Stichiniai lietūs prievolių nenuplovė

Neatleidžia nuo atsakomybės

Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, žemdirbiai kiek lengviau atsikvėpė, kad valstybės institucijos nesikabinės dėl kai kurių jiems keliamų biurokratinių reikalavimų. Taip pat vylėsi, kad ir grūdų pirkliai jiems bus palankesni, jeigu javų augintojai neišpildys sutartų sąlygų – neparduos sutarto kiekio ir sutartos kokybės grūdų. Tačiau Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) aiškinimas ūkininkus gali labai nuvilti.

„Išankstinėse sutartyse yra punktas, teigiantis, kad šalys nuo atsakomybės už sutarties įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atleidžiamos, jeigu pažeidimas įvyko dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kaip tai nustatyta Lietuvos teisės aktuose. Tačiau šalys aiškiai susitaria, kad visos meteorologinės sąlygos, kurios nėra neįprastos Lietuvos klimatui (įskaitant (bet neapsiribojant) lietų, sniegą, sausrą, šaltį ir kitas mūsų šalies klimatui būdingas sąlygas), nebus laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Taigi, ekstremalioji situacija neatleidžia nuo atsakomybės vykdyti sutartis“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė LGPPA prezidentas Karolis Šimas.

Jis pridūrė, kad nuo gamtos reiškinių nukentėję ir žalą patyrę ūkininkai gali kreiptis valstybės pagalbos atlyginti nuostolius ir, jei bus patvirtinta parama iš Europos Komisijos, galimai ją gaus. K. Šimas kartu užsiminė, kad atsirado papildomos valstybinės reguliacinės priemonės, suteikiančios lankstesnius įsipareigojimų vykdymo terminus – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) priimtais sprendimais yra pratęsta posėlio sėja, žaliojo pūdymo, pievų sutvarkymo terminai ir kitos priemonės. Be to, jei bus kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją ar „Sodrą“, gali būti taikomi mokestiniai atidėjimai.

„Jei bus tokių atvejų, kad javų augintojas negalės įvykdyti iš anksto sudarytos sutarties, grūdų supirkėjai yra pasiruošę kalbėtis ir ieškoti geriausio sprendimo, pavyzdžiui, išdėstyti nuostolius per kelerius metus ar panašiai“, – akcentavo LGPPA prezidentas.

Gali sužlugdyti ūkius

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininkas Gedas Špakauskas teigė manąs, kad šiemet javų augintojai greičiausiai neišvengs nemalonumų dėl įsipareigojimų grūdų supirkėjams. „Tikrai gali būti, kad javų augintojai neįvykdys išankstinių grūdų pirkimo ir pardavimo sutarčių, gali būti ir tokių, kurie bus paėmę avansus apyvartinėms lėšoms. Tikėtina, kad problemų patirs tie, kurie galbūt nepamatuotai iš anksto daugiau grūdų pardavė, o dabar dar nėra javų nuėmę ar bus praradę nemažai derliaus“, – svarstė ŪP pašnekovas.

G. Špakauskas tvirtino, kad įsipareigojimų negalinčio įvykdyti ūkininko dalia priklausys nuo to, su kokia įmone jis yra sudaręs grūdų pardavimo sutartį. „Lietuvoje yra tokių grūdų supirkimo įmonių, kurios labiau supranta ūkininkus, įsigilina į jų padėtį. Su jomis įmanoma susitarti dėl, pavyzdžiui, sutarties vykdymo perkėlimo į kitus metus, su ūkininku galimai sutariama dėl normalių palūkanų mokėjimo ir pan. Bet yra ir tokių įmonių, kurioms neįdomu, kodėl javų augintojas negali įvykdyti sutarčių, ir nesvarbu, kad jis neprikūlė pakankamai derliaus dėl stichinių reiškinių ir kt. Jos skiria baudas, būna, kad iš kiemo išvežama technika, į ūkius važiuoja antstoliai. Taigi, tokie susitarimai gali sužlugdyti ūkius“, – atskleidė LŪS vicepirmininkas.

Turėjo paisyti patarimų

K. Šimas teigė, kad šiuo metu javų augintojai neturėtų nerimauti dėl to, kad jie negalės įvykdyti išankstinių grūdų pardavimo sutarčių. „Taip, Lietuvoje yra paskelbta ekstremalioji situacija, tačiau neteko girdėti, kad kažkas iš grūdų augintojų prarado pusę ar daugiau derliaus. O visi javų augintojai puikiai žino tiek ŽŪM, tiek grūdų pirkėjų teiktas rekomendacijas, kuriomis nepatariama išankstinėmis sutartimis parduoti daugiau kaip trečdalį planuojamo derliaus. Tad jeigu jie paisė šių rekomendacijų, problemų tikrai neturėtų kilti. Juo labiau kad derlingumu dauguma augintojų tikrai nesiskundžia“, – konstatavo LGPPA prezidentas.

LGPPA turimais duomenimis, pagal išankstines sutartis parduota tik apie 15–20 proc. šiemetinio derliaus, tai yra istoriškai vienas mažiausių kiekių. „Beje, pavasarį fiksuotos pardavimo kainos buvo aukštesnės nei dabar, tad problemų neturėtų būti. Bet jeigu iš tikrųjų bus javų augintojų, kurie pateiks įrodymus, kad žuvo didžioji dalis vienos ar kitos grūdų rūšies pasėlio ir nėra galimybių vykdyti išankstinės sutarties, tada kalbėsime su jais ir ieškosime geriausios išeities“, – užtikrino grūdų supirkėjų ir eksportuotojų atstovas.

Kada force majeure?

Kalbinti grūdų augintojai prisipažino, kad jiems lieka mįslė, kas turėtų atsitikti, kad grūdų pirkliai tai pripažintų nenugalimos jėgos aplinkybėmis. „Jeigu stichiniai lietūs, sausra ir pan. nėra force majeure, gal tuomet tik koks meteoritų lietus pasėliuose įtikintų grūdų supirkimo įmones, kad yra ekstremalioji situacija žemės ūkyje“, – juokavo vienas ūkininkas.

G. Špakauskas pastebėjo, kad grūdininkai yra detaliau gilinęsi į grūdų pardavimo ir supirkimo sutartis ir susidarę įspūdį, jog gal net ir karas turbūt nebūtų laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe. „Gal tik ūkininko mirtis būtų force majeure, – ironizavo LŪS vicepirmininkas. – Panašu, kad tos sutartys labiau apsaugo tik vieną pusę.“ Jis akcentavo, kad ir patys ūkininkai, prieš prisiimdami bet kokius įsipareigojimus, turėtų įvertinti galimas rizikas, taip pat ir atidžiai žiūrėti, kokias sutartis pasirašo, pavyzdžiui, imdami avansą. „Kol derliaus nėra aruode, negalime kalbėti apie kažkokius rekordus ir rezultatus. Aišku, gali būti, kad ir patys augintojai nepasvėrė ir nepamatavo savo galimybių, per daug rizikavo, bet vis tiek jie tikisi, kad nebus žlugdomi, jeigu ko neįvykdys. Įsipareigojimus galima perkelti į kitus metus, gal nebūtina iš karto grasinti teismais ir antstoliais, nebent pats ūkininkas elgiasi piktybiškai“, – samprotavo G. Špakauskas.

Siūlo nenuleisti rankų

Rokiškio r. ūkininkų sąjungos (RRŪS) pirmininkas Mindaugas Petkevičius redakcijai kalbėjo, kad rokiškėnai gali turėti rūpesčių dėl iš anksto parduotų grūdų. „Derlius dar nuimamas, jis nebus toks didelis ir tokios kokybės, kokios buvo tikėtasi. Grūdai dygsta varpose, sunku kulti. Jeigu kam yra prastai ir mato, kad neįgyvendins įsipareigojimų bei bus dideli nuostoliai, reikia eiti iki galo ir pasirūpinti force majeure pažymomis, kurias išduoda Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Force majeure pažyma būtų pagrindžiantis dokumentas teisme, jeigu to prireiktų“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Jo požiūriu, klostosi tokia teismų praktika, kad, nepriklausomai nuo to, kokios sąlygos yra įtvirtintos grūdų pirkimo sutartyje, teismas vertina realią situaciją. „Kiek domėjausi teismų praktika, tai ūkininkas traktuojamas kaip silpnoji pusė, tik, suprantama, jis turi turėti žalą pagrindžiančius dokumentus. Aišku, galbūt vienas teismas vertins vienaip, kitas – kitaip, bet kviesčiau ūkininkus nenuleisti rankų, jeigu susiduria su tokia problema“, – ragino M. Petkevičius. Visgi jis pastebėjo, kad netesybos dėl grūdų pardavimų nėra masinis reiškinys, bet tokių atvejų tikrai būna, ypač tais metais, kai žemės ūkis nukenčia nuo gamtos stichijų.

„Pas mus derliaus dorojimo sąlygos prastos, grūdininkai per dieną įklimpusius kombainus traukia po 5 ar 10 kartų. Dieną lyja, dieną – nelyja, darbai nevyksta sparčiai, derliaus kokybė prastėja, o tai tiesiogiai yra susiję su pinigais arba įsipareigojimais dėl tam tikros klasės ir kokybės grūdų pristatymo pagal sutartį.

Jeigu tokių sutarčių nesudaryta, tiesiog mažėja pinigų suma, kurią galbūt planavo ūkininkas“, – sudėtingas javapjūtės sąlygas komentavo rokiškėnas.

Lieka šnipštas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.