Stabdomas braziliškos mėsos importas į ES

Nuo rugsėjo 3 d. Brazilija nebegalės eksportuoti gyvūninės kilmės maisto produktų į Europos Sąjungą. Tai nusprendė ES valstybių narių ekspertų komitetas.

Iš esmės bus stabdomas jautienos, paukštienos, kiaušinių ir medaus importas. Priežastis – Brazilijos jautienos siuntose ES inspektorių aptikti augimo hormonai, tokie kaip estradiolis.

Europos Komisijos atstovė portalui „Euractiv“ patvirtino, kad Brazilija buvo išbraukta iš šalių, turinčių importo leidimus, sąrašo. Nors ES ūkininkai eurobiurokratus apie tokias Lotynų Amerikos tradicijas daugybę kartų įspėjo dar prieš „Mercosur“ susitarimo pasirašymą.

Sprendimas netikėtas?

„Komisija patvirtina, kad Brazilija neįtraukta į sąrašą, o tai reiškia, kad nuo 2026 m. rugsėjo 3 d. ji nebegali eksportuoti į ES prekių (tiek maistui skirtų gyvų gyvūnų, tiek iš jų gautų produktų), tokių kaip galvijai, arkliai, paukštiena, kiaušiniai, akvakultūra, medus ir žarnos“, – teigė EK sveikatos apsaugos atstovė Eva Hrncirova.

Tačiau Brazilijos misijos prie ES atstovas žiniasklaidai sakė, kad EK sprendimas „buvo netikėtas“ ir kad „pastaruoju metu Komisijos sveikatos ir maisto saugos departamentas nesiėmė jokių veiksmų, nepaisant pakartotinių Brazilijos bandymų susisiekti“.

Tiesa, reaguodama į draudimą, Brazilijos vyriausybė bendrame šalies Žemės ūkio, Prekybos ir Užsienio santykių ministerijų pareiškime paskelbė, kad „nedelsdama imsis visų būtinų priemonių šiam sprendimui panaikinti“.

Brazilija praranda statusą

Europos Sąjunga ką tik šio mėnesio pradžioje įgyvendino laisvosios prekybos susitarimą su Brazilija ir kitomis „Mercosur“ šalimis – Argentina, Urugvajumi ir Paragvajumi. Susitarimu buvo sušvelnintos tarifinės kliūtys, o jautriems produktams, pavyzdžiui, jautienai, nustatytos bemuitės arba sumažinto tarifo importo kvotos.

Brazilija šiomis prekybos lengvatomis nepasinaudos, kol nebus vėl įtraukta į saugių tiekėjų šalių sąrašą. Kitaip sakant, ES nebelaiko Brazilijos šalimi, kuri laikosi ES maisto saugos ir veterinarijos standartų.

Griežtina kontrolę?

Girdėdama nuolatinį ūkininkų nepasitenkinimą „Mercosur“ sutartimi Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais ne kartą pasakojo apie savo įsipareigojimą užtikrinti ES gamybos standartų laikymąsi.

2025 m. gruodžio pabaigoje ES sveikatos apsaugos komisaras Olivéris Várhelyi paskelbė, kad tiek šiemet, tiek ir kitąmet Briuselis gerokai sugriežtins ir padidins augalinės bei gyvulinės kilmės maisto produktų importo kontrolę. Tiesa, panašu, jog ES komisarai vis vien apie pažeidimus sužino tik iš žiniasklaidos pranešimų.

Antai „Irish Farmers Journal“ tyrimai jau kur kas anksčiau atskleidė antibiotikų ir hormonų pardavimo Brazilijos galvijų ūkiuose kontrolės stoką. 2025 m. lapkritį airių žurnalistai keliavo į Braziliją ir užfiksavo akivaizdžius skirtumus tarp ES antibiotikų valdymo reikalavimų ir Brazilijos ūkiuose taikomų standartų: „Galėjome užeiti į ūkio parduotuves ir laisvai įsigyti receptinių antibiotikų be recepto, be bandos numerio, be etiketės numerio, be identifikavimo ir, svarbiausia, nekalbėdami portugališkai. Lentynoje parodėme į norimus antibiotikus ir sumokėjome už juos grynaisiais arba kortele. Ant nė vieno iš įsigytų antibiotikų buteliukų ar dėžučių nebuvo brūkšninio kodo, o tai rodo, kad Brazilijoje šiuo metu nėra sistemos, kuri registruotų antibiotikų pirkimą bei vartojimą“.

Be to, dar praėjusių metų lapkričio viduryje per Europos greitojo perspėjimo apie maistą ir pašarus sistemą (RASFF) buvo paskelbti įspėjimai dėl estradiolio ir veterinarinių vaistų likučių Brazilijos jautienoje, tačiau tai niekaip nesutrukdė laisvosios prekybos sutarčiai su Lotynų Amerika.

Europos reikalavimai

Kaip informuoja „Euronews“, Brazilija yra didžiausia jautienos eksportuotoja pasaulyje, 2025 m. visame pasaulyje pardavusi 3,5 mln. tonų jautienos ir uždirbusi rekordines 18 mlrd. JAV dolerių (15,3 mlrd. eurų) pajamas – 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais. ES buvo ketvirta pagal dydį braziliškos jautienos pirkėja, importavusi 128 900 tonų mėsos, kurios vertė viršijo 850 mln. eurų, t. y. 132 proc. daugiau nei 2024 m.

Dabar priimtas sprendimas dėl importo draudimo nėra nustatytas neribotam laikui, o galios tol, kol Brazilija įrodys, kad laikosi ES reglamentų.

Pasak Komisijos atstovo spaudai, ES galės atnaujinti importą, kai tik Brazilija įrodys, kad laikosi saugos taisyklių; tada vėl bus taikomos „Mercosur“ susitarime numatytos tarifų lengvatos. Tai galėtų įvykti jau likusiais mėnesiais iki rugsėjo pradžios.

Vertina palankiai

Airijos senatorė Eileen Lynch EK sprendimą pavadino gyvybiškai svarbiu žingsniu, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, tačiau perspėjo, kad draudimas turi įsigalioti nedelsiant, o ne rugsėjo 3 d., kaip nurodė Komisija: „Airijos jautienos gamintojai veikia laikydamiesi vienų aukščiausių maisto saugos, atsekamumo ir gyvūnų gerovės standartų pasaulyje. Mūsų ūkininkai labai investavo į vartotojų pasitikėjimo išlaikymą ir aukščiausios kokybės jautienos, kuria gali pasitikėti šeimos visoje Airijoje ir Europoje, gamybą. Teisinga, kad į Europos rinką importuojamiems produktams būtų taikomi tie patys standartai. Europos vartotojai nusipelno žinoti, kad maistas ant jų stalų yra saugus, visiškai atsekamas ir pagamintas atsakingai. Nors šis sprendimas yra sveikintinas, jį reikia įgyvendinti nedelsiant.“

Austrijos ūkininkų asociacija taip pat palankiai įvertino Briuselio sprendimą kaip „teisingą ir būtiną signalą sąžiningai konkurencijai, maisto saugai ir vienodiems standartams Europos rinkoje“.

Šios asociacijos prezidentas Georgas Strasseris „Agrarheute“ teigė, kad Europos Sąjunga teisingai daro aiškias išvadas. Kiekvienas, norintis eksportuoti gyvūninės kilmės produktus į ES, privalo pateikti visapusiškus įrodymus, kad laikomasi Europos standartų. Jo manymu, jeigu Europos ūkininkai atitinka aukščiausius gyvulininkystės, gyvūnų sveikatos, maisto saugos, atsekamumo ir dokumentacijos standartus, šie standartai turėtų būti taikomi ir produktams iš trečiųjų šalių.

Parengė Ričardas Čekutis