Kaunas +0,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 4 Grd 2024
Kaunas +0,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 4 Grd 2024


Dalia KARPAVIČIENĖ
ŪP korespondentė 

Stichinės nelaimės – pačių nukentėjusiųjų rūpestis?

2024/08/11


Liepos 29-ąją šalyje praūžus labai smarkiems vėjams ir per parą iškritus stichiniam, o kai kuriose vietovėse ir katastrofiniam lietaus kiekiui, Aplinkos ministerija sumanė keisti stichinių reiškinių nustatymo rodiklius. Jei dabar stichinio vėjo greitis laikomas nuo 28 iki 33 m/s, tai siūloma minimalų greitį pamažinti ir nustatyti nuo 24 m/s. Tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ (VH) Lietuvos filialo „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, Seimo nario Artūro Skardžiaus ir Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio „Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti, ar tokie numatomi pakeitimai turės įtakos draudiminiams įvykiams, ar nepakenks pasėlius apdraudusiems žemdirbiams, ar nepadės draudikams vengti atsakomybės? O gal 4 m/s vėjo greičio rodiklio sumažinimas reikalingas tik tam, kad pareigūnai išvengtų atsakomybės už pramiegotą audrą?

Arūnas Skardžius

Artūras SKARDŽIUS: „Valstybėje nėra kompleksinio požiūrio, kaip reaguoti į stichines nelaimes. Nacionalinis krizių valdymo centras prie Vyriausybės (NKVC) nepaskelbė ekstremaliosios situacijos visos šalies mastu, o turėjo tą padaryti. Juk yra nustatyta, kad ekstremalioji situacija valstybėje skelbiama tuomet, kai ekstremaliojo įvykio padariniai peržengia dviejų savivaldybių ribas. Akivaizdu, kad stichinės audros poveikis kliuvo visai Lietuvai. Krizių centro vadovo pasiaiškinimas, jog pritrūko 1 m/s vėjo greičio pagal nustatytus reglamentus, netelpa į jokius rėmus.

Didžiojoje Lietuvos dalyje tuoj po stichinės nelaimės elektros neturėjo mažų mažiausiai 100 tūkst. vartotojų. Net per savaitę nepavyko likviduoti padarinių. Kitas akivaizdus dalykas – pas mus nesuveikė ir gyventojų perspėjimo sistema, nebuvo mobilizuoti nei finansiniai, nei žmogiškieji valstybės ištekliai. Juk buvo galima pasitelkti kariuomenę, savanorius į pagalbą energetikams, atlaisvinti prieigas prie elektros linijų. Deja... Savivaldybės gelbėjo savo žmones savo turimais ištekliais kaip įmanydamos. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ekstremaliojoje situacijoje taip pat buvo paliktas vienas. Akivaizdu, valdžiai nusispjauti į žmonių patiriamus nuostolius. Nėra paprasta išgyventi savaitę, kai neveikia vandens tiekimas ar nuotekų šalinimas. Žinoma, mūsų seneliai buvo atsidūrę panašioje situacijoje, kai į Sibirą gyvuliniuose vagonuose vežami taip kentėjo. Bet laikai jau nebe tie, gyvename civilizuotoje visuomenėje. Todėl atitinkamos tarnybos neturėtų elgtis kaip barbarai.

Į Seimą išsikviesti pasiaiškinti atsakingi pareigūnai, NKVC pirmininkas, energetikos viceministrė. Aišku, kad nebuvo pasimokyta iš 2020 m. siautėjusios audros Lauros. Pagrindinis pasiteisinimas buvo tai, jog miškingose teritorijose reikia platinti proskynas šalia elektros perdavimo linijų, o tam prieštarauja žalieji. Tačiau miškingose teritorijose yra viso labo 4,7 tūkst. km perdavimo linijų, kurių pakeitimas į požeminius elektros perdavimo kabelius kainuotų 330 mln. Eur. Per metus į elektros skirstymo tinklus ESO investuoja maždaug tokią sumą – tai tėra vienų metų investicija. Problema seniai būtų pamiršta ir miškai išsaugoti. Užtektų trejų metų, kad pačiose pavojingiausiose, miškingiausiose vietose, nekertant medžių, laidai būtų pakišti po žeme. Elementari ekonomika.

Kaip atskleidė valstybės kontrolė, pinigai, skirti investicijoms į ESO tinklą, paprasčiausiai buvo panaudoti dividendams išmokėti. Faktas. 2016–2021 m. iš mūsų pavogti 160 mln. Eur per elektros tarifą sumokėtų pinigų. Kitas faktas – per anksčiau minėtą laikotarpį išmokėta 258 mln. Eur dividendų. Trečia – pinigai investuojami ten, kur nėra neišvengiamo būtinumo – 250 mln. Eur į išmaniuosius skaitiklius. Tai yra pinigai, kurie galėjo būti panaudoti elektros tinklų plėtrai ir jų patikimumui užtikrinti. O dabar valstybinio reguliuotojo vadovas tikina, jog didins elektros skirstymo tarifą. Bet mes per tarifą jau buvome sumokėję 160 mln. Eur, kurie ėmė ir išgaravo. Po truputį šie pinigai mums grąžinami, tačiau jie nepanaudoti investicijoms į tinklą. Dar ESO galėtų ir skolintis, tačiau tvaraus skolinimosi limitas jau pasiekęs ribą – penkerių metų EBITĄ (pelnas prieš mokesčius).

Patronuojančioji ESO įmonė „Ignitis“, užuot investavusi į elektros skirstomąjį tinklą, taškosi pinigais – milijardas į Baltijos jūros parką Lietuvoje, milijardai projektams Estijoje. Kokio bieso? Vadinasi, pinigų yra. Susitvarkykime namuose. Akivaizdu, energetikos sektoriuje trūksta ūkiškumo, kurio galėtų pasimokyti iš ūkininkų.

Grįžtant prie ketinimų mažinti stichinio vėjo greičio rodmenis, manau, kad vertėtų ir daugiau kriterijų nustatyti. Apskritai, ši gamtos stichinė išdaiga parodė, kaip mes esame pasirengę valandai ar dienai X (duok Dieve, kad taip nenutiktų). Tikras vaikų darželis. Deja, NKVC praktikuojasi tik stalo žaidimuose. Bet tikrovė – kitokia. Ekstremali situacija parodė, kad mūsų karaliaus užpakalis – plikas.“

Martynas Rusteika

Martynas RUSTEIKA: „Dažniausiai, užklupus gamtos stichijai, smarkus vėjas būna kartu su liūtimi, vėjo greičio atskirai mes nevertiname. Todėl ir AM siūlymas keisti stichinių reiškinių nustatymo rodiklius mums nėra aktualus. Nemanau, kad vienoks ar kitoks sprendimas paveiktų ir pasėlius apsidraudusius žemdirbius.

Neseniai siautusi stichija parodė savo galybę. Sulaukėme daugiau kaip 1,7 tūkst. pranešimų apie galimas padarytas žalas. Blogiausia, kad tarp kūlimo ir žalų vertinimo – vos kelios dienos. Žemdirbiai prašė kuo skubiau aplankyti jų laukus. Vykstame tikrinti ir vyksime ateityje į visas pranešimuose nurodytas vietas, nesvarbu, ar ten siautė 24 m/s, ar 28 m/s, ar dar stipresnis vėjas. Dėl didžiulio pranešimų kiekio į pagalbą buvo atvykę žalų vertintojai iš Vokietijos, dirbę kartu su vietiniais ekspertais. Keitėmės su kolegomis latviais. Vieni kitiems gelbėjome. Darėme viską, kad žemdirbiai kuo greičiau galėtų išvažiuoti į laukus nuimti derliaus.“

Andrius Romanovskis

Andrius ROMANOVSKIS teigė, kad šiuo klausimu draudikų komentarų ir vertinimų dar laukiantis, derinimas vyksta iki rugpjūčio 16 d. „Logiškai mąstant, toks stichinio vėjo greičio sumažinimas turėtų būti naudingas mūsų klientams“, – pridūrė direktorius.

ŪP situaciją pakomentuoti raštu paprašė ir pasėlius draudžiančią draudimo bendrovę BTA. Atsakymo dar laukiama.

 

Redakcijos nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis