Kaunas +14,6 °C Debesuota
Trečiadienis, 25 Bir 2025
Kaunas +14,6 °C Debesuota
Trečiadienis, 25 Bir 2025

Redakcijos archyvo nuotr.

Stichija Lenkijoje: kaip teisingai ir greitai kompensuoti žalą ūkiams?

2025/06/25


2025 m. birželio 23 d. smarkios audros su kruša ir stipriais vėjais nusiaubė Lenkijos Opolės provinciją ir dalį Didžiosios Lenkijos, padarydamos didžiulius nuostolius vietos ūkininkams. Šį mėnesį Lenkijoje praūžė jau trečia tokia viską niokojanti stichija. Dabar ūkininkai ragina valdžią skubiai reformuoti draudimo sistemą, nes kompensacijų reikia pernelyg ilgai laukti, o ir žalos apskaičiavimo algoritmai nėra tinkami dabartinėje situacijoje.

Kaip „Tygodnik Poradnik Rolniczy“ informavo Opolės žemės ūkio rūmų viceprezidentas Lukaszas Smolarczykas, nuo naujausios krušos labiausiai nukentėjo Opolės Namyslow ir Wilkow komunos bei Wielkopolska Rychtal vietovė. Jis teigia, jog daugiausia sunaikinta rapsų ir javų, o dėl liūties išplautų vagų nukentėjo ir bulvės, smarkiai pažeisti burokėliai, sojų pupelės bei kukurūzai.

Stichija nuplovė viską

Iglovicų ūkininkas Krzysztofas ​​Piechas, praradęs 29 ha rapsų bei dalį kukurūzų, stebėjo stichijos šėlsmą ir emocingai pasakojo žurnalistams: „Tai nebuvo tiesiog lietus. Tai buvo lietaus siena, kuri virto kruša, o ši tiesiogine prasme nupjovė rapsų ankštis... Be to, daug augalų buvo nulaužta ir suplėšyta, o vanduo jau po lietaus valandą tekėjo sraunia srove per lauką ir asfaltą. Sode jis net išplovė skiedinį tarp plytų sienoje...“

Ūkininkas apgailestauja, kad vos per pusvalandį buvo sunaikinti visi pastarųjų mėnesių darbai.

„Blogiausia, kad prieš mėnesį kovojome su sausra. Augalai buvo nusilpę, bet pradėjo ataugti. Dabar visa tai sunaikino kruša ir audra“, – sako jis.

Kowalowice kaimo ūkininkas Tomaszas Wiciakas sakė, jog kruša padarė didelę žalą jo rapsams, kviečiams, kukurūzams ir runkeliams: „Rapsų ankštys buvo nulūžusios ir įtrūkusios, kai kurios netgi atsivėrė. Kviečiuose matome nulūžusias burbuoles ir išmuštus grūdus. Burokėliai pažeisti, kiaurais lapais, o kukurūzai tiesiogine prasme susmulkinti... To dar nesu matęs“.

Ūkininkas sako, kad kol kas sunku įvertinti visus nuostolius, jie siekti iki 75 procentų, ypač kviečiuose ir rapsuose, o pažeisti augalai neatsigaus.

Stichija po stichijos

Portalas farmer.pl primena, kad neseniai kruša smarkiai nuniokojo ir rytinę Žemutinės Silezijos dalį, kuri vos per kelias minutes padarė didžiulę žalą žemės ūkio pasėliams. Tuomet labiausiai nukentėjo Lubino, Voluvo, Trzebnicos ir Guros apskritys, kai kuriuose kaimuose nuostoliai siekė 100 proc. Padėtis ypač tragiška Žmigrodo valsčiuje – tokiose vietovėse kaip Šidlovas, Barkovas, Karnicė, Bychovas ir Venglevas apskritai sunaikinti visi pasėliai.

Birželio 4 d. stipri kruša sunaikino ištisus cukrinių runkelių, kukurūzų, rapsų ir kviečių laukus. Augalai buvo tiesiogine prasme visiškai sunaikinti – burokėliai buvo nupjauti iki šaknų, kukurūzų išliko tik pavieniai egzemplioriai, rapsų ankštys nukrito, o kviečių burbuolės buvo nulaužtos ir gulėjo ant žemės. Krušą lydėjo smarkus lietus – kai kuriose vietose iškrito net 70 litrų vandens kvadratiniam metrui.

Portalui topagrar.pl Racibužo apskrities ūkininkas Patrykas Mandera pasakojo, jog per 5 minutes prarado 80 hektarų pasėlių. Birželio 19 d. Silezijos vaivadiją užklupusi galinga audra tiesiogine prasme sunaikino jo kukurūzus, rapsus, kviečius, miežius ir kvietrugius: „Tai buvo tikras Armagedonas. 5 hektarai rapsų išnyko tiesiogine prasme per 5 minutes. Taip pat ir kukurūzai, kuriuos auginome 27 hektaruose galvijams. Kai kur jie taip susmulkinti, kad atrodo lyg būtų mulčiuoti. Kviečiai taip pat sunaikinti. Nei aš, nei mano tėvas neprisimename tokios galingos audros“...

Dėl didžiulių nuostolių ūkininkai kreipėsi į vyriausybę, prašydami nedelsiant pradėti teikti paramą ir kompensacijas. Jie baiminasi, kad pasikartos praėjusių metų situacija, kai parama buvo išmokėta tik po daugelio mėnesių laukimo. Jie taip pat ragina pratęsti paraiškų tiesioginėms išmokoms pateikimo terminą, nes daugelis ūkininkų planuoja atsodinti pažeistus pasėlius – tai susiję su papildomomis išlaidomis ir rizika, ypač kalbant apie birželį pasėtus kukurūzus.

Daugelis ūkininkų atsidūrė dramatiškoje finansinėje situacijoje – jie turi įsipareigojimų, paskolų, sąskaitų, kurias reikia apmokėti. Tačiau po birželio 4-ąją ir 19-ąją Lenkiją nusiaubusios stichijos dauguma nukentėjusių iki šiol negavo jokių išmokų.

Ar sulauks teisingo nuostolių atlyginimo?

Ūkininkas K. Piechas atkreipia dėmesį, kad apie žalą jis jau pranešė draudikui, tačiau nėra tikras, ar išmokėta kompensacija bus pakankama, todėl jis atkreipia dėmesį į būtinybę reformuoti žemės ūkio draudimo sistemą: „Dabartinis ekstremalių reiškinių, kurie vis labiau veikia Lenkijos žemės ūkį, padarytų nuostolių mastas viršija komercinių draudimo bendrovių finansines galimybes. Algoritmai, naudojami įmokoms apskaičiuoti, nebėra tinkami. Kad padengtų kompensacijų išlaidas, ūkininkai turėtų mokėti didžiules įmokas, kurių jie tiesiog negali sau leisti“.

Jis atkreipia dėmesį, kad valstybės kišimasis į žemės ūkio draudimo sistemą šiandien yra neišvengiamas. Jo manymu, reikia didesnių draudimo subsidijų, sisteminių sprendimų ir įsiklausymo į ūkininkų nuomonę.

„Ūkininkas negali būti auka be apsaugos. Turime apsaugoti savo darbą. Ne dėl pelno, o dėl šalies aprūpinimo maistu saugumo“, – priduria jis.

Kompensacijos – tik per savivaldybes

Ūkininkai, jeigu nori tikėtis kompensacijų, turėtų pranešti apie nuostolius savivaldybėms. Šios turėtų sukurti komisijas ir pagal pateiktas paraiškas įvertinti visus nuostolius. Pagal Lenkijoje galiojančią tvarką, be savivaldybių komisijų ataskaitų ūkininkai negali prašyti kompensacijų iš valstybės biudžeto ar ES fondų, o komisijos tokias ūkininkų paraiškas išnagrinėja per dvi savaites.

Jei ūkininkas žemės ūkio paskirties žemę valdo keliose savivaldybėse, apie žalos atsiradimą jis privalo pranešti visų savivaldybių įstaigoms.

Be to, teikdamas prašymą dėl žalos įvertinimo, žemės ūkio produktų gamintojas privalo raštu nurodyti, ar jis kreipėsi arba kreipsis einamaisiais metais dėl sausros padarytos žalos žemės ūkio pasėliams įvertinimo. Pateikus ir įtraukus į psaraišką neteisingus duomenis, žemės ūkio produktų gamintojo ataskaitos gavimo terminas gali būti pratęstas, o dėl to gali kilti sunkumų gaunant paramą.

Draudimas

Kaip skelbia portalas topagrar.pl, be to, apie padarytą žalą ūkininkas privalo nedelsiant informuoti draudimo bendrovę, kurioje įsigijo draudimo polisą.

Dauguma draudimo bendrovių nurodo, kad „nedelsiant“ reiškia iki trijų dienų nuo stichijos. Kuo greičiau tai bus atlikta, tuo didesnė tikimybė, kad bus išmokėta kompensacija.

Teoriškai pažeistų pasėlių apžiūra atliekama per 14 dienų nuo pranešimo apie patirtą žalą datos. Tačiau viskas priklauso nuo draudikų. Tačiau kol ekspertas įvertins nuostolius, tenka laukti nuo kelių dienų iki net kelių savaičių – viskas priklauso nuo stichijos masto, nes tuo pačiu metu draudimo bendrovė gali gauti daugybę paraiškų dėl pasėlių nuostolių įvertinimo.

Ilgas laukimas

Nepaisant visų rekomendacijų, nustatytų tvarkų bei reglamentų, kelias nuo paraiškos pateikimo iki realios kompensacijos gavimo išlieka pernelyg ilgas. Pavyzdžiui, pernai, kaip pranešama, Lenkijos ūkininkai kompensacijų dėl įvairių stichijų buvo priversti laukti pusę metų.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis