Sugriežtinus vežimo reikalavimus, nukentėtų gyvulininkystės sektorius

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas pastebi, kad jau ir dabar gyvūnai transportuojami laikantis gyvūnų gerovės principų, todėl jei būtų dar labiau sugriežtinta gyvulių transportavimo tvarka, mūsų augintojai taptų nebekonkurencingi.

Gyvūnų transportavimo reglamento keitimas – nauja grėsmė gyvulininkystei

Lietuvos kiaulių augintojai kasmet eksportuoja apie 200 tūkst. kiaulių, daugiausia į Lenkiją ir Latviją. Pasak A. Baravyko, kiekvieną savaitę išaugintas kiaulių skaičius Lietuvoje smarkiai svyruoja, todėl Lietuvos rinka nėra pajėgi priimti visų kiaulių skerdimui ir dalis kiaulių realizuojamos kaimyninių valstybių skerdyklose. Iš Lietuvos eksportuojami ir importuojami atjunkyti paršeliai. Eksportuojamų ir importuojamų paršelių skaičius dėl poreikio užpildyti arba atlaisvinti tvartus svyruoja nuo 20 tūkst. iki 120 tūkst. per metus. Jei būtų priimtos naujos reglamento taisyklės, tai apsunkintų gyvulininkystės ūkių konkurencingumą.

Dėl keičiamo reglamento susirūpinę ir mėsinių galvijų augintojai: sutrumpinus kelionės laiką, jie nebegalės veislinių galvijų parduoti į Kazachstaną, Uzbekistaną, Sakartvelą. Šiuo metu tai pagrindinės rinkos, kuriose realizuojami Lietuvoje išauginti veisliniai galvijai.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Nerijus Gricius atviras – naujoji gyvūnų transportavimo reglamento redakcija yra potenciali grėsmė mūsų šalies mėsinės galvijininkystės sektoriui.

„Dabar matome, kad pagal naujojo reglamento siūlymus, mes visai gyvulių vežti į Rytų šalis negalėtume nors ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, mano žiniomis, nefiksavo jokių gyvūnų gerovės pažeidimų vežant galvijus į šias šalis. Tiek Lietuva, tiek kitos Baltijos šalys orientavosi būtent į šių šalių eksportą. Mūsų mėsinės galvijininkystės sektorius Lietuvoje gana jaunas, mes dar nesame tiek pažengę kaip kitos Europos šalys, tokios kaip Prancūzija, Vokietija, Čekija, kurios jau yra keliais žingsniais priekyje veislininkystėje. Kol nesame pasiekę šių valstybių lygio, mes turime orientuotis į kitas rinkas. Šie reglamento pakeitimai - didelė grėsmė mūsų augintojams, kurie savo gyvulius veža tolimesniam auginimui ar veislei į Rytų šalis, tokias kaip Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Sakartvelas, Tadžikistanas. Veždami ten gyvulius gauname mes ir valstybė kur kas didesnę pridėtinę vertę nei juos tiesiog parduodami į skerdyklą“, – pabrėžė N. Gricius.

Nors nuolat kalbama, kad reikia skatinti gyvulių auginimą Lietuvoje, LMGAGA vadovas neabejojo, kad kuriamos taisyklės prasilenkia su viešomis deklaracijomis. Jis skaičiuoja, kad jei mėsinių veislinių galvijų nebebus galima vežti į minėtas Rytų šalis, galvijų auginimas nemažai daliai ūkininkų taps visiškai nepelningas.

„Mes galėsime atsivežti veislinius bulius iš Europos, bet kas iš to? Reikia pagalvoti kas toliau, kad mums reikės realizuoti kur nors jų palikuonis. Jei negalėsime jų eksportuoti į trečiąsias šalis, mums „užsiriš“ galimybė gauti didesnes pajamas. Turime klausti Europos Komisijos ar ji siekia apriboti mėsinių galvijų auginimą ES? O kokia mūsų šalies vizija dėl mėsinės galvijininkystės sektoriaus? Ar mūsų sektorius šaliai reikalingas? Manau, kad šis reglamentas yra reali grėsmė mums. Mėsinė galvijininkystė ir šiandieną išgyvena ne pačius geriausius laikus, sektorius traukiasi, o situacijos naujos taisyklės tikrai nepalengvintų“, – neabejoja N. Gricius ir akcentuoja, kad turime ieškoti būdų, kurie leistų gyvulius vežti į Rytų rinkas.

Seimo komitetai suformavo išvadas, dabar ES vyks diskusijos

Gyvūnų transportavimo reglamento pakeitimus kiek anksčiau svarstęs KRK iškėlė mintį, kad Europos Komisijos teikiamas siūlymas neatitinka subsidiarumo ir proporcingumo principo. A. Baravykas su išvadomis ne visai sutinka: „Nuo 2005 m. gyvūnai transportuojami pagal vienodas taisykles visoje ES. Panašu, kad ir toliau ruošiamasi tai daryti, todėl subsidiarumo principas nuskambėjo gana keistai. Kalbant apie proporcingumo principą – taip, tokios šalys kaip Lietuva, Latvija nukentėtų, nes mes esame ne Europos centre, o periferijoje. Įvedus naująjį reglamentą mūsų gyvulių augintojai susidurtų su naujais apribojimais, nes nepasiektų savo turimų klientų“, – pabrėžė A. Baravykas.

Pasak LKAA direktoriaus, ERK suprato ūkininkų ir jų atstovų pristatytą reglamento problematiką bei patikino, jog siūlys išnagrinėti proporcingumo principą su visomis Lietuvai galimai teksiančiomis pasekmėmis.

„Toliau tarp ES šalių narių vyks diskusijos, kaip jie įgyvendintų gyvūnų transportavimo reglamentą. Priimti sprendimai priklausys nuo to, kuri nuomonė atskirtoje valstybėje bus vyraujanti – ūkininkų ar gyvūnų gerovės gynėjų“, – pridūrė A. Baravykas.

Kokia tvarka galioja dabar?

Šiuo metu galiojantis Gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas reglamentas kiaules leidžia transportuoti iki 24 valandų, taip pat su papildomomis gerovę užtikrinančiomis sąlygomis ir gabenant kiaules į skerdyklą. Kadangi afrikinio kiaulių maro zonos trukdo laisvai prekybai kiaulėmis, galimybė transportuoti kiaules ilgesniu atstumu suteikia galimybę įgyti didesnę realizavimo rinką ir svorį derantis dėl supirkimo kainų.

Ką keistų naujasis reglamentas?

Nauju reglamento pakeitimo projektu numatoma sutrumpinti kiaulių gabenimo į skerdyklą laiką. Siekiama, kad kiaules būtų galima vežti į skerdyklą tik trumpomis kelionėmis, trunkančiomis iki 9 val. Pagal numatomą tvarką, į kelionės laiką būtų įskaičiuojamas ir gyvūnų pakrovimo bei iškrovimo laikas, kurių bendra trukmė gali svyruoti nuo 2 iki 3 valandų. Dėl vairuotojų darbo ir poilsio reguliavimo, bandovežio vairuotojas po 4,5 val. kelionės privalo daryti 45 min. pertrauką ir tik po jos gali tęsti kelionę.

„Susumavus kelionės laiką, išeitų, kad gryno kiaulių gabenimo keliais trukmė būtų apie 4–4,5 val. Per tiek laiko gyvulius galima nugabenti vos apie 300–350 km ir todėl numatomos kiaulių transportavimo į skerdyklą nuostatos ženkliai apribotų eksportą ir augintojų galimybes pasiekti šiuo metu turimus klientus Lenkijoje bei Latvijoje.

Europos Komisijos pateiktas Reglamento projekto poveikio vertinimas numatė dvi alternatyvas – viena jų 12 val. kelionės trukmės kelionė visoms gyvūnų rūšims, tame tarpe ir kelionei į skerdyklą, o kita, kuri buvo pasirinkta Europos Komisijos ir pateikta viešam derinimui – 9 val. trukmė vežant į skerdyklą.

Remiantis pateiktu poveikio vertinimu, kuris vadovaujasi Europos maisto saugos agentūros nuomone, 12 val. kelionė iš principo yra galima, kai jos metu gyvūnai turi galimybę atsigerti vandens, tačiau gyvūnų gerovė nėra pažeidžiama – gyvūnai nepatiria alkio ar kitų kančių. „Kadangi tokia galimybė, kai gyvūnus galima transportuoti skersti iki 12 val. nedaro žalos gyvūnų gerovei, Lietuvos kiaulių augintojams būtų palanku tokią galimybę išlaikyti. Taip būtų išsaugomos esamos rinkos, o kiaulių transportavimas vyktų nepažeidžiant jų gerovės“, – pabrėžė A. Baravykas.

Partnerio informacija

123rf nuotr.