šios daržovės turi nuodingų savybių. Tokie teiginiai, anot A. Pučinsko, neturi nė trupučio tiesos. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad smidrai yra vaistiniai augalai, be to, juose gausu geležies.

„Yra atlikti mūsų gamtiškai auginamų šparagų tyrimai, kurie parodė, kad geležies kiekis juose netgi viršija įprastas normas. Tačiau nevalia pamiršti, kad jokio vaisto negalima perdozuoti, kaip ir vaistiniais augalais piktnaudžiauti – reikia jausti saiką. Tas pats galioja ir šioms daržovėms. Vienu prisėdimu rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 300 g. Saikingai ir protingai vartojami šparagai – ir maistas, ir vaistas“, – nė kiek neabejoja redakcijos pašnekovas.

Šparagų nauda

Šparagų nauda, pasak A. Pučinsko, yra didžiulė. Ši nekaloringa daržovė neturi riebalų ar cholesterolio, yra puikus ląstelienos šaltinis, turi labai daug maistinių skaidulų, todėl tinka norint numesti svorio. Šparaguose gausu vitaminų (A, B, C, T, K) ir mineralų (vario, mangano, magnio). Labiausiai šparagai vertinami dėl vitaminų A ir C, folio rūgšties, kalio ir geležies. Be to, ūkininkų tvirtinimu, šparagai teigiamai veikia hormonų apykaitą ir net galimai pasižymi jauninamuoju poveikiu, kraują valančiu efektu, gerina smegenų veiklą. Turi ir priešuždegiminių savybių. Šparaguose gausu natūralių oksidantų. Valgant šparagus, didinamas maitinančių motinų pieno išsiskyrimas, padidinamas tiek moters, tiek ir vyro vaisingumas. „Iš visų vaisių ir daržovių būtent šparagai vertinami kaip vieni iš geriausių“, – pažymėjo šparagų augintojas.

Teisingai paruoštų šparagų skonis, pasak A. Pučinsko, tiesiog puikus. Šparagus galima virti garuose, apkepinti, skrudinti orkaitėje arba grilyje. Tinka valgyti ir žalius. Svarbiausia – neperkaitinti ir nepervirti, kad jie neprarastų išvaizdos, skonio ir naudingų maistinių medžiagų.

Nupjautus šparagus geriausia laikyti vėsiai šaldytuve 2–5 °C temperatūroje, apdengus drėgnu natūraliu audiniu. Rekomenduojama suvartoti per savaitę.

Artūro PUČINSKO nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja