Sumaištis Europos trąšų rinkoje

Mažina gamybą

Viena iš paskutinių likusių amoniako ir karbamido trąšų gamintojų Vokietijoje – bendrovė „SKW Piesteritz“ – pranešė neribotam laikui uždaranti vieną iš dviejų savo amoniako gamyklų. Tokį sprendimą pranešime spaudai motyvavo susiklosčiusiomis nepalankiomis sąlygomis trąšų rinkoje – trąšų kainos Europos Sąjungos (ES) rinkoje kyla drastiškai, nes nuolat didėja trąšoms gaminti naudojamų gamtinių dujų kainos, jos ypač kilo praėjusių metų antrąjį pusmetį. Išaugus trąšų kainoms, žemdirbiai susilaikė nuo trąšų pirkimo. Gamintojai dar labiau didinti kainų nesiryžo, tad nusprendė mažinti gamybos apimtis. Sumažinus gamybą, trąšų atsargos ES, artėjant pavasario darbymečiui, yra ribotos ir net pradėjo menkti. Be to, ES negali pasikliauti ir trąšų importu, nes padėtis pasaulinėje trąšų rinkoje nėra palanki pirkimams.

Daugybę pramoninių cheminių medžiagų, kurių metinė produkcija viršija 4 mln. t, gaminančios bendrovės pranešime akcentuojama, kad mažinti gamybos apimtis verčia ir kitos išaugusios išlaidos, atsiradusios įgyvendinant brangiai kainuojančius reikalavimus, taip pat naujasis CO₂ mokestis.

„Dar prieš beveik trejus metus politikus įspėjome, kad dėl Rusijos agresijos Ukrainoje gali pasitaikyti didžiulių Europos trąšų rinkos iškrypimų. Tačiau iki šiol politikai nesiėmė jokių veiksmingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias Europos rinkos užtvindymui pigiomis rusiškomis trąšomis. O naujai priimti „žalieji“ sprendimai tik dar labiau mažina mūsų galimybes konkuruoti rinkoje su iš trečiųjų šalių įvežamomis trąšomis“, – pranešime spaudai cituojamas bendrovės vykdomasis direktorius Antje Bittneris.

Koreguoja plėtrą

Prieš keletą dienų laikraštis „Financial Times“ paskelbė straipsnį apie didžiausios Lenkijos chemijos bendrovės „Grupa Azoty“, turinčios finansinių problemų, tolesnius planus. Pranešta, kad bendrovė ketina parduoti trąšų verslą Vokietijoje, kad sustiprintų savo finansinę situaciją ir galėtų toliau kovoti su į ES plūstančiomis pigiomis Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintomis trąšomis. „Grupa Azoty“ viceprezidentas Andrzejus Skolmowskis interviu „Financial Times“ priminė, kad spalį „Grupa Azoty“ paskelbė apie 226 mln. PLN (53 mln. Eur) nuostolį, patirtą per praėjusių metų trečiąjį ketvirtį. Jis taip pat pripažino, kad nors 2018 m. „Grupa Azoty“ sustiprino savo, kaip vienos didžiausių trąšų gamintojų Europoje, pozicijas, nusipirkusi Vokietijos bendrovę „Compo Expert“, tačiau situacija rinkoje verčia koreguoti planus. Mat vien per praėjusių metų pirmuosius 10 mėn. į Lenkiją buvo importuota 3,5 mln. t įvairių trąšų. 36 proc. importuotų trąšų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos, o tai reiškia 25 proc. augimą per metus.

„Dar praėjusių metų lapkritį Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija pateikė Europos Komisijai (EK) siūlymą įvesti trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos papildomą apie 30–40 proc. antkainį, tačiau sprendimo dar nėra. Tikimės, kad EK galimus sprendimus dėl trąšų iš Rusijos ir Baltarusijos pateiks dar sausio antroje pusėje“, – interviu „Financial Times“ teigė „Grupa Azoty“ viceprezidentas A. Skolmowskis.

Lemia dujų kaina

Kaip pastebėjo Vokietijos žemės ūkio portalas „Agrarheute“, kol kas nėra jokių požymių, kad tiek Vokietijoje, tiek ir kitose ES šalyse gaminamos trąšos galėtų nors kiek pigti. Atvirkščiai – jos gali tik brangti, o pagrindinė to priežastis – nuolat kylančios gamtinių dujų kainos. Anot „Agrarheute“, per beveik metus – nuo praėjusio pavasario – gamtinių dujų kainos Europoje išaugo beveik 50 proc. Sausį dujų kaina pasiekė ir jau viršija 50 Eur/MWh. Todėl, jei dar rudenį gamintojai galėjo balansuoti, nedidindami trąšų kainų ar didindami jas nežymiai, tai šį mėnesį jau juntamas kur kas didesnis trąšų brangimas, mat išlaidos, perkant gamtines dujas, sudaro nuo 60 iki 80 proc. azotinių trąšų gamybos sąnaudų. Analitikai iš ekonomikos portalo „Argus“ apskaičiavo, kad net ir efektyviausiai dirbančiose gamyklose pagaminti 1 t karbamido granulių išleidžiama apie 425 Eur, o jei įrenginiai senesni, tonos savikaina gali siekti ir 470 Eur.

Veikia geopolitinė situacija

Egiptas, kuris yra pagrindinis tiekėjas Europos rinkai, sausio pradžioje karbamidą pardavinėjo po 418 USD/t. Tai yra 30 USD daugiau nei dviem savaitėmis anksčiau ir 60 USD daugiau nei lapkritį. Artimųjų Rytų eksporto uostuose karbamido kainos sausio pradžioje buvo 373 USD/t ir buvo beveik 30 USD didesnės nei gruodžio pabaigoje.

Anot portalo „Agrarheute“, Vokietijos importo uostuose karbamido neatidėliotinų sandorių kainos sausio pradžioje smarkiai pakilo – iki 525 Eur/t. Tai yra 75 Eur daugiau nei gruodžio pabaigoje, kai 1 t karbamido kainavo 450 Eur.

Išaugusios ir kalcio bei amonio nitrato (KAS) kainos. Šiuo metu Vokietijos uostuose ir did­meninės prekybos sandėliuose šios trąšos kainuoja beveik 370 Eur/t, tai yra 23 Eur daugiau nei gruodžio pabaigoje. Skystųjų amonio nitrato ir karbamido (AHL) trąšų kainos taip pat smarkiai pakilo – iki 311 Eur/t. Tai 12 Eur daugiau nei gruodžio pabaigoje. Už kalio trąšas sausio pradžioje prekybininkai ėmė apie 325 Eur/t – 15 Eur daugiau nei gruodžio pabaigoje. Amonio fosfatas metų pradžioje Vokietijos uostuose kainavo 672 Eur/t. Tai yra 19 Eur daugiau nei gruodį.

Prekybininkai tokį kainų šuolį priskiria gamybos sustabdymo Irane padariniams. Turkija, kuri buvo pagrindinė Irano produkcijos importuotoja, turėjo ieškoti karbamido Šiaurės Afrikoje, o dėl to padidėjo Egipte pagaminto karbamido kaina importuotojams iš Vakarų Europos. Dėl žemo euro kurso ES taip pat daug brangiau apsipirkti užsienyje. Be to, Egiptas pradėjo skųstis dėl gamtinių dujų trūkumo regione.

Europai apsirūpinant trąšomis problemų kyla ir dėl karo Ukrainoje – trąšų gabenimas Juodąja jūra tapo žymiai brangesnis. Be to, ES siekia atsisakyti trąšų importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Papildomų problemų kelia ir nestabili situacija Artimuosiuose Rytuose.

ŪP fotoinformacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.