Sprendimai įstrigo funkcionierių tinkluose

Žuvų sveikatingumo situacija Lietuvoje yra kritiška. Apie visoje Europoje plintančias naujas pavojingas ligas kalbama ir rašoma jau ne pirmus metus. Žuvims, pirmiausia karpiams, iškilusią grėsmę specialistai lygina su afrikiniu kiaulių maru, kuris negailestingai ,,šienauja“ šernų bei kiaulių populiaciją, o augintojams kerta per kišenę. Lygiai taip infekcija gali būti pragaištinga vandens gyvūnams. Tuo metu Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos žaidžia funkcijų nepasidalinimo, reorganizacijų ir kitus žaidimus.

Prašo stabdyti įveisimą karpiais

Žuvininkų sąjungos (ŽS) prezidentas Algirdas Domarkas kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos bei Kaimo reikalų komitetus su prašymu bendradarbiauti, kad Lietuvoje būtų stabdomas naujų karpių įleidimas į ežerus bei tvenkinius. „Mes kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, kad karpiai būtų išbraukti dvejiems trejiems metams iš įžuvinimo planų“, – apgailestauja, kad ministerija, jai pavaldi Žuvininkystės tarnyba į tai neatsižvelgia. Natūralių vandens telkinių įveisimas karpiais – prieštaringa tema. Karpis reikšmingas mėgėjiškai žvejybai, tačiau kelia ekologinių problemų.

Pasak dr. Vytauto Kesmino ir dr. Egidijaus Bukelskio studijos, skirtos moksliniam karpių įveisimui pagrįsti (2016 m.), rausdama dumblą ši žuvis atpalaiduoja nusėdusias maisto medžiagas, pirmiausia fosforą, dėl to didinama klestinčių dumblių populiacija, mažėja vandens skaidrumas, galiausiai išnyksta aukštesnieji povandeniniai augalai. Vis dėlto mokslininkai nesiūlo atimti iš žvejų mėgėjų malonumo sugauti įspūdingą laimikį (karpis išauga iki 30 kg), tik akcentuoja, kad svarbu parinkti tinkamus vandens telkinius – nepratakius ar mažai pratakius. Tačiau ŽS yra sunerimusi dėl kitos priežasties – Lietuvoje nėra užtikrinamas žuvinamų karpių sveikatingumas, kai Europoje tuo metu siaučia ypač pavojingos naujos infekcijos.

Remiantis pernai Lietuvoje atliktais laboratoriniais tyrimais, 30 proc. tirtų mėginių buvo patvirtinti karpių edemos viruso pėdsakai, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tolimesnius tyrimus sustabdė.

Versliniai ūkiai imasi priemonių

Versliniai ūkiai, kuriems naujas užkratas yra kritinis veiksnys jų veiklai, nesėdi sudėję rankų. Vieno iš žuvininkystės ūkių, bendrovės „Išlaužo žuvis“ vadovas Darius Svirskis pasakoja, kad su karpių edemos virusu Izraelis susidūrė daugiau nei prieš du dešimtmečius, ir žaibišku ligos plitimu teko įsitikinti pačiam: „1998 m. stažavausi Izraelyje; stažuotės pradžioje Izraelyje nuo viruso žuvo 45 proc. karpių, o po 1,5 mėn. jų liko tik 25 proc.“

Šilto klimato sąlygomis užkratas ypač agresyvus. Kol pasiekė vėsesnio klimato kraštus, prireikė laiko, nes čia plinta ne taip sparčiai. Visgi pasiekė ir artimiausią mūsų kaimynę Lenkiją. Prieš porą metų mokslininkai išplitusį karpių edemos virusą patvirtino pusėje tirtų ūkių. Maždaug prieš trejus metus žuvininkų bendruomenėje pasklido žinia apie Europoje plintantį dar vieną naują užkratą – karpių koi herpes virusą, kurio sukeliama liga seniai žinoma, jos stebėsena ir kontrolė privaloma pagal ES reikalavimus. Kasmetinė stebėsena vykdoma ir Lietuvoje, tačiau labai formaliai. Užsikrėtę šiuo virusu, karpiai tarsi dingsta iš tvenkinių – „užmiega“ ant dugno, po mėnesio kito net kaulų nelieka.

Pasak D. Svirskio, siekiant išvengti naujų pavojingų ligų, karpių skaičius nedidinamas: „Mes žuvis, kurios turi dalinį atsparumą virusui, auginame atrankos būdu. Nevežiojame iš niekur, nes nebėra iš kur atnaujinti.“

Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija (NAŽPGA) ėmėsi iniciatyvos: užsakė mokslinę studiją – tai pirmasis žuvų ligų tyrimo žingsnelis, kurį labai reikėtų plėtoti. Situacija buvo ištirta kai kuriuose asocijuotuose ūkiuose. Dėl karpių edemos viruso mėginiai tyrimui buvo gabenami į Vokietiją. Virusas, apėmęs visą Europą, buvo patvirtintas keturiuose asociacijos ūkiuose. Ligos versliniams ūkiams padaro milžiniškų nuostolių, pasiglemžia apie pusę tvenkiniuose gyvenančių žuvų.

Ligoms atviri keliai

NAŽPGA vadovas Vytautas Andriuškevičius akcentuoja, kad didžiausia bėda – jog neaiškios firmos ir fiziniai asmenys be jokių kliūčių ir kontrolės gali iš užsienio įvežti gyvas žuvis, kurias siūlo tvenkiniams įveisti. „Anksčiau nė vieno pervežimo be veterinarijos leidimo nebuvo. Dabar tokios kontrolės nėra. Atsiveža ir pardavinėja žuveles. Mačiau, netoli Ukmergės ir Klaipėdoje palapinė stovi su tokia reklama... Informavome veterinarijos tarnybą, o ši teigė, kad negalima drausti“, – asociacijos direktorius piktinasi, kad paliktas atviras kelias žuvų ligų įvežimui į Lietuvą.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) pernai vasarą karpių koi herpes viruso išplitimą nustatė viename privačiame nekomerciniame tvenkinyje.

Dera atkreipti dėmesį: kaip akcentuoja specialistai, žmonių sveikatai šios karpių užkrečiamosios ligos nepavojingos. Kai kurie žuvų virusai plinta tik tarp vienos ar kelių giminingų rūšių, pvz., karpių ir amūrų, o yra ir tokių, kurie veikia platesnį žuvų rūšių spektrą – ir jūrines, ir gėlavandenes.

Kreivos taisyklės

Teisinė aplinka neįpareigoja užtikrinti žuvų, įveisiamų vandens telkiniuose, sveikatą, atlikti tyrimus.

Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklės sako, kad žuvis ar apvaisintus ikrus parduodantis ūkio subjektas turi būti patvirtintas pagal Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo aprašą; parduodant žuvis jas įsigyjančiam asmeniui, privalu pateikti teritorinės VMVT vadovo sprendimo dėl veterinarinio patvirtinimo ar laikinojo veterinarinio patvirtinimo suteikimo kopiją.

Tokių reikalavimų aiškiai neužtenka. VMVT suteikiamas veterinarinės registracijos numeris reiškia, kad subjektas turi teisę žuvį veisti, auginti ir ja prekiauti, bet nepatvirtinta, kad žuvys yra sveikos. Tam būtinas laboratorinis tyrimas.

Dar pernai rudenį atsakingos institucijos pripažino, kad taisykles reikia keisti. Šiam tikslui pasiekti netgi buvo parengtas projektas. Tačiau nuostata laboratoriškai prieš įžuvinimą patikrinti įveisiamų žuvų sveikatą iki šiol neįteisinta. Mat taisyklės turi būti tvirtinamos dviejų ministrų – žemės ūkio ir aplinkos – parašais.

Vilkinamas laikas – ne Lietuvos naudai

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas situacijos kritiškai ir prastai nevertina: „Kontrolė egzistuoja, ją galima stiprinti – mėginius imti galima tiek auginimo metu, tiek išleidžiant žuvis į vandens telkinius.“ Tačiau toks teiginys kelia profesionalų nuostabą. „Taip gali teigti tik žmogus, kuris neturi jokio suvokimo apie žuvų ligas ir egzistuojančią jų prevencijos bei kontrolės sistemą Lietuvoje“, – sako jie.

ŽŪM džiaugiasi, kad ūkiams bus pasiūlyta paramos priemonė – į Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą numatyta įtraukti akvakultūrai skirtą naują paramos priemonę „Gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonė“. Džiaugtis vargu ar yra kuo. Priemonė pagal ES reglamento straipsnį turėjo būti įtraukta jau 2015 m., tačiau ministerija problemos nenorėjo pripažinti nepaisant priminimų su rimtais argumentais. Vilkinamas laikas pasitarnavo ne Lietuvos naudai.

NMVRVI dar 2018 metų balandžio mėn. kreipėsi į ŽŪM, kad jo atstovai būtų įtraukti į minėtos veiksmų programos Stebėsenos komitetą, kad būtų paspartintas vandens gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonės įtraukimas bei kompetentingas taisyklių parengimas, tačiau atsakymo iš ŽŪM nėra iki šiol. Netgi du kartus šis klausimas buvo keltas Seimo KRK, tačiau institutui ŽŪM net nesiteikia pateikti atsakymo, kuris pagal galiojančius teisės aktus turi būti parengtas per 20 darbo dienų.

Situacijos nedramatizuoja nei Žuvininkystės tarnyba (ŽT), nei be ministro gyvuojanti Aplinkos ministerija, kurioje po įvykdytų reorganizacijų vis dar aiškinamasi, kas už ką atsakingas. Ko norėti iš fizinių asmenų, kurie tyliai suka versliuką, jeigu net ŽŪM pavaldi ŽT, būdama atsakinga už įžuvinamų žuvų sveikatos būklę, nekontroliuojamai pardavinėja karpių edemos virusu užkrėstus karpius tiek fiziniams asmenims, tiek akvakultūros įmonėms.

Seimo Kaimo reikalų komitetui pabarus, per artimiausias savaites, ministerija žada rasti būdą, kaip patvirtinti naujos redakcijos Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisykles. Tačiau kažkur beviltiškai įklimpusios taisyklės nėra vienintelis dalykas, neleidžiantis sukurti apsaugos ir prevencijos skydo nuo pavojingų žuvų ligų.

NMVRVI direktoriaus pavaduotojas Darius Nienius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ligų būklė vandens telkiniuose nėra aiški. 2011–2017 m. pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą žuvų ligų laboratoriniai tyrimai buvo atliekami laukinėje gamtoje, daugiausiai – upėse. Deja, jie buvo visai neefektyvūs, kadangi tyrimams būdavo gaudomos lengviausiai pagaunamos žuvys, bet ne tos, kurios yra imlios atitinkamiems patogenams. Tai reiškia, kad valstybės lėšos aštuonerius metus (nuo 2011 iki 2017 m.) buvo eikvojamos veltui. Tyrimams trūko racionalumo, tačiau dabar stebėsenos visai nėra. Į Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2024 m. programą laboratoriniai laukinėje aplinkoje gyvenančių žuvų tyrimai neįtraukti. Institutas siekia, kad monitoringo spraga būtų užpildyta – tačiau mėnesiai eina, o rezultato vis nėra.

Kaip išeiti iš uždaro rato

Kiekvienas privatus tvenkinio, ar kūdros savininkas, akvakultūros įmonė gali savo iniciatyva savikontrolės tikslais mėginius tyrimui pristatyti į laboratoriją (įmonės taip ir daro). Jie nėra brangūs: parazitinis tyrimas 9 Eur, bakteriologinis – nuo 6 iki 8 Eur. Gerokai brangesnis virusologinis. Tačiau pasak D. Nieniaus, problema ta, kad daugelį metų, turbūt jau antras dešimtmetis, ši sritis nesulaukia tinkamo nei mokslinio, nei institucinio dėmesio. NMVRVI atliekami tyrimai daugiausia apsiriboja tik virusinėmis ligomis, kurios yra pavojingiausios, tačiau be jų, yra daug bakterinių, taip pat parazitinių ligų, kurios kontroliuojamos minimaliai).

„Mūsų galimybės čia ribotos, nes kaip ir nebuvo poreikio. Susidaro uždaras ratas: niekas neteikia užsakymų, nes žino, kad negalime tų tyrimų atlikti“, – pastebi instituto direktoriaus pavaduotojas. Tačiau išeitis yra – tyrimus atlikti bendradarbiaujant su kitų ES valstybių laboratorijomis. Tačiau jei atsirastų valstybinis požiūris ir institucijų suvokimas, būtų poreikis iš privačių asmenų pusės, NMVRI reikiamus tyrimo metodus galėtų įdiegti, akredituoti per 2–3 mėn. Kaip teigia D. Nienius, problemai spręsti prireiktų ne šimtų tūkstančių, o poros dešimčių tūkst. Eur.

Žuvivinkystės specialistų deficitas

Toje pačioje problemų dėlionėje – ir tvenkinių žuvininkystės mokslas. Lietuvoje jis vos kvėpuoja. Trūksta žuvininkystės specialistų. Nė vienas universitetas neturi tyrimams bei mokymui būtinos bazės – tvenkinių.

VDU Žemės ūkio akademija turi recirkuliacinę sistemą, tačiau ji skirta ne karpiams, o kitoms žuvų rūšims. LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslo fakultete yra nedidelė uždara recirkuliacinė sistema, kurioje auginami afrikiniai šamai.

Tvenkinių ūkio bazė labai reikalinga selekciniam darbui, siekiant sukurti ligoms atsparesnius karpius, gydymo būdų paieškai, naujų pašarų kūrimui. Bazė mokslininkams leistų pasitelkti farmacijos įmones bei farmacijos platintojus, pašarų gamintojus. Atsiradus sąlygoms, atsirastų ir studentų susidomėjimas, gal ateityje Veterinarijos fakultete bus rengiami ichtiopatologijos specialistai.

Tokia viltis dabar yra, mat ŽŪM norėtų Šilavoto karpių veislyną, kuris dabar merdėja, perduoti Veterinarijos akademijai.

Šilavoto karpių veislinis selekcinis ūkis, kurio pirmieji tvenkiniai pradėti eksploatuoti 1972 m., apima beveik 200 ha tvenkinių plotą. Kaip tik čia buvo sukurta, 2010 m. patvirtinta, Šilavoto karpių veislė. Tvenkiniai nedideli, maitinami Jiesios vandeniu, ypač tinkami mokslinei ir švietimo veiklai. Tam, kad šis žuvivaisos padalinys tarnautų mokslui, regis, niekas neprieštarauja. Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija tikisi proveržio gamybininkams aktualių tyrimų srityje. Tačiau turto perdavimas nėra toks paprastas kaip atrodo. Nors tvenkiniai valstybės turtas, valstybinis ir universitetas, kyla formalių kliūčių, mat LSMU yra pavaldi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Formalumai sprendžiami jau daugelį mėnesių, kai tuo metu gyvybė tvenkiniuose bunda – jau šiomis savaitėmis karpius reikės perkelti į vasarinius tvenkinius.