Su akcizų botagu – bankrotų link?

Pralenkėme visas turtingas ES šalis

Šiemet gegužės mėnesį įstatymų leidėjai įtvirtino, kad nuo 2024 m. būtų atsisakyta akcizo lengvatų, taikomų naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, taip pat papildomai numatyta nuo 2025 m. pridėti kintamąją CO2 dedamosios dalį ir ją didinti kiekvienais metais iki 2030-ųjų. Tiesa, gamtinėms dujoms, naudojamoms šildymui, lengvatinio akcizo tarifai palikti.

Tad nuo kitų metų sausio 1 d. naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus ar į grupinius įrenginius, nenumatytas nulinis tarifas ir laukia net 304 Eur/t akcizo mokestis. Toks suskystintų dujų akcizas priblokštų ne tik Lietuvos, bet ir turtingesnių ES valstybių piliečius. Pasak Seimo narių, ES didžiausias naftos dujų akcizo mokestis – 50 Eur/t. O pas mus įsiūlytas – daugiau nei 6 kartus didesnis!

Tai dar ne viskas. Nuo 2025 m. prisidėtų CO2 dedamoji – 30 Eur/t, o 2030 m. ši dedamoji siektų beveik 184 Eur/t. Tad akivaizdu, kad daug kur gyvenamųjų namų, mokyklų, darželių ir kitų viešųjų įstaigų, paukštynų šildymui, maisto ruošimui, grūdų džiovinimui ir kitur naudojamos suskystintos dujos imtų kaip reikiant kratyti kišenes, o gal net ir verstų bankrutuoti verslus ar namų ūkius.

Seime buvo susigriebta, kad šią pliurzę reikia kažkaip bandyti išsrėbti. Parlamentarė Laima Nagienė inicijavo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti lengvatinius naftos dujų ir dujinių angliavandenilių akcizo tarifus buitiniams ir verslo naftos dujų vartotojams – 13,94 Eur/t. Tokį tarifą kaip ir gamtinėms dujoms, kurios naudojamos šildymui.

Taip pat siūloma iki 2026 m. atidėti CO2 dedamosios taikymą ir sumažinti jos dydžius (2026 m. – 33,2 Eur/t, 2027 m. – 49,8, 2028 m. – 66,4 Eur/t, 2029 m. – 83 Eur/t, 2030 m. – 99,6 Eur/t).

Aplinkos ministrui viskas gerai

Vyriausybė savo išvadą dėl šio įstatymo projekto turėjo pateikti iki gruodžio 5 d., tačiau vėluoja. „Galbūt Vyriausybė tyčia vilkina, kad įstatymo pataisa nebūtų priimta iki Naujųjų metų, kai turėtų įsigalioti tas žvėriškas akcizas. Merai, verslo atstovai prašo suvokti situaciją, net Finansų ir Energetikos ministerijos supranta, kad čia bus didelė bėda ir reikia atšaukti akcizo mokesčio didinimą, bet, matyt, vienintelis S. Gentvilas priešinasi“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Seimo narys Valius Ąžuolas.

Įstatymo pataisų iniciatorė L. Nagienė antrino kolegai: „Tai, manau, labai priklauso nuo aplinkos ministro, kuris visiškai nesuinteresuotas nieko keisti. Jis sako, kad šis įstatymas yra labai geras.“ Seimo narė aiškino, kad, pakeitus įstatymą, jis įsigaliotų tik po pusės metų, todėl svarstoma kita galimybė – pusmečiui atidėti įstatymo, kartu ir padidinto akcizo, įsigaliojimą ir per tą laiką parengti atitinkamas pataisas.

Nepatinka raudoni dujų balionai

Stebina tai, kad taršesniam kurui numatyta taikyti nepalyginamai mažesnius akcizus: anglims – 40 Eur/t, krosniniam kurui – 60 Eur/t, o naftos dujoms – daugiau kaip 300 Eur/t.

Kai Seime aplinkos ministro buvo paklausta, ką daryti, pavyzdžiui, visiems Skuodo miesto, kur nėra gamtinių dujų, gyventojams, S. Gentvilo atsakymas turėjo priblokšti visus, kurie jį girdėjo.

„Kaip čia jums pasakyti? Aš labai džiaugiuosi, visų pirma, ir žiūriu į kolegą Gabrielį Landsbergį, kad kitame sankcijų pakete yra įtrauktos suskystintos naftos dujos į sankcionuojamų prekių importą, nes rusiškų suskystintų naftos dujų importas į Lietuvą išaugo 8–9 kartus po karo, palyginti su prieškario metais. Mes negalime nereaguoti ir džiugu, kad Europa pagaliau tai draus“, – pasidžiaugė aplinkos ministras. Jis pridūrė, kad yra miestų, miestelių ar virtuvių, kur, grubiai tariant, vis dar yra tų raudonų balionų, pildomų propanu, tai yra suskystintomis naftos dujomis. Aplinkos ministras tikino, kad valstybė nepaliko tokių žmonių likimo valiai. „Energetikos ministerija išdalijo 15 mln. Eur paramos, kad gyventojai pasikeistų dujų balionus į virykles. 2,5 tūkst. daugiabučių pasikeitė. Taip, kai kur liko, kai kur reikia spręsti, bet mes neturime naudoti iškastinio importinio kuro, kuris didžiąja dalimi buvo iš Rusijos. Namas po namo pereisime prie šito“, – žadėjo S. Gentvilas.

Dar jis užsiminė apie biometano gamybą: „Iš tonos šieno galima pagaminti 3 t, rodos, biometano, galiu suklysti minėdamas skaičius, bet iš tikrųjų Skuodas gali apsirūpinti pats energija, jeigu panaudotų atliekinę žemės ūkio produkciją.“

Neturi alternatyvos

Iš pirmo žvilgsnio kai kam tokie argumentai gali pasirodyti pažangūs ir perspektyvūs. Bet kodėl gyventojai ir verslas yra taip įsikibę į tuos raudonus dujų balionus? Gal aplinkos ministras nežino, kad naftos dujos dažnai yra vienintelė ekonomiška ir pakankamai žalia alternatyva buitiniams vartotojams, įmonėms ir žemdirbiams nutolusiose vietovėse, kuriose nėra gamtinių dujų tinklo?  O kai gamtinių dujų kaina pakilo į daugelio kišenei nepakeliamas aukštumas, naftos dujos tapo pigesne ir patrauklesne alternatyva pramonei, naudojančiai daug energetinių išteklių.

„Šį kurą grūdų džiovyklose naudoja nemažai ūkininkų, juo šildomi paukštynai. Stipriai pabrangus gamtinėms dujoms, verslas persiorientavo į suskystintas dujas, investavo į įrangą, kai kurie tam išleido net iki 8 mln. Eur. Galop nukentėtų ir gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie gamtinių dujų sistemų. Lietuvoje yra daugiau nei 20 rajonų, kur nėra gamtinių dujų tinklo“, – aiškino L. Nagienė.

Oficialūs skaičiai rodo, kad pernai, palyginti su 2021 m., naftos dujų suvartojimas pramonėje išaugo net 69,44 proc. „Taigi toms įmonėms naujasis naftos dujų akcizo reguliavimas turėtų ypač reikšmingą neigiamą poveikį, tai atsilieptų šių įmonių produkcijos vartotojams. Palyginti su kaimynais, tampame nekonkurencingi, pavyzdžiui, Lenkijoje naftos dujoms taikomas nulinis tarifas. Įvertinus ir CO2 dedamąją, šis kuras pas mus būtų pats brangiausias, pralenktume Skandinaviją ir Šveicariją“, – aiškino parlamentarė.

Baudžiami už investicijas?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.