Spąstai. Kas pernai nespėjo pasistatyti trobos, graužiasi alkūnes

Kas pernai nesuskato būsto suprojektuoti ir pasistatyti kaime, dabar graužiasi alkūnes. Sugriežtinti reikalavimai įkandami ne kiekvienam statytojui, išlaidoms kapšas turi būti kur kas didesnis. Žmonės gūžčioja pečiais ir vis dar negali suprasti, kodėl kaime negali statytis kaip anksčiau – pagal savo išgales, nes nuo šiol pastatas turi atitikti A energinę klasę – užtikrinti ES nustatytas mažesnes energijos sąnaudas. Žmonės vylėsi, kad atėjusi nauja valdžia atsitokės, jog toks reikalavimas yra per ankstyvas, ir galbūt peržiūrės teisės aktus, regionams numatys papildomas išimtis. Deja!

Planavo pradėti ūkininkauti „Pagyvenę svetur su vyru supratome, kokia brangi mums yra Lietuva, kaip trūksta jos padangės. Vyras seniai svajoja apie bityną, aš – apie ekologiškų daržovių ir vaistažolių ūkį, ekologišką, pagal senovines technologijas pastatytą trobą ir net apie kaimo turizmo ar sveikos gyvensenos mokymo paslaugas“, – apie savo svajones „Ūkininko patarėjui“ pasakoja Dalia Mačionė. Atrodo, kad svajonių išsipildymas pasiekiamas ranka. Moteris turi ūkininko pažymėjimą. Sutuoktiniai yra sukaupę daug sveikos gyvensenos žinių ir patirties, kurią gali pritaikyti verslui. Savarankiškai veiklai šeima įsigijo ir žemės sklypą Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vilioja perspektyva kurtis gražiame gamtos kampelyje, ekologiškoje aplinkoje. Tačiau iš emigracijos į Lietuvą planavę grįžti ir ūkininkauti Mačioniai dabar jaučiasi nei pagauti, nei paleisti. Jie pateko į statybas reglamentuojančių teisės aktų spąstus.

Pakeistas reglamentavimas Nuo šių metų įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas ir jo nuostatas detalizuojantys statybos techniniai reglamentai. Statytojams kaime pateiktos dvi svarbios naujovės: prievolė iš savivaldybės gauti statybą leidžiantį dokumentą statant net ir nedidelį vieno–dviejų butų gyvenamąjį namą; suprojektuotas ir pastatytas pastatas turi atitikti A klasės energinio naudingumo reikalavimus (šis reikalavimas galioja nuo lapkričio). Teikiant tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, reikia pridėti šio reikalavimo įvykdymą liudijantį dokumentą – pastato energinio naudingumo sertifikatą. Numatytos septynios išimtys, kai energinio naudingumo reikalavimas netaikomas. Jo neprivalu paisyti kultūros paveldo objektams (jei kyla pavojus, kad gali nepageidautinai pakisti būdingos jų savybės ar išvaizda); maldos namams ir kitokios religinės veiklos pastatams; laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip dvejus metus; nešildomiems ir negyvenamiems ūkinės bei gamybinės paskirties pastatams (sandėliams, gyvulių tvartams ir kt.); statiniams, kuriuose ilgiau kaip 4 mėn. šildomas mažesnis negu 50 kv. m plotas, o likęs pastato plotas – trumpiau kaip 2 mėn. per metus; atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kv. m; poilsio bei sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip 4 mėn. per metus.

Įpareigoja ES teisės aktai Didinti pastatų energinį naudingumą įpareigoja Europos Sąjungos teisės aktai, mat pastatai yra didžiausi energijos vartotojai, jiems tenka 40 proc. visų ES energijos sąnaudų. Siekiant mažinti ES energinę priklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, nuspręsta pastatų sektoriuje mažinti energijos vartojimą, aktyviau pasitelkti atsinaujinančius išteklius. Pagal direktyvą 2010/31/ES „Dėl pastatų energinio naudingumo“, šalys narės privalo nusistatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir modernizuojamiems pastatams. Statomiems ir renovuojamiems pastatams kas pora metų energinio naudingumo reikalavimų kartelė keliama vis aukščiau. Statinių, pradėtų nuo 2018 m. sausio, energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A+, o po 2021 m. – A++.

Papildomi rūpesčiai ir išlaidos Kiekviena naujovė kažkam suteikia papildomų rūpesčių ir išlaidų, o kažkam – darbo ir pelno. Papildomų rūpesčių turi ne tik statytojai, bet ir projektuotojai. Techninį reglamentą perprasti ir įgyvendinti reikalavimus nėra labai paprasta. Didesne darbo apimtimi gali džiaugtis Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) – vienintelė aplinkos ministro paskirtoji organizacija, kuri, be kitos veiklos, atestuoja pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertus, registruoja juos bei išduotus pastatų energinio naudingumo sertifikatus, konsultuoja projektuotojus... Į SPSC registrą šiuo metu įtraukti 84 projektuotojai, kurie yra išklausę energiškai efektyvių pastatų projektavimo mokymus. Beje, planuojantiems statytis verta žvilgtelėti į šį sąrašą. SPSC nustatyti paslaugų įkainiai (pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestavimas pirmą kartą – 130,30 Eur, atestavimas pakartotinai – 63,70 Eur, kvalifikacijos atestato pratęsimas – 98,40 Eur) primena, kad statytojui susidarančios papildomos išlaidos – ne vien dėl didesnių tiesioginių statybos išlaidų, bet ir projektavimo, pastato sertifikavimo. Pasipinigaus ir statybinių šiltinimo medžiagų gamintojai bei pardavėjai.

Svajonės blėsta Mačioniai apskaičiavo, kiek atsieitų A energinės klasės gyvenamojo namo projektavimas bei statyba. Ir susiėmė už galvos. Palyginti su numatytu variantu, jau preliminariais skaičiavimais, išlaidų padaugėtų apie penktadaliu. „Supratome, kad tiek lėšų mes tiesiog neturime“, – nusivylusi D. Mačionė. Kita vertus, valdžios nustatyti reikalavimai jaunos šeimos netenkina iš principo. Juk planuojant kurtis nacionalinio parko teritorijoje, kur leistina tik tradicinė statyba, norėta savo gyvenimą sieti su ekologišku – natūralių medžiagų, „kvėpuojančiu“ – namu. Storas sienų „sumuštinis“ su šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, pasak Mačionių, toks jau nėra. D. Mačionė įsitikinusi, kad tradicinės architektūros kaimo troboms neturėtų galioti A energinės klasės reikalavimai, taikytina išimtis. Jos nuomonę palaiko ir architektai: norint nepažeisti įstatymo, dabar į medinį ar šiaudinį gyvenamąjį namą reikia investuoti neprotingai daug. Nekilnojamojo turto ekspertai prideda, kad dėl didelių statybos sąnaudų energiškai efektyvių namų atsiperkamumo terminas yra daug ilgesnis nei įprastų. Svajonė pradėti ūkininkauti rusena vis menkiau. Kirba klausimas: kodėl tradicinė statyba Lietuvos kaime paversta neįkandama prabanga, o Norvegijoje, kurios klimatas gerokai atšiauresnis, mediniai namai patenka į paveldo išimtį, jų statybai A klasės reikalavimai netaikomi?

Prieštaravimo banga Nuomonę, kad reikalavimas kaime statyti A energinės klasės gyvenamuosius namus yra per ankstyvas, viešai yra pareiškęs buvęs aplinkos ministras, europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Kauno gyventojas Ričardas Adomavičius inicijavo peticiją, kurią pasirašė pusantro tūkstančio žmonių, ji buvo įteikta Aplinkos ministerijai. Peticijoje teigiama, kad „prievolė naujiems statomiems namams taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimus kaimo vietovėse yra perteklinė ir neteisinga“. Šį teiginį aktyvus pilietis pagrindė penkiais argumentais, iš kurių pirmuoju įrašytas pastebėjimas, jog Lietuvos ir ypač kaimo gyventojų pragyvenimo lygis smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos, daugeliui per brangu pasistatyti būstą net pagal B klasės energinio naudingumo reikalavimus. „Suprantamas valdininkų noras pulti vykdyti ES direktyvas, tausoti aplinką ir ekologiją, kad Lietuvoje namai būtų šilti, pasyvūs, ekonomiški... Tačiau šiuo atveju kalbame ne apie miestų daugiaaukščių namų statytojus, namų kvartalus statančias bendroves, bet apie savo individualų namą ar sodybą norintį pasistatyti žmogų kaimo vietovėje. Manome, kad šiuo atveju Aplinkos ministerijai būtina atsižvelgti į gyventojų interesus ir juos ginti“, – teigiama peticijoje. Krūva parašų patvirtintu dokumentu buvo prašoma kaime statomiems privatiems namams (vienbučiams, dvibučiams) A klasės energinio naudingumo reikalavimų taikymą atidėti iki 2020 m., o gyventojams numatyti kompensavimo mechanizmą, kuris leistų įgyvendinti A klasės energinio naudingumo reikalavimus.

Patarė gerai apskaičiuoti Peticijos iniciatoriai Aplinkos ministerijos atsakymą gavo tarpuvaldžiu. Laikinosios viceministrės Daivos Matonienės pasirašytas raštas ilgas ir išsamus, tačiau nepalieka iliuzijų, kad į žmonių pastabas gali būti atsižvelgta. Atkreiptas dėmesys, kad teisės aktuose jau 2012 m. buvo numatytas minimalių energinio naudingumo reikalavimų naujiems pastatams pereinamumas nuo C iki A++. A klasės reikalavimas turėjo įsigalioti 2016 m. sausio 1-ąją, taigi terminas buvo atidėtas beveik metus. Aplinkos ministerijos specialistų manymu, projektuotojai turėjo pakankamai laiko tam pasiruošti. Pripažįsta, jog nauji reikalavimai susiję ir su didesnėmis pradinėmis išlaidomis, todėl rinkoje jaučiamas sujudimas. Tačiau gerai apskaičiavus ir viską įvertinus esą gali paaiškėti, kad statyti aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatą apsimoka labiau. Investicijos atsiperka, taupus pastatas kur kas ilgiau išlaiko savo rinkos kainą. Papildomi reikalavimai medžiagoms, naudojamoms A klasės pastatuose, nekeliami. Projektuotojas šiuo atžvilgiu nevaržomas, tik turi tinkamai parinkti konstrukcinius sprendinius, kad pastatas būtų kuo taupesnis. Panaudojus alternatyvius energijos šaltinius, nustatyti reikalavimai lengviau pasiekiami, namo eksploatacija būna pigesnė. Pastatų energinio naudingumo normos nustatytos atsižvelgiant į skirtingą pastatų konfigūraciją, paskirtį, inžinerinių sistemų tipą ir skirtingą energijos kainų kitimo scenarijų, Lietuvos klimato sąlygas ir kt. Panašaus klimato šalyse galioja panašūs reikalavimai, o kai kuriais atvejais (reikalavimai langams) – griežtesni.

Pakartojo žodis žodin Gal su nauja ministerijos vadovybe galima sieti viltį, jog kaimą užgriuvusios teisės aktų naujovės gali būti peržiūrėtos? Juk statybos kaimo vietovėje anaiptol neklesti (neminėsime išskirtinių zonų, teritorijų prie didmiesčių). Norima paskatinti jaunimą kurtis regionuose, o kuriamų reikalavimų žabangai akivaizdžiai prieštarauja tam, kas deklaruojama. Taigi ar gali tikėtis D. Mačionė su vyru gerų žinių? „Ūkininko patarėjas“ pateikė klausimus Aplinkos ministerijai. Ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas po savaitės atsiuntė atsakymą, kuris... žodis žodin pakartojo tai, kas prieš pora mėnesių buvo pateikta peticijos autoriams. Iš Aplinkos ministerijos pozicijų, viskas čia gerai. Taupių namų statyba populiarėjanti. Lietuvoje sertifikuota apie 160 namų, atitinkančių A klasės energinį naudingumą.

Brandina pertvarkų idėjas Aplinkos ministerija dabar dėmesį sutelkusi į kitą sritį – savo aparato pertvarką. Prabilta apie pasiryžimą optimizuoti saugomų teritorijų valdymą, o su statybomis susijusias funkcijas perleisti savivaldybėms. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas pripažįsta, kad apie tai kol kas kalbos nebuvo, tačiau jis būtų linkęs pritarti kai kurių funkcijų iš saugomų teritorijų direkcijų perėmimui. Esą gerai, kai viskas sutelkta vienose rankose. Savivalda ko tik imasi, daro gerai. Pagal dabartinę Saugomų teritorijų įsatymo redakciją, valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus valstybinių parkų planavimo schemų, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Kiekvienas parkas turi individualų apsaugos reglamentą, kuris įpareigoja statinius projektuoti, statyti ar rekonstruoti atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinius architektūrinio ir urbanistinio paveldo savitumus. Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie AM yra patvirtinus sąrašą darbuotojų, kuriems suteikta teisė tikrinti statinių projektus, ar jie atitinka tam etnografiniam regionui būdingą tradicinę architektūrą. Labanoro regioninio parko vyriausiasis specialistas Žydrius Mukulys yra vienas šių darbuotojų. „ŪP“ užkalbintas specialistas pritaria – veiklas gryninti būtina, reformų reikia. Tačiau jos turi būti pagrįstos ir nežeisti žmogaus teisių.

Neramu dėl tradicinės architektūros „Atrodo, kad dabar ministro nuomonę formuoja įvairios grupės. Sako, kad parkų direkcijos yra korumpuotos. O kiek per 20 metų pagauta ir nuteista parkų direktorių?“ – retoriškai klausia Ž. Mukulys ir siūlo palyginti: parkų direkcijose ar savivaldybėse priimama daugiau neteisėtų sprendimų. Ar pastatas teisėtai pastatytas, galima patikrinti po metų ar kelerių. Tačiau labiausiai neramu regioninio parko darbuotojui dėl tradicinės architektūros. Ar bus ateityje paisoma reglamento? Kol buvo iškovotas reikalavimas saugomose teritorijose paisyti etninės kaimo statybos tradicijų, prireikė ne vieno mėnesio. Buvo tariamasi su paveldo žinovais, architektais, ieškant sprendimo žiūrima į kitų šalių pavyzdžius. Prieš 15 metų iš architektų buvo nelengva išreikalauti, kad stogai būtų dvišlaičiai ar kad medinio pastato langas būtų iki pat žemės. Dabar šių namų gyventojai džiaugiasi, kad išvengė modernumo. Ar laimės mūsų kraštovaizdis sugriovus jau nusistovėjusią tvarką?

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.