Spendžiami spąstai aplaidiems ir nesąžiningiems valdininkams

Neseniai darbą pradėjęs naujasis Seimas po pateikimo vienbalsiai pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis griežtinama asmeninė tarnautojų atsakomybė už jų veiksmais padarytą žalą valstybei. Tai jau trečias bandymas per tris Seimo kadencijas pataisyti šį įstatymą ir priversti aplaidžiuosius atlyginti padarytą žalą. Gal šį kartą pavyks?

Kalti vieni, moka visi Iki skausmo pažįstamas vaizdelis: per aplaidumą ar sąmoningai, turėdamas kokių nors paskatų, tarnautojas savo veiksmais padaro didžiulę žalą, o ją po to turi atlyginti valstybė. Kaltininkas geriausiu atveju išvejamas iš darbo arba gauna kokį papeikimą, ir tuo viskas baigiasi. Ne kartą visų mokesčių mokėtojų pinigais valstybė turėjo atlyginti padarytą žalą žmonėms, kurie neteisėtai buvo atleisti iš darbo arba už priverstinai nugriautus statinius, kuriems tarnautojai neteisėtai išdavė statybos leidimus. Daugelis tikriausiai iki šiol prisimena, kaip buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš darbo neteisėtai atleido du aukštus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus ir po to jiems teko išmokėti didžiules kompensacijas. Tiesa, išplaukus šiai istorijai į viešumą, iš buvusio ministro šiuos pinigus bandyta susigrąžinti, tačiau tai sekėsi sunkiai. Neringoje užsimota griauti pastatus, kurie neteisėtai iškilo dėl aplaidžių (?) tarnautojų veiksmų. Kas tokiais atvejais nukenčia? Tikrai ne jie. Kaune už pusę milijono pastatytas iki šiol normaliai neveikiantis auksiniu pramintas tualetas. Visas būrys savivaldybės tarnautojų kurį laiką mynė teismų slenksčius, tačiau jų ištaškytų pinigų niekas į miesto biudžetą taip ir nesugrąžino. O kuo baigėsi auksinių šaukštų pirkimo skandalas Lietuvos kariuomenėje? Tarnautojas, atsakingas už pirkimus, gavo papeikimą. Sąrašą galima būtų tęsti.

Gali, bet neprivalo Seimo Audito komiteto ir Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, pateikusi Seimui Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, apgailestavo, kad iki šiol daugelio korupcinių viešųjų pirkimų ir kitokių skandalų „herojai“ dažniausiai išplaukdavo sausi. Šiuo metu, pasak parlamentarės, valstybės ir savivaldybių institucijų kontrolę prižiūrinčios žinybos ir teismai negali efektyviai išieškoti valstybės tarnautojų veiksmais padarytos žalos, nes dabartinis valstybės tarnautojų atsakomybės teisinis reguliavimas turi esminių spragų, leidžiančių jiems likti nenubaustiems. „Žinoma, ir dabar galiojantis įstatymas suteikia teisę regreso tvarka pareikalauti iš tarnautojo atlyginti žalą. Turi tokią teisę, bet neprivalo, todėl ja pasinaudojama ne taip jau dažnai. Esu įsitikinusi, kad tai turėtų tapti prievole. Matome daug pavyzdžių, kaip savo sprendimais žalos pridarę valstybės tarnautojai ir pareigūnai atsiperka atleidimu iš darbo. Kodėl už neatidaus ar nesąžiningo tarnautojo neteisėtus veiksmus turi vėliau mokėti visi mokesčių mokėtojai? Taip neturėtų būti. Tokia praktika tikrai nedrausmina ir negąsdina, o be to, valstybei brangiai kainuoja“, – sakė pataisų iniciatorė A. Bilotaitė.

Teismo išlaidas padengtų kaltieji Pasak parlamentarės, pataisoms įsigaliojus, valstybės tarnautojas turėtų atlyginti visą padarytą žalą, jeigu jo veiksmai buvo pripažinti tyčiniais. Tai nustatytų teismai. Ar nepadaugės juose bylų, kai dėl tarnautojo padarytos žalos bus privalu kiekvieną kartą kreiptis į teismą? Be to, tam reikės ir nemažai lėšų, nes ne kiekvienu atveju teismai patenkins civilinį ieškinį? A. Bilotaitės nuomone, tai neturėtų sukelti didesnių finansinių problemų. „Įstaigų ir žinybų vadovai privalo turėti tam tikrų teisinių žinių arba pasikonsultuoti su juristais, kad ieškiniai būtų parengti kvalifikuotai, kad jie nebūtų atmesti kaip mažareikšmiai“, – sakė Seimo narė. Laimėjus bylą, teismo išlaidas turės padengti atsakovas. A. Bilotaitės teigimu, įstatymas svarstytas Antikorupcijos komisijoje ir pripažinta, kad šiuo metu jis neveikia, jį reikia tobulinti. Juo labiau kad padaryta žala mokesčių mokėtojams dažniausiai kainuoja kur kas daugiau negu teismo išlaidos.

Kartelę žadama kilstelti aukščiau Taip pat siekiama padidinti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo atlyginimo kas mėnesį išieškomų sumų procentą – nuo 20 iki 40 ir padidinti bei suvienodinti viršutinę žalos atlyginimo ribą, jei asmenų veikose nėra tyčios. Kartu su šiomis pataisomis Seimui pateiktas ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma, kad valstybė, atlyginusi dėl pareigūno ar valstybės tarnautojo tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę ir turi teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 12 vidutinių jų darbo užmokesčių. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta riba – 9 vidutiniai atlyginimai. Priėmus siūlomas abiejų įstatymų pataisas, būtų padidinta ir suvienodinta viršutinė žalos atlyginimo riba (iki 12 vidutinių mėnesio atlyginimų), kai valstybės tarnautojo veiksmai pripažinti netyčiniais.

Trečias kartas nemeluos? Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, nustatančios griežtesnę tarnautojų asmeninę atsakomybę, teikiamos trečią kartą. Du pirmieji bandymai 2009 ir 2012 metais buvo nesėkmingi. Seimas jų net nesvarstė. Paklausta, kodėl taip atsitiko net tada, kai valdžioje buvo jos partijos kolegos, konservatoriai, A. Bilotaitė neslėpė, kad tokį atsainumą galbūt nulėmė kai kurių pačių politikų baimė, kad tos pataisos gali atsigręžti ir prieš juos. „Beveik visų partijų programose yra akcentuojama asmeninės atsakomybės svarba, tačiau, kai bandoma priimti tai griežtinančias įstatymo pataisas, daugelis neria į krūmus“, – sakė parlamentarė. Ji vylėsi, kad šiam Seimui vis dėlto užteks politinės valios priimti siūlomas pataisas, nes iki šiol jos net nepasiekdavo svarstymo stadijos.

Riba gali būti labai trapi

Rūta MRAZAUSKAITĖ „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė

Diskusija apie tai, ar valstybei padarę žalą tarnautojai turėtų asmeniškai atsakyti už savo veiksmus, vyksta jau seniai. Taip yra todėl, kad labai sunku nubrėžti tą ribą, kada valstybės tarnautojas savo veiksmais padarė žalą tyčia, o kada tai lėmė tam tikros aplinkybės. Tačiau matant, kokie dalykai neretai dedasi su viešaisiais pirkimais, kiek darbuotojų kreipiasi į teismus dėl neteisėto jų atleidimo iš darbo ir jiems priteisiama išmokėti kompensaciją, visgi norėtųsi, kad tokie tarnautojai neišsisuktų nuo atsakomybės, kaip neretai būna. Valstybė tokiais atvejais priversta išmokėti didžiules sumas, o dėl to kaltas tarnautojas atsiperka kokia nors drausmine nuobauda. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį į du dalykus. Visais atvejais turėtų būti kruopščiai ištirta, ar tikrai tas tarnautojas, turėdamas tam tikrą interesą, savo tyčiniais veiksmais padarė žalą valstybei, ar paprasčiausiai kažko nepastebėjo, suklydo. Labai svarbu, kad priėmus dabar siūlomas įstatymo pataisas kažkam neįtikęs tarnautojas netaptų susidorojimo objektu. Valstybės tarnautojams tenka pasirašyti ant gana daug įvairių teisinių aktų, todėl gali pasitaikyti ir neapsižiūrėjimo atvejų, ir žmogiškų klaidų. Jei ši įstatymo pataisa bus priimta, teismams sprendžiant tarnautojų žalos atlyginimo bylas teks suformuoti atitinkamą praktiką.

Stasys JOKŪBAITIS Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.