Stringant mokesčių reformai, Lietuva ieško plano B gauti ekonomikos gaivinimo fondo lėšų

Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų.

Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais. Šiame dokumente yra numatyti mokestiniai tikslai, kuriuos EK laiko ypač svarbia plano dalimi.

EK jau yra laikinai įšaldžiusi kiek daugiau kaip 26 mln. eurų RRF lėšų, tačiau Seime į priekį pasistūmėjus naujam nekilnojamojo turto apmokestinimo modeliui, šios lėšos gali būti išmokėtos jau kitų metų pradžioje.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir Finansų ministerijos atstovai pabrėžia, kad mokesčių reformos patvirtinimas yra labai svarbus siekiant antros ir trečios RRF lėšų dalies.

Visgi po nesutarimų Seime valdančioji dauguma paskelbė neforsuosianti mokesčių reformos priėmimo.

Pertvarkai gulant į stalčių, Lietuvos Vyriausybė pateikė Europos Komisijai RRF plano pakeitimus, kuriuos patvirtinus gali keistis kai kurių rodiklių įgyvendinimo terminai ir mokėjimo prašymų struktūra.

Praradimai gali viršyti ir 0,5 mlrd. eurų

Siekdama „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytų mokestinių tikslų įgyvendinimo Lietuva jau patvirtino dalį mokestinių pakeitimų.

Seimas šiemet gegužę yra priėmęs „žaliųjų“ akcizų paketą, atlikti tam tikri kitų aplinkosauginių mokesčių pakeitimai, pakeista neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo metodika. Tačiau to nepakanka visiems numatytiems mokestiniams tikslams pasiekti.

Lietuvos RRF plane įtvirtinti 143, 145 ir 147 tikslai numato, kad Seimas turi patvirtinti pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų, apimančių ir neatitinkančias žaliojo kurso, atsisakymo, išplėsti ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimą, įskaitant turto mokesčių pakeitimus, taip pat priimti įstatymų pakeitimus, mažinančius gyventojų skurdą ir pajamų nelygybę.

„Viešumoje yra įvairių hipotetinių skaičiavimų dėl sumų, kurios gali būti prarastos vėlesniuose RRF mokėjimo prašymuose, jei vėluotų ar būtų nevisiškai priimta mokesčių reforma. Čia galima atsispirti nuo sustabdytųjų 26 mln. eurų, nes EK metodologiją, argumentus ir skaičiavimus, kaip buvo suskaičiuota ši konkreti suma, yra paskelbusi viešai“ – BNS sakė M. Vaščega.

„Galutiniai reformų žingsniai, pavyzdžiui, įstatymų priėmimas, pagal EK patvirtintas taisykles yra vertinami 10 kartų didesne suma nei tarpinis žingsnis, todėl reformą atidėjus, atšaukus arba priėmus nepakankama apimtimi yra didelė rizika, kad ateityje gali būti prarasta daug daugiau nei 26 mln. eurų“, – pridūrė Europos Komisijos pareigūnas.

Pasak jo, EK vertinant mokesčių reformos įstatymų pateikimą, vienas visiškai nepasiektas rodiklis buvo įkainotas 17,5 mln. eurų. 26 mln. eurų suma atsirado EK įvertinus, kad vienas rodiklis buvo visiškai nepasiektas, o kitas – pasiektas iš dalies.

„Kalbant apie mokesčių reformos įstatymų priėmimą, Lietuva turi pasiekti tris rodiklius. Tad yra skaičiuojančiųjų, kad bendra trijų rodiklių, kurie numato mokesčių reformų priėmimą Seime, neįvykdymo maksimali vertė hipotetiškai gali viršyti ir pusę milijardo eurų. Iš EK pusės, labiausiai norėtųsi, kad tokių skaičiavimų neprireiktų ir RRF įgyvendinimas vyktų sklandžiai, o Lietuva gautų visas numatytas lėšas“, – pabrėžė M. Vaščega.

„Šias reformas reikės įvykdyti“

Finansų ministerija komentare BNS nesiėmė vertinti, kokio dydžio finansinės netektys gali gręsti Lietuvai, jei šie tikslai nebus priimti, nes „tik EK gali pasakyti, koks būtų jos sprendimas“.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad labai svarbu ir tai, kad Seimo patvirtintų mokestinių įstatymų turinys atitiktų „Naujos kartos Lietuva“ plane prisiimtus mokestinius įsipareigojimus, kurie tiesiogiai atspindi Vyriausybės programą.

Pasak M. Vaščegos, reikalavimo, kad Seimo priimti ir įsigalioję įstatymai iš esmės nesikeistų nuo pateikimo stadijoje buvusių projektų, nėra.

Anot jo, Seimas, svarstydamas Vyriausybės pasiūlymus, turi teisę teikti savo pakeitimus, Vyriausybė irgi gali turėti nuomonę apie vieną ar kitą pakeitimą ir netgi koreguoti savo pasiūlymus.

„Iš RRF perspektyvos svarbiausia, kad Lietuvoje įvyktų reformos, kurios padėtų siekti nusistatytų tikslų – kad didėtų pajamos iš mažiau ekonomikai žalingų mokesčių, kurios padėtų finansuoti viešąsias paslaugas, kad mokesčių sistema taptų teisingesnė, sumažėtų mokesčių sistemos iškraipymų, kad mažėtų socialinė nelygybė ir skurdas“, – sakė M. Vaščega.

„Todėl EK visuomet žiūrės į tai, kas numatyta dokumentuose, o ne į formą ar procedūras“, – pridūrė jis.

Pareigūno teigimu, EK yra daug kartų pažymėjusi, kad Lietuvoje nėra surenkama pakankamai biudžeto pajamų tam, kad būtų galima adekvačiai finansuoti viešąsias paslaugas, nėra išnaudojamas ekonomikos augimui palankesnių mokesčių potencialas, o socialinė nelygybė yra kritiniame lygyje, prie ko prisideda mažos biudžeto išlaidos socialinei apsaugai ir skylėta mokesčių sistema.

„Tad šias reformas reikės įvykdyti, geriau anksčiau nei vėliau. Jų atidėjimas gali turėti dvigubą neigiamą poveikį – neigiamą poveikį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir labai konkretų neigiamą finansinį poveikį dėl galimai prarasto finansavimo, kuris gali siekti ir dešimt kartų didesnes sumas, nei sustabdyta dabar. (...) Praradus ES lėšas, šias investicijas reikėtų finansuoti Lietuvos biudžeto lėšomis“, – pabrėžė M. Vaščega.

Prašo atidėti terminus

Vyriausybė atsiskaityti EK dėl antros ir trečios RRF lėšų dalies planavo Lietuvai priėmus mokesčių reformą, numatančią, be kitų dalykų, didesnį individualios veiklos ir platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą.

Planuota, kad su mokesčių įsigaliojimu susiję 143, 145 ir 147 tikslai bus pasiekti šių metų pirmąjį ketvirtį ir už juos bus atsiskaityta teikiant mokėjimo prašymą 2023-ųjų trečiąjį ketvirtį, tačiau šių ketinimų įgyvendinti nepavyko.

Padėtis dar labiau komplikavosi valdantiesiems po vidinių ginčų sutarus atidėti mokesčių reformos priėmimą, todėl Vyriausybė yra pateikusi siūlymus EK nukelti mokestinių tikslų terminus.

„Dėl šių rodiklių pasiekimo termino nukėlimo yra pateikti pasiūlymai EK kartu su kitais „Naujos kartos Lietuva“ plano pakeitimais, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos su Komisija. (....) Siekiame pasinaudoti skolinimosi galimybe ir kartu su naujomis Lietuvai skirtomis REPowerEU iniciatyvos lėšomis sutelkti papildomas 1,8 mlrd. eurų siekiančias investicijas, kurios yra gyvybiškai svarbios dabartinės geopolitinės realybės kontekste“, – nurodė Finansų ministerija.

„Planą tikslinime ir dėl esamų priemonių įgyvendinimo pokyčių. Įvertinta veiklų pabrangimo įtaka suplanuotiems pasiekti rodikliams, tikslinamos dalies rodiklių siektinos reikšmės, jų pasiekimo terminai, atsižvelgiant į realią priemonių įgyvendinimo situaciją“, – aiškino ministerija.

Jos teigimu, antrąjį mokėjimo prašymą ketinama teikti po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo patvirtinimo. Planuojama deklaruoti 17 rodiklių pasiekimą – iš jų 13 jau yra pasiekti, iki prašymo teikimo ketinama pasiekti likusius keturis rodiklius. Lietuva už pasiektus rodiklius turėtų gauti dar apie 230 mln. eurų.

M. Vaščega taip pat pabrėžia, kad lėšų iš pirmojo mokėjimo prašymo įšaldymas teisiškai neužkerta kelio teikti kitus mokėjimo prašymus, tačiau prieš teikiant antrą mokėjimo prašymą būtų logiška sulaukti Lietuvos RRF plano peržiūros rezultatų, nes gali būti pakeisti kai kurių rodiklių terminai ir mokėjimo prašymų struktūra.

Jis taip pat pabrėžia, kad nacionaliniuose RRF planuose įtvirtintus tikslus, įskaitant ir mokestinius, galima keisti tik išskirtiniais atvejais.

„Svarbiausia sąlyga – objektyvių ir nuo šalies nepriklausančių aplinkybių egzistavimas, kuris neleido laiku ar visa apimtimi pasiekti patvirtintų tikslų. Šios sąlygos taikymas yra vienodas visoms valstybėms narėms. Sudėtingiausioms reformoms bet kurioje valstybėje narėje yra reikalinga politinė valia, ir ją sutelkus reformas dažniausiai pavyksta įgyvendinti“, – teigė M. Vaščega.

Finansų ministerija nurodo, kad „Naujos kartos Lietuva“ plano reformų ir investicijų turinio iš esmės keisti nenumatoma, nes jos „išlieka aktualios ir reikalingos“.

Įšaldytus 26 mln. eurų gali atgauti kitų metų pradžioje

Informaciją apie plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytų tikslų, dėl kurių anksčiau šiemet buvo įšaldyti 26 mln. eurų, įvykdymą Lietuva turi pateikti EK iki spalio 28 dienos. Pasak Finansų ministerijos, tam pakanka mokesčių pertvarkos pasiūlymus pateikti Seimui, kas jau yra padaryta, tačiau EK dar turės įvertinti, ar mokestinių įstatymų projektai atitinka reikalavimus, patvirtintus ES Tarybos sprendimu.

„Šiuo metu Lietuva tęsia diskusijas su EK dėl šių rodiklių pasiekimo. EK jau pirmojo mokėjimo prašymo vertinimo metu konstatavo, jog tam tikras progresas mokesčių rodikliuose yra, tačiau reikalingos papildomos pastangos užbaigti procesą. Visa reikiama informacija EK bus pateikta iki nustatyto termino pabaigos“, – nurodė ministerija.

M. Vaščega nesiėmė prognozuoti, kiek gali trukti EK vertinimas, tačiau pabrėžė, kad jį bus siekiama atlikti kuo galima greičiau.

„EK savo vertinimą, kuris teoriškai gali būti teigiamas, neigiamas ar iš dalies teigiamas, paskelbs kuo greičiau ir suteiks Lietuvai du mėnesius pastebėjimams pateikti. Jei prireiktų, Lietuva teoriškai dar galės išnaudoti šiuos du mėnesius padėčiai ištaisyti. Jei EK galiausiai įvertintų, kad pateiktas teisės aktų paketas nėra pakankamas, būtų negrįžtamai prarasta dalis 26 mln. eurų sumos“, – aiškino M. Vaščega.

Pasak ministerijos, dalies RRF lėšų įšaldymas bei kol kas nepateikti prašymai dėl antros ir trečios dalies lėšų išmokėjimo neturi neigiamos įtakos finansuojant „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytus projektus ir reformas.

„Projektai yra įgyvendinami nelaukiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pinigų, todėl derybos ir formalūs procesai investicijų nestabdo. Kadangi kiekviena šalis projektus įgyvendina skirtingai, kiekviena šalis pati renkasi kada teikti mokėjimo prašymą. Tačiau projektų įgyvendinimo sparta nepriklauso nuo jų – tai kiekvienos valstybės nacionalinio įdirbio klausimas“, – prabrėžė ministerija.

Jos teigimu, RRF plano išskirtinumas yra tas, kad lėšos yra išmokamos už įgyvendintų reformų ir su jomis susijusių investicijų rodiklių pasiekimą, o ne už tiesiog investuotus pinigus.

„Todėl nei suplanuotos reformos, nei investicijos nėra stabdomos, bet atvirkščiai – „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas yra įsibėgėjęs. Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, iš jų 52 jau pasiekti. Didžioji dalis iki šiol pasiektų rezultatų apima sudėtingesnį ir laike dažniausiai labiau ištęstą reforminių veiksmų įgyvendinimą, o investicijos – įgavo pagreitį. Jau paskelbta kvietimų teikti projektus už 1,7 mlrd. eurų, įgyvendinama projektų už 0,967 mlrd. eurų“, – tvirtino ministerija.

Pagal RRF lėšų panaudojimą ES kontekste Lietuva atrodo neblogai

Pasak M. Vaščegos, vertinant bendrai pagal RRF lėšų panaudojimą šiuo metu Lietuva kitų ES šalių atžvilgių atrodo neblogai, tačiau svarbu vykdyti numatytus įsipareigojimus, kad nekiltų rizika dėl kitų RRF mokėjimų stabdymo.

Lietuvai yra numatyta daugiau nei 2 mlrd. eurų RRF lėšų suma, ji jau yra gavusi beveik 40 proc. visų lėšų.

„Yra nedaug ES šalių, kurios šią ribą būtų viršijusios“, – sakė M. Veščega.

Lietuva yra gavusi 13 proc. (289 mln. eurų) RRF avanso mokėjimą, taip pat 542 mln. eurų lėšų už jau įgyvendintus „Naujos kartos Lietuva“ plano rodiklius, kurių didžioji dalis yra reforminiai veiksmai – priimti teisės aktai ar jų pakeitimai,

M. Veščegos teigimu, reikia turėti mintyje, kad Lietuvai numatytos lėšos didės dėl papildomų „REPowerEU“ subsidijų ir RRF paskolos.

Patvirtinus papildomą finansavimą, Lietuva įgaus teisę į beveik 4 mlrd. eurų RRF priemonės lėšų, o tai sudarytų apie 8 proc. šalies BVP.

Autorius Šarūnas Sabaitis/BNS

Asociatyvi 123rf nuotr.