Nauja vizija ES žemės ūkio politikoje (atnaujinta)

Rugsėjo 4-osios rytą profesorius Strohschneideris EK pirmininkei Ursulai von der Leyen pristatė strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities išvadas. Strateginis dialogas“ dėl ES žemės ūkio ateities, kurį praėjusių metų kalboje apie ES padėtį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, buvo skirtas įveikti augančią diskusijų apie ES žemės ūkį ir maisto politiką poliarizaciją.

Vizija

Profesoriaus vadovaujama ekspertų grupė, kurią sudarė 29 ūkininkų asociacijų, žemės ūkio verslo, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės, finansinių institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai, daugiau nei septynis mėnesius dirbo, kad parengtų daugiau nei 100 puslapių ataskaitą, kurioje išdėstyta ateities vizija Europos žemės ūkio politikoje.

Galutinį pranešimo variantą, kuriam pritarė visi diskusijos dalyviai, grupės pirmininkas, vokiečių profesorius Peteris Stroschneideris galiausiai pristatė Europos Komisijos vadovei U. von der Leyen.

Ataskaitoje akcentuojama būtinybė nedelsiant reformuoti maisto produkcijos sistemas. Jame taip pat įvertinta, jog ES maisto politikos reformai būtinas bendradarbiavimas ir dialogas visoje maisto kainų nustatymo grandinėje.

„Žinoma, aš ir mano komanda atidžiai išnagrinėsime ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir į jas atsižvelgsime kurdami žemės ūkio ir maisto plėtros viziją“, – spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen. Anksčiau ji pažadėjo pateikti veiksmų planą per pirmąsias 100 kitos kadencijos dienų.

Ataskaitos esmė

Ataskaitoje raginama reformuoti masinę ES subsidijų ūkiams programą – Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Jame siūloma „nuo dabartinių neprogresuojančių išmokų pagal plotą pereiti prie veiksmingo požiūrio į pajamingumo palaikymą, finansinę vyriausybės paramą“.

Čia kalbama apie prieštaringas tiesiogines išmokas ūkininkams už hektarą, kurios sudaro apie 75 proc. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir neva be apribojimų leidžia dideliems ūkiams nepagrįstai gauti ES subsidijų.

„Bendras strateginio dialogo dalyvių sutarimas yra labai aiškus: valstybės pinigai neturėtų būti leidžiami tiems, kuriems jų nereikia“, – sakė grupės pirmininkas prof. P. Stroeschneideris.

Vienas ambicingiausių pranešime pateiktų pasiūlymų – sukurti Žemės ūkio ir maisto produktų teisingumo pereinamojo laikotarpio fondą. Ši vienkartinė investicinė parama, atskirta nuo BŽŪP biudžeto, suteiks paskolas arba dotacijas, kurios padės ūkininkams pereiti prie tvaresnės praktikos.

Ataskaitoje taip pat nagrinėjama privaloma aplinkosaugos praktika, susijusi su ES subsidijomis, kurios iš pradžių buvo BŽŪP „žaliojo kurso“ dalis, tačiau buvo pakeistos po plataus ūkininkų protesto.

Grupė sutarė tik „pasiūlyti Europos Komisijos patvirtintų savanoriškų priemonių paketą“, t.y. skatinti aplinkosaugos praktiką, netaikant jos privalomai.

Naujas požiūris

Pranešimo autoriai pasisakė už ES požiūrio į maisto produkcijos politiką pasikeitimą. Taip atsitiko, kai ankstesnė strategija „Farm to Fork“ („Iš fermos ant stalo“) praktiškai žlugo, augant ūkininkų nepasitenkinimui visoje Europoje. Tuo metu Iš 31 numatytos priemonės, pažadėtos pagal „Farm to Fork“ strategiją, net 15 taip ir nebuvo realizuota, o vieną iš jų – prieštaringą pasiūlymą dėl pesticidų – atsiėmė pati EK pirmininkė U. von der Leyen.

„Mes jau pradėjome įgyvendinti naują požiūrį, kuris apima didesnį pasitikėjimą ūkininkais, mažiau mikrovadybos, bet daugiau paskatų“, – sakė U. von der Leyen.

Dokumente taip pat akcentuojama, kaip svarbu mažinti nereikalingą biurokratiją ir užtikrinti įtraukią politiką sprendimų priėmimo procese.

Dešimtyje ataskaitoje pateiktų pagrindinių principų pripažįstama strateginė maisto bei žemės ūkio gamybos svarba dabartiniame geopolitiniame kontekste ir kaip esminė Europos saugumo sudedamoji dalis.

Atsižvelgiant į šią strateginę svarbą, ataskaitoje Europos Komisija raginama persvarstyti savo derybų dėl prekybos strategijas ir savo prekybos sandorių poveikio vertinimų metodus.

Paraginimai

Ataskaitoje raginama laikytis platesnio požiūrio į tvarų vystymąsi, apimantį ne tik aplinkosaugos problemas, bet ir ekonominį ūkininkų gyvybingumą bei jų socialinę atsakomybę.

Autoriai pasisakė už visišką socialinių sąlygų įgyvendinimą pagal BŽŪP, susiejant ES lėšas su minimalių darbo standartų laikymusi.

Grupė taip pat rekomendavo sukurti „naują tvarumo lyginamosios analizės sistemą“, kad būtų standartizuotas tvarios praktikos vertinimas ir nustatyta vienoda vertinimo metodika.

Be to, ataskaitoje siūloma sukurti platų suinteresuotųjų šalių organą – Europos žemės ūkio ir maisto produktų tarybą, kuri tęstų strateginio dialogo darbą. Ši įstaiga būtų atsakinga už lyginamosios analizės sistemos kūrimą, įgyvendinimą, priežiūrą ir tobulinimą, neatitikimų pašalinimą ir pažangos stebėjimą.

Parengė Ričardas Čekutis