Sprendimų tvarios aplinkos kūrimui reikia jau dabar

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorė, Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė atkreipia dėmesį, kad aplinkos problemos jau seniai peržengė šalies ar regiono sienas ir tapo globaliomis, o aplinkosauginių aspektų įtraukimas į kasdieninę veiklą – aktualus kiekvienai įmonei ar organizacijai, siekiant tvaraus vystymosi tikslų.

„Būtina skatinti inovacijas ir technologinę pažangą, naujų inžinerinių sprendimų paiešką. Klimato kaitos valdymo, gamtinių išteklių išsaugojimo, aplinkosauginių technologijų kūrimo ir diegimo procesuose sprendimų reikia čia ir dabar“, – sako A. Zigmontienė.

Tvariai aplinkai kurti reikalingas optimalus energijos vartojimas

Pastatų energetikos katedros vedėjo doc. dr. Artur Rogoža teigimu, pastatai – vieni didžiausių energijos vartotojų, o energijos gamyba bene labiausiai teršia aplinką ir turi didelės reikšmės klimato kaitai. Būtent todėl ateities pastatas turi būti energetiškai efektyvus, palankus sveikatai, patogus, ilgaamžis, ekonomiškas, protingai vartojantis gamtos išteklius per visas savo gyvavimo ciklo fazes. Energijos reikia kasdieniams vartotojo poreikiams, patogumui ir gerai savijautai patalpose užtikrinti, todėl pastatų energetika – viena aktualiausių pastarųjų metų temų.

Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje (ES) vien atsinaujinančios energetikos sektoriuje nuo esamo 1,5 mln. darbo vietų skaičiaus iki 2030 m. jis turėtų padidėti dar 1,2 mln. – apie 80 proc.

Geodezijos specialistai prisideda prie miestų plėtros

Anot Geodezijos ir kadastro katedros vedėjos prof. dr. Jūratės Sužiedelytės Visockienės, tarptautinių organizacijų ir Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos (LGMS) atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos bei kitų šalių rinkoms itin stinga kvalifikuotų matininkų, geodezijos, geomatikos, geografinių informacinių sistemų (GIS) profesinės veiklos sričių specialistų, kurie pasitelkdami pažangias technologijas gebėtų rinkti, apdoroti, analizuoti, pateikti erdvinius duomenis įvairių sričių įmonėms. Įvairios paskirties erdvinių duomenų rinkiniai reikalingi svarbiems sprendimams priimti ar procesams modeliuoti. Tobulėjant technologijoms, šiuos procesus suprantančių ir valdančių specialistų poreikis nuolat auga.

Sparčiausiai augs aplinkos apsaugos specialistų poreikis

Pasak A. Zigmontienės, visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriant aplinkos tvarumui ir būtinybei spręsti aplinkosaugos iššūkius, aplinkos apsaugos inžinerijos specialistai užima svarbią nišą darbo rinkoje.

Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) darbo statistikos duomenys rodo, kad aplinkos apsaugos specialistų paklausa iki 2030 m. augs apie 10 proc. Tai gerokai daugiau palyginti su kitų profesijų vidurkiu. Šios srities specialistai gali padėti įmonėms ir organizacijoms įgyvendinti aplinkosaugos praktiką, kuri sumažina energijos ir išteklių suvartojimą, atliekų susidarymą ir skatina perdirbimą bei antrinių išteklių naudojimą. Jie taip pat gali sukurti naujoviškas ir veiksmingas gamybos technologijas, kuriomis siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir prisidėti prie ilgalaikio tvarumo.

Jau dabar pasaulinė ekologinės pramonės rinka generuoja apie 1,15 trln. Eur apyvartos per metus, ji kasmet auga. Šioje srityje auga dirbančiųjų skaičius – didėja ir specialistų, gebančių dirbti aplinkosaugos sektoriuje, poreikis.

Perėjimas prie gamtą tausojančios ekonomikos (angl. Low Carbon Economy) jau dabar didina kvalifikuotų aplinkos apsaugos specialistų poreikį vandens, atliekų tvarkymo, energetikos, statybos, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, todėl aplinkos apsaugos inžinerijos specialistai turi didžiulę paklausą darbo rinkoje.

„Tvarioje aplinkoje turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp natūralios aplinkos ir žmogaus veiklos. Augantys miestai ir žmogaus ūkinė veikla neišvengiamai veikia mus supančią aplinką, tačiau šio poveikio rizika ir žala gali bei turi būti sumažintos. Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programoje mokomasi priimti ir diegti sprendimus, kurių rezultatas – mažesnis žalingų emisijų lygis ir neigiamas poveikis aplinkai, efektyviai veikianti atliekų tvarkymo sistema, fizinės taršos mažinimas, vandens ruošimas ir nuotekų tvarkymas“, – pasakoja A. Zigmontienė.

Aplinkos apsaugos inžinieriai, anot jos, yra svarbūs siekiant tvaraus vystymosi tikslų, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus, ieškant sprendimų, kaip sumažinti atliekų kiekius, skatinti jų perdirbimą bei antrinį išteklių naudojimą. Studijuojant šioje programoje įgyjama įgūdžių ir gebėjimų, kaip projektuoti ir pritaikyti veiksmingas technologijas, inžinerinius sprendimus, kuriant tvarią aplinką.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) informacija

Alekso Jauniaus, Simo Bernoto nuotraukos

Titulinėje nuotr. – doc. dr. Aušra Zigmontienė