Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +9,4 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Spausdinti pyragėliai. Freepik nuotr.

Spausdintas maistas: kada vakarienę mums ruoš 3D spausdintuvas?

2025/01/12


Padidink tekstą

Mūsų lėkštėse netrukus gali atsirasti 3D spausdintuvu išspausdinto maisto, kuris ne tik puikiai atrodys, bet ir gali padaryti mūsų mitybą sveikesnę ir labiau personalizuotą.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas pasakoja, kam reikalingas spausdintas maistas, koks buvo pirmasis spausdintas produktas ir kur jis buvo panaudotas, ar spausdintas maistas bus skanus ir sveikas ir kada kiekvienas namuose turėsime 3D maisto spausdintuvą?

Pirmasis spausdintas maistas – šokoladas kosmose

Kaip pasakoja profesorius, pirmieji 3D maisto spausdinimo bandymai prasidėjo dar 2006 m., kai Kornelio universitete (Jungtinėse Amerikos Valstijose) buvo sukurtas šokolado spausdintuvas. Tiesa, pirmasis juo išspausdintas šokoladas buvo panaudotas tik po 6 metų Amerikos astronautų. Jie šokoladą gamino naudodamiesi 3D spausdintuvu kosminiame laive, taip parodydami, kaip ši technologija gali būti pritaikyta specifinėje aplinkoje, kur tradicinės maisto gamybos galimybės yra ribotos.

„Šiandien technologija jau leidžia spausdinti sudėtingesnius maisto produktus, pavyzdžiui, mėsos imitacijas ar net lašišą, bet lengviausiai iš tyrelių spausdinami vienalyčiai maisto produktai: šokoladas, picos tešla, tortų kremai, makaronai“, – pasakoja chemikas.

Jau ir Lietuvoje galima paragauti spausdinto maisto, pirkto prekybos centre, ir jo skonis yra visai geras. Jis, žinoma, skiriasi nuo natūralaus maisto, bet įsidėjus į burną galima atskirti, kokį produktą ragauji, ir jis iš esmės yra valgomas.

Šiuo metu dažniausiai 3D spausdintuvai naudojami tortų, konditerijos gaminių puošybai. Rankiniu būdu žmogus gali papuošti 600–700 tortų per parą, o kompiuterinis 3D spausdintuvas per tą patį laiką labai preciziškai išpuoštų 1500 tortų.

Kam reikia spausdinti maistą?

Maisto spausdintuvas išsiskiria savo našumu ir tikslumu. Naudojant 3D spausdintuvus, galima sukurti individualizuotus maisto produktus, pritaikytus konkrečių žmonių poreikiams, ir tai padaryti greičiau ir tiksliau nei mechaniniu būdu.

„Pavyzdžiui, spausdinant galima kontroliuoti riebumo lygį, dozuoti angliavandenių ar aminorūgščių kiekį, o tai itin aktualu žmonėms su specialiais mitybos poreikiais. Galima eliminuoti nepageidaujamas medžiagas ar net pritaikyti maistą atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, ligas“, – paaiškina prof. A. Žilinskas.

Be to, ši technologija yra tvaresnė. Spausdinimui naudojamos tiksliai dozuotos žaliavos, mažinamos atliekos, o gamyba tampa efektyvesnė. Tai ypač naudinga konditerijos pramonei, kur tortų ir desertų dekoravimas dabar vyksta greičiau, tiksliau ir be klaidų.

Spausdintuvu daržovių neišsispausdinsi

Nepaisant šių privalumų, 3D spausdinto maisto technologija dar turi kur tobulėti. Didžiausi jos iššūkiai yra ribotas žaliavų pasirinkimas ir aukšta įrangos kaina. Mokslininkas abejoja, ar toks spausdintuvas kada nors galės spausdinti daržoves – bulves, morkas, burokus, nebent tik bulvių košę ar morkų tyrę. Net ir daržovių mišrainės šiuolaikinis spausdintuvas dar neišspausdintų.

„Vieno eksperimento metu kompiuterinis spausdintuvas buvo užprogramuotas iš 7 ingredientų padaryti ne apskrito torto lakštus, bet apskrito torto fragmentą – gabaliuką. Bandymas pavyko tik iš aštunto karto“, – pavyzdį pateikia chemikas.

Pašnekovas pabrėžia, kad šiuo metu tokius spausdintuvus gali sau leisti naudoti tik didelės gamybos įmonės ar restoranai, nes jų kainos yra didelės, o ir maisto ruošinių, kuriais jie yra pripildomi, pasirinkimas yra labai ribotas. Tačiau, kaip ir su mobiliaisiais telefonais, tikėtina, kad per 10 metų ši technologija atpigs ir taps prieinama daugumai plačiai naudoti.

Ar žmonės atsisakys maisto gaminimo?

Paklaustas, ar spausdintas maistas yra saugus vartoti, profesorius atsako teigiamai. Jį saugu vartoti, jei jis spausdinamas švarioje aplinkoje, paruoštas iš šviežių ingredientų, švariose talpose. Jam turi būti taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir maistui, gaminam mūsų virtuvėse.

Profesorius atkreipia dėmesį ir į socialinius aspektus: ar žmonės norės atsisakyti tradicinio maisto ruošimo, kuris dažnai yra ir bendravimo dalis, dėl greitesnių ir efektyvesnių spausdinimo sprendimų? Jo manymu, kai kuriems žmonėms galbūt vis dėlto bus smagiau kartu bendraujant ir diskutuojant skrudinti kepsnius ant grotelių, nei greitai išsispausdinti mėsos maltinį.

 

Šaltinis: VU

Dalintis
2026/10/14

Teoriškai – strategiškai svarbus, praktiškai...

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo žemės ūkis buvo įtrauktas į „svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikų“ sąrašą. Apie tai, kodėl iki &scaro...
2026/10/14

Batalijos dėl BŽŪP biudžeto – jau netrukus

Briuselyje prasideda derybos dėl žemės ūkio subsidijų nuo 2028 m. ES pirmininkaujanti Airija nori užkirsti kelią tolesniam tiesioginių išmokų mažinimui, tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas reikalauja taupyti, tame tarpe ir žemės ...
2026/10/14

Iš Baltarusijos permestų 22 tūkst. eurų vertės cigarečių niekam neprireikė

Šalčininkų rajone pasieniečiai aptiko 16 ryšulių su cigaretėmis, kurių pasiimti kontrabandininkai neatėjo. Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis daugiau kaip 22 tūkst. eurų vertės prekėmis pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2026/10/14

Registrų centras: rudens pradžioje – gausus NT „derlius“

Šiųmetinis ruduo nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje prasidėjo aktyviai ir į paskutinįjį metų ketvirtį NT rinka įžengia turėdama 8 proc. atotrūkį nuo praėjusių metų. Pasak įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro anal...
2026/10/14

R. Narė. Finansinis saugumas prasideda ne nuo sumos sąskaitoje, o nuo įpročių

Daugelis gyventojų finansinį saugumą sieja su didele santaupų suma, tačiau praktikoje kur kas svarbesni tampa kasdieniai finansiniai įpročiai: gebėjimas planuoti išlaidas, turėti rezervą nenumatytiems atvejams ir priimti apgalvotus sprendim... „Dažnai klausiame, kiek reikėtų uždirbti ar sutaupyti, kad jaustumėmės saugūs. Tačiau svarbesnis klausimas yra, ar netikėtos išlaidos visiškai išmuštų mus iš vėžių. Finansinis saugumas prasideda nuo rezervo...
2026/10/14

Ne vien pasipuikuoti, bet ir edukuoti

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Prienų skyriaus vadovas Edgaras Veingertneris turėjo svajonę kada nors Prienuose surengti regiono medžioklės trofėjų parodą ir ją išpildė kartu su sutuoktine medžiotoja Paulina. Spalio 9 d. Prie...
2026/10/14

J. Taminskas: Europos skaitmeninė infrastruktūra turi didinti atsparumą

Lietuva pasisako už spartesnę gigabitinio ryšio plėtrą Europoje, tačiau pabrėžia, kad naujas reguliavimas ir siūlomos priemonės turi stiprinti skaitmeninės infrastruktūros atsparumą. Tokią poziciją susisiekimo ministras Juras Taminskas i&sc...
2026/10/14

Nuo idėjų iki milijoninių investicijų: Kaune finišavo šaulių hakatonas

Dronų aptikimo įrenginiai, autonominės lazerinės antidroninės sistemos, dirbtiniu intelektu pagrįsti oro erdvės stebėjimo sprendimai – tokias technologijas spalio 9–11 dienomis Kaune vykusiame gynybos technologijų hakatone „Ugnin...