Stambiųjų arklių ateitis – veisėjų valioje

A. Taroza pasidžiaugė, kad per praėjusius metus į asociaciją įstojo dar 7 tikrų lietuviškų arklių auginimo entuziastai. Iš viso Lietuvos sunkiųjų veislės arklių veisimo programoje dalyvauja 79 veisėjai. Didėja ir programoje dalyvaujančių ūkinių arklių banda. Joje jau yra 518 kumelių ir 247 eržilai. Per praėjusius metus gimė 194 kumeliukai nuo 48 eržilų.

LSAVIA buria ir stambiųjų žemaitukų veislės arklių augintojus. Šių arklių veisimo programoje dalyvauja 7 nariai. Jų bandoje – 185 kumelės ir 101 eržilas.

Savaitgalį į Jomantus atvažiavo ne tik LSAVIA atstovai. Kompetentingos komisijos (Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė, šio centro vyresnioji specialistė Alma Račkauskaitė ir Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus atstovas Edgaras Jeninas), pulko žiūrovų ir potencialių pirkėjų dėmesio tikėjosi 11 Lietuvos stambiųjų veislės eržilų.

Nors šios veislės arkliai pasižymi ramumu, tačiau išrikiuoti ramiai bent keletą minučių pastovėjo retas kuris: kanopomis kasė žemę, stojo piestu ar taikėsi užpakalinėmis kojomis greta stovinčiam eržilui ar neatidžiam žiūrovui įspirti. Pasak iš Prienų r.
atvykusio ūkininko Mindaugo Kėvalos, arklio elgesys labai priklauso nuo to, kiek su juo dirbo šeimininkas.

„Aš ir mano ūkio žmonės veisimui numatytus eržilus dar visai jaunus pradedame auklėti. Paprastai tokiems suvaldyti didelės jėgos nereikia“, – sakė ūkininkas.

Pernai M. Kėvala į Jomantus buvo atsivežęs bent 4 eržilus. Šiemet atvažiavo tik apdairyti, su asociacijos nariais pasibendrauti, pasidalyti patirtimi, mat jo sunkiųjų arklių banda yra viena didžiausių Lietuvoje – dabar yra 92 galvos, o kai kumelės atsives, jų bus per 100.

Ūkininkas patenkintas, kad stambiųjų arklių auginimas yra gana pelningas verslas, o kartu ir malonus užsiėmimas.

„Mano žemės derlingos, galėčiau užsiimti augalininkyste. Pastaraisiais metais, siekiant išsaugoti Lietuvos sunkiuosius, arklių augintojams mokamos nemenkos skatinamosios išmokos, tad arklininkystė apsimoka“, – prisipažino ūkininkas, neatsitiktinai apsisprendęs auginti arklius.

Kone visus arklius M. Kėvala parduoda į užsienį. Tik menką Lietuvoje išaugintų sunkiųjų arklių dalį perka Vokietijos, Suomijos, Pietų Europos šalių turtingi žmonės edukacinėms reikmėms ar pramogoms, o absoliuti dauguma išvežama į Italiją mėsai.

Net tris eržilus į Jomantus vertinti atsivežė ūkininkas Tadas Laurinavičius iš Plungės r. „Arklius auginu jau ne vieną dešimtmetį. Tikiuosi, kad visiems atsivežtiesiems bus suteikta licencija, kuri leis su mano augintiniais kergti veislines kumelaites. Galbūt su kuo nors sukirsime rankomis ir pasirašysime sutartį dėl pardavimo. Štai šalia maniškio eržilo licencijuoti atvežtas eržilas, kurio tėvas kilęs iš mano bandos“, – smagiai nusiteikęs kalbėjo T. Laurinavičius.

Vytautas Jurgutis, taip pat iš Plungės r., sakė belaikantis tik 11 Lietuvos sunkiųjų.

„Po žmonos mirties buvau visą bandą išpardavęs. Tačiau po kelerių metų, kai atlėgo netektis, vėl pradėjau auginti arklius. Arkliai įaugę į vyresnės kartos lietuvių kraują“, – neabejojo ūkininkas.

Andrius Austys – jaunesnės kartos ūkininkas iš Telšių r. Jis atvežė 4 metų retesnės tamsios spalvos, baltais karčiais ir juoda uodega bei tamsiomis kojomis eržiliuką.

„Maniškis kilęs iš Tarozų ūkio. Pažiūrėkit, dauguma yra sarti, o maniškis – bėras“, – didžiavosi A. Austys.

Tarozų arklių ūkius vienija Algirdo ir jo dukros bei sūnaus banda, kurioje yra per 120 arklių, visi jie – Lietuvos sunkieji. Licencijavimui A. Taroza pristatė du dukros ūkio eržilus.

„Nuo vaikystės jaučiu šiems gyvuliams pagarbą, matyt, ir vaikams tai persidavė. Dar prieš keletą metų šis verslas buvo gana pelningas, o dabar belieka džiaugtis, jog dar nėra nuostolingas. Todėl dabar arklius laikau daugiau iš įpročio ir idėjos“, – sakė ūkininkas.

Nors ir nedaug eržilų buvo pristatyta komisijai, visgi licencijavimo procedūra užtruko. Dar iš vakaro eržilai išmaudomi, kad nesijaustų prakaito kvapo. Su komisija gyvuliai turi elgtis pagarbiai, nesiblaškyti, ramiai reaguoti į naują, nepažįstamą aplinką. „Paradui“ sustatyti arkliai keliose vietose yra išmatuojami, vertinamas įmitimas, išsivystymas, kaulingumas, pėdos plotis, aukštis, laikysena. Paskutinė užduotis – prabėgimas, stebint, kaip gyvulys stato kojas, laikysena sustojus ir kiti veiksmai.

„Be abejo, komisija pagal įvarius parametrus nustatys geriausiai veislę atitinkantį eržilą. Kažkuris iš jų surinks mažiausiai balų. Tačiau jei jis atitiks vertinimo kriterijus, licenciją gaus. O tai reiškia, kad eržilas nėra blogas, tik surinko mažiau balų, – paaiškino E. Jeninas. Jis prisipažino, kad ir pats sodyboje šiuo metu laiko per dešimt arklių. „Tik maniškiai daugiausia seni, kai kurie ir ligų kamuojami ar iš prastai juos prižiūrėjusių šeimininkų paimti. Tiesiog turiu senelių prieglaudą“, – šmaikštavo ūkininkas.

UAB „Lietuvos žirgynas“ padalinio „Nemuno žirgynas“ administratorę Ramunę Jasienę A. Taroza įvardijo kaip pagrindinę asociacijos varomąją jėgą, ypač veiklią ir atsakingą už LSAVIA veiklos  dokumentavimą.

„Turėdama duomenis apie Lietuvos sunkiųjų arklių veisėjus, galiu drąsiai konstatuoti, kad dauguma jų yra vyresnio amžiaus žmonės. Jaunesni, jei jų širdys ir linksta prie žirgų, tai prie jojamųjų. Sunkiųjų auginti nenorima dar ir dėl to, kad jie auginami daugiau mėsai. Net ir jaunam lietuviui sunkiai sekasi suderinti arklį, vieną protingiausių, gražiausių gyvulių, su skerdimu. Bet, didėjant stambiųjų arklių bandai, kito kelio, kaip realizuoti mėsai, kol kas nėra. Itališkoms dešroms parduodami išbrokuoti eržilai, veisimui nebetinkamos kumelės. Džiaugiuosi, kad vis daugiau sunkiųjų arklių iškeliauja į Suomiją, Vokietiją edukacinėms reikmėms, kinkyti poilsiui ir pramogoms. Norėtųsi, kad arkliai nebebūtų parduodami mėsai“, – kol kas netiki greitu svajonės išsipildymu R. Jasienė, pati sodyboje laikanti žirgą.

Visgi šviesia šių arklių ateitimi ir pasauliniu pripažinimu LSAVIA tiki.

„Praėjusių metų pradžioje asociacija pateikė prašymą įstoti į tarptautinę FECTU asociaciją. Tai yra Europos asociacija, kuri jungia žmones, dirbančius su traukos gyvūnais (arkliais, mulais, asilais ir jaučiais) žemės ūkio srityje, miškininkystėje, vyno ir sidro gamyboje, sodininkystėje ir edukacijoje. Artimiausiu metu tikimės teigiamo asociacijos sprendimo“, – vylėsi R. Jasienė.

Pasak specialistės, narystė FECTU leistų sunkiųjų laikytojams dalyvauti tarptautinėse parodose, aukcionuose.

Po kelias valandas trukusios apžiūros komisija nusprendė visus eržilus licencijuoti ir įrašyti į Lietuvos sunkiųjų veislės kilmės knygą. Daugiausia balų (90,5) gavo plungiškio V. Jurgučio eržilas Gontas, antroje vietoje liko Kelmės r. veisėjos Jurgos Juciutės augintinis Aišis, įvertintas 86 balais (abiejų nugalėtojų tėvas yra tas pats), trečiosios vietos skirtos trims arkliams, surinkusiems vienodai balų (po 82): A. Ausčio Bavarui, UAB „Lietuvos žirgynas“ eržilui Žalgiriui ir Artūro Ramono Lazeriui. Licencijuoti Borios Marcinkevičiaus Simbolis, T. Laurinavičiaus Ikaras, A. Šerpytienės Ženšenis ir Gabonas, S. Deikaus Ikaras ir V. Petrošiaus Pūkas.

„Šilalės artojo“ korespondentė Aldona BIELICIENĖ

Deimantės GIRSKYTĖS nuotraukos