Stipriausiu ūkio koziriu tampa rizikos valdymas

Draudimas – būtinybė, o ne prabanga

Sakoma, kad vienas iš lietuvių bruožų – per didelis kuklumas ir nenoras parodyti savęs. Tačiau dalytis gerąja patirtimi yra ne tik naudinga, bet ir būtina. Šiaulių rajonas visuomet garsėjo darbščiais, atsakingais žemdirbiais, kurie kasdien kovoja už savo derlių. Šis sezonas vėl priminė, kad gamta gali būti ir geriausias draugas, ir aršiausias priešas.

Daugiau kaip 21 metus ūkininkaujantis ir Šiaulių krašto ūkininkų sąjungai pirmininkaujantis Irmantas Gaučius apie 300 hektarų plote augina įvairias kultūras – javus, rapsus bei ankštinius augalus. Šis ruduo ir prabėgusi vasara žemdirbiams atnešė ne vieną išbandymą: iš pažliugusių laukų teko traukti kombainus ir traktorius.

„Laukų nei uždengsi, nei užklosi. Gamta yra nenuspėjama, bet mes žinome, kur dirbame – nuostoliai šiame sektoriuje tiesiog neišvengiami. Šiemet dėl audros buvo daug mano auginamų javų išguldyta, ankštiniai išmušti. Tačiau visus šiuos nuostolius padengė draudimas“, – patirtimi dalijasi I. Gaučius.

Irmantas jau dešimtmetį savo pasėlius apdraudžia nuo visų pagrindinių rizikų (išskyrus sausrą) ir teigia be šio sprendimo savo kasdienybės tiesiog neįsivaizduojantis. Net ir pati pažangiausia agrotechnika negali apsaugoti nuo klimato išdaigų.

„Be draudimo – niekaip. Esu silpnų nervų, – šypsodamasis sako ūkininkas. – Sveikatos nedraudžiu – jei uždirbsi turto, tai ir sveikatai užteks. O jei prieš pat kūlimą rapsus išmuš kruša – viskas, liksi be nieko. Tas, kas dirba ir išgyvena iš žemės ūkio, kitokių klausimų, ar draustis, turėti negali. Nežinau, kokio drąsumo turi būti, kad taip rizikuotum, kai orai tampa vis labiau nenuspėjami. Ateina ruduo – ir draudiesi.“

Ūkininkas pabrėžia, kad apsispręsti ir lengviau pakelti finansinę naštą padeda Europos Sąjungos bei valstybės skiriama parama pasėlių draudimo įmokoms kompensuoti.

Pasak I. Gaučiaus, draudimas – ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsisaugoti nuo didelių nuostolių. O dar kai dalis įmokos kompensuojama, pasėlių draudimas nebeatrodo kaip didelė finansinė našta.

„Be paramos įmokoms draudimas būtų labai brangus. Kai visą plotą pasiskaičiuoju, pasinaudojus parama, mano paties išlaidos vienam hektarui (vidutiniškai sudėjus žiemines ir vasarines kultūras) siekia apie 30–40 eurų. Tai tikrai nedidelė kaina už ramybę ir garantiją, ypač turint finansinių įsipareigojimų“, – skaičiuoja Šiaulių rajono žemdirbys.

Paramos paraiškos priimamos savivaldybių administracijose

Gamtai vis dažniau primenant apie savo galią, šiuolaikinis ūkininkas nebėra bejėgis – rizikos valdymas tampa stipriausiu ūkio koziriu ir garantu, kad net po pačios baisiausios audros ūkyje ir vėl sužydės laukai.

Paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ priimamos iki pat šių metų pabaigos.

Pagrindinis šios paramos tikslas – paversti pasėlių draudimą prieinamu kiekvienam dirbančiam žemdirbiui ir sumažinti jam tenkančią finansinę naštą kompensuojant didžiąją dalį sumokėtų draudimo įmokų.

Kai kalbama apie pačias skaudžiausias ir mažiausiai prognozuojamas rizikas, tokias kaip stichinė sausra arba pasėlių iššalimas vegetacijos laikotarpiu  arba ilgas lietingas laikotarpis žemdirbiams gali būti kompensuojama net iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Tai reiškia, kad didžiąją dalį finansinės rizikos perima ES ir valstybė, o pačiam ūkininkui lieka padengti tik santykinai nedidelę dalį. Kalbant apie kitas dažnai pasitaikančias gamtos stichijas, pavyzdžiui, niokojančią krušą, pražūtingas audras, liūtis, netikėtas pavasario šalnas ar ilgalaikį lietaus periodą, trukdantį nuimti derlių, kompensacijos dydis siekia iki 50 proc. sumokėtos įmokos ir šios rizikos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis

Europos Sąjungos lėšomis finansuojamomis pasėlių draudimo įmokų kompensacijomis gali pasinaudoti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla, atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus ir savo vardu yra įregistravę žemės ūkio valdą. Taip pat, fiziniai ir juridiniai asmenys yra tinkami paramai gauti, jeigu jiems neiškelta bankroto byla arba  jų įmonė ar veikla nėra likviduojama. Esminė sąlyga, kad draudimo sutartis būtų pripažinta tinkama kompensacijai gauti, yra ta, jog joje turi būti numatytas nuostolių padengimas, kai dėl sausros ar iššalimo, ar ilgo lietingo laikotarpio sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos.

Paramos paraišką ūkininkas turi pateikti prieš patirdamas galutines draudimo įmokų sumokėjimo išlaidas draudimo bendrovei. Paraiškos priimamos savivaldybių administracijose pagal tai, kur yra registruota pareiškėjo žemės ūkio valda. Parama teikiama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.

Galutinį kompensacijos dydį lemia keli konkretūs veiksniai: kokias augalų rūšis pasirenkama drausti, nuo kokių rizikų norima apsisaugoti, koks yra deklaruotas plotas, kuriame šalies rajone yra ūkis ir kokia pasirinkta hektaro draudimo vertė.

Daugiau informacijos ir kvietimą teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ rasite čia.

Nr. 37/1/7