Šparagų verslas tarp iššūkių ir atgaivos

Rado smidrus ieškodami gamtos

Iš Vainuto, esančio Šilutės r. sav., kilusi R. Barisienė augo kaime aštuonių vaikų šeimoje. Tėvai, stengdamiesi aprūpinti gausią šeimą, vertėsi ūkiškai – augino grūdines kultūras ir gyvulius, o vaikai padėdavo nudirbti ūkio darbus. D. Barisas užaugo ir vidurinę mokyklą baigė Kazlų Rūdoje, tačiau vasaras leisdavo kaime, todėl ir jam gyvenimas sodžiuje buvo pažįstamas. „Galbūt todėl, kad vaikystėje teko nemažai dirbti, apie gyvenimą kaime ir ūkišką veiklą net negalvojau. Gyvenome ir dirbome mieste – aš dantų technike, vyras – lektoriumi Kauno technologijos universitete (KTU). Viskas pasikeitė gimus vaikams“, – „Ūkininko patarėjui“ atsivėrė R. Barisienė.

Anot moters, tada norėjosi būti arčiau gamtos, kad vaikai augtų natūralioje aplinkoje. Nusprendę pakeisti gyvenamąją vietą, sutuoktiniai Prienų r. Patamulšio k. nusipirko 10 ha žemės ir ėmė raitotis rankoves. „Ūkį pradėjome kurti apie 2015 m., prabėgus keleriems metams po žemės įsigijimo, nes pirmas noras buvo tiesiog gyventi gamtos apsuptyje. Poreikis ūkininkauti atsirado vėliau, kaip natūralus noras dirbti žemę ir auginti aukštos kokybės produkciją“, – kalbėjo ŪP pašnekovė.

Renkantis, ką auginti, Barisams buvo svarbu, kad auginama daržovė būtų vertinga ir naudinga vartotojams bei turėtų ilgalaikę auginimo perspektyvą. Šparagai – sveika ir universali daržovė, turinti daug vitaminų, buvo būtent ta, kurią norėjosi auginti. Net ir apsisprendusi, ką auginti, jauna šeima neskubėjo. Kurį laiką kaupė žinias, bendravo su patirties turinčiais šparagų augintojais ir tik tada nusprendė įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Iš pradžių tai buvo eksperimentas, tik vėliau peraugęs į intensyvų šparagų auginimą.

Auginimo subtilybės

„Iš pradžių šparagais užsodinome 0,5 ha, kad galėtume įvertinti jų auginimo ypatumus. Derliaus teko laukti dvejus metus, tačiau per tą laiką įgijome daug patirties. Pirmasis derlius buvo nedidelis, bet kokybiškas. Labai džiaugėmės sulaukę teigiamų atsiliepimų, jie leido suprasti, kad einame teisinga kryptimi“, – prisiminė šparagų augintoja.

Maždaug per dešimtmetį smidrų plotai gerokai išsiplėtė. „Kasmet auginame 5–7 ha. Plotų dydis priklauso nuo to, kiek atsodiname ir kiek iškasame. Taip pat reikia įvertinti tai, kad derlių skiname ne pirmaisiais metais“, – ŪP aiškino Dominykas. Jų ūkyje auginami keturių pagrindinių veislių šparagai. ‘Aspalim’ – itin derlinga žaliųjų šparagų veislė, pradedanti anksti duoti derlių, jos ūgliai pasižymi dideliu svoriu, kokybiška apvalia forma ir viršūnėlėmis. ‘Backlim’ – universali veislė, kai šparagai gali užaugti ir žalios, ir baltos spalvos. Ji užaugina vėlyvesnį derlių, ūgliukai būna tvirti, tiesūs, atsparūs išorės poveikiui. ‘Xenolim’ – žaliųjų šparagų veislė, augaluose neturinti antocianino, pasižyminti aukštu derlingumu ir puikia ūglių kokybe bei dydžiu. Net karštu oru ūglių viršūnėlės išlieka tvirtai susiskleidusios. ‘Erasmus’ – violetinių smidrų veislė, derlius ankstyvas, ūgliukai stori, intensyvios violetinės spalvos, yra puikaus skonio ir kokybės.

„Kiekviena veislė patenkina valgytojų, turinčių skirtingus skonius, poreikius ir turi būti auginama tik jai reikalingomis sąlygomis“, – tvirtino Reda.

D. Bariso teigimu, viena pagrindinių sėkmingo šparagų auginimo sąlygų – dirva neturi būti rūgšti ir geriau mažiau molinga. Sutuokinė papildė vyrą – svarbiausia tinkamai paruošti dirvą – ji turi būti gerai drenuojama, derlinga ir apsaugota nuo piktžolių. Šparagai geriausiai auga saulėtoje vietoje, o jų sodinimo gylis ir tankis turi atitikti konkrečios veislės rekomendacijas. Prieš sodinant itin naudinga dirvą patręšti mėšlu. Sausomis vasaromis reguliarus laistymas gali labai padėti užauginti geresnį derlių. Smidrai pjaunami, kai ūgliai pasiekia apie 20–25 cm aukštį. Svarbu laiku nupjauti, kad jie neprarastų kokybės.

Daigus Barisai perka iš Vokietijos ir Nyderlandų augintojų, kadangi daigų kokybė labai svarbi, norint užauginti aukštos kokybės smidrus, o minėtų šalių ūkininkai jau seniai specializuojasi auginti šparagus.

Šparagų derlius pradedamas imti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, kai ūgliai pasiekia reikiamą aukštį, ir dažniausiai baigiamas iki Joninių. Nepaisant to, kad dažniausiai pjaunami standartinio dydžio ūgliai, kartais, galvutėms pradėjus skleistis anksčiau, pjaunami ir žemesni. Ūglius reikia pjauti aštriu peiliu ties žemės paviršiumi arba keletą centimetrų giliau, bet nepažeidžiant nei pjaunamo, nei šalia augančių smidrų šaknų. Šparagai pjaunami kasdien, o esant palankiems orams, net ir du kartus per dieną. Po Joninių smidrams leidžiama laisvai augti ir stiprėti.

Ir švieži, ir liofilizuoti

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.