Sunku užauginti, ne lengviau ir išvežti

Prasidėjus javapjūtei, beveik kasmet ūkininkai, perdirbėjai ir naujojo derliaus supirkėjai su nerimu žvelgia į geležinkelininkus. Ar gaus reikiamą kiekį vagonų išvežti grūdus į Klaipėdos uostą, ar derliaus transportavimas nebus pernelyg brangus? O kaip bus šiemet – ar vėl liesis aistros ir abipusiai kaltinimai žlugdant vieni kitų verslą? Gal pagaliau rasta išeitis, kad per patį darbymetį nereikėtų sukti galvos, kur dėti grūdus, kaip juos išgabenti?

Kai geri metai tampa problema Didžiulės automobilių eilės, nemažų kalvų dydžio grūdų krūvos lauke, pilni sandėliai. Trūksta geležinkelio vagonų, laivų, kurie išgabentų naująjį derlių. Aistros, ginčai su pervežėjais. Tokį vaizdą buvo galima matyti pernai, kai grūdų užderėjo kaip reta daug ir tapo problema, kur juos dėti. Lauke buvo stengiamasi pilti tik pašarinius grūdus, maistiniai keliaudavo į elevatorius džiovinti, kiti – į sandėlius. Kai kurie žemdirbiai, prekeiviai grūdais gelbėjosi iš padėties nuomodamiesi vagonus iš privačių bendrovių. Už papildomą mokestį pagal sutartis pagreitinti derliaus išgabenimą į uostą siūlė ir „Lietuvos geležinkeliai“. To negalėję sau leisti grūdų augintojai buvo priversti žiūrėti, kaip nukultas derlius po atviru dangumi pamažu praranda kokybę. Gal šiemet tai nepasikartos, nes tokio gausaus derliaus kaip pernykštis lyg ir nelaukiama, tačiau, kaip išgabenti grūdus, jų augintojams, perdirbėjams ir prekeiviams galvas skauda ir dabar.

Nėra konkurencijos Neseniai Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininku išrinktas Aušrys Macijauskas stebisi, kad ši problema kiekvienais metais kartojasi. „Jei iš tiesų mūsų šalyje veiktų laisva rinka ir konkurencija, tokių dalykų tikrai nebūtų. „Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybinė įmonė, užimanti monopolinę padėtį, todėl ir diktuoja savo sąlygas“ , - sakė „Ūkininko patarėjui“ asociacijos vadovas. Jo įsitikinimu, jei Lietuvoje vagonus grūdams vežti būtų galima nuomotis iš kelių bendrovių, problemos tikrai nebūtų. Prasidėjus derliaus nuėmimui, ginčytis žemdirbiams, perdirbėjams su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl grūdų pervežimo sąlygų ir kainų tikrai nėra kada, jiems reikia dirbti, kuo skubiau išgabenti grūdus.

Orientuotis – į autotransportą Kita vertus, pasak A.Macijausko, ar tikrai būtina grūdus į Klaipėdos uostą gabenti geležinkelio vagonais? „Dar prieš penkiolika metų sakiau, kad toks grūdų transportavimas Lietuvoje neturi jokių perspektyvų, – prisiminė asociacijos pirmininkas. - Dabar jau gana didelė grūdų dalis gabenama automobiliais, nes taip yra paprasčiau ir mažesni transporto kaštai. Vežant geležinkeliu grūdus pirma reikia sugabenti ten, kur yra jo atšaka, po to pakrauti į vagonus. Nuvežus iškrausi ne bet kur, o ten, kur tam yra sudarytos sąlygos. Perkrovimas du kartus gerokai pabrangina transportavimą, o sunkvežimiais galima gabenti tiesiai į laivą, todėl perdirbėjams, prekiautojams ir grūdų vežėjams patarčiau orientuotis į autotransportą. Juo labiau kad dabar populiarėja grūdų pirkimas tiesiai iš ūkininkų sandėlių, atsisakant didžiųjų elevatorių paslaugų, vežant juos tiesiai į uostą ar kitą paskirties punktą. Tokia prekyba yra pati pigiausia ir perspektyviausia, nes nereikia mokėti už papildomas paslaugas.“

Vežti bus ką ir šiemet Lietuvoje paprastai užauginama apie 4,5 mln. t grūdų. Maždaug pusė šio kiekio eksportuojama, didžioji dalis – apie 2 mln. t – per Klaipėdos uostą. Buvęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas žinomas ūkininkas Romas Majauskas, kalbėdamasis su „Ūkininko patarėjo“ korespondentu, prognozavo, kad derlius šiemet taip pat nebus blogas, ypač Vidurio Lietuvoje, kur po žiemos nereikėjo atsėti pasėlių. Neblogai atrodo vasariniai javai, miežiai, beje, pradėti gulti. Jei bus palankios sąlygos javapjūtei, derlius gali būti toks, kaip daugiametis vidurkis. Kiek atsargesnis buvo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas: „Kol javai lauke, sunku ką nors pasakyti, tačiau rapsai, atrodo, užderėjo neblogai.“

Neekonomiška, jei mažiau nei 1000 kilometrų Ar įmanoma be didesnės geležinkelininkų pagalbos laiku išgabenti tiek grūdų į Klaipėdos uostą? A. Macijausko teigimu, niekur Vakarų Europoje grūdų neveža geležinkeliais, jei atstumas iki paskirties vietos yra mažesnis negu 1000 km, nes tai yra neekonomiška. Būgštavimai, kad autotransportas laiku tai padaryti nesugebės, kad susidarys grūstys ir eilės, asociacijos vadovo nuomone, neturi pagrindo: „Prisimenu, prieš keletą metų „Lifosa“, viena stambiausių įmonių Lietuvoje, nesutarusi su geležinkelininkais dėl pervežimo sąlygų ir kainų, nusprendė atsisakyti jų paslaugų ir gabenti trąšas į uostą autotransportu. Daug kas tada tikino, kad tai utopija, tačiau įmonė taip vežė savo produkciją kone dešimtmetį, kol pagaliau „Lietuvos geležinkeliai“ sutiko su „Lifosos“ sąlygomis.“ Kad vis daugiau grūdų į uostą išvežama automobilių transportu, patvirtino ir R. Majauskas. Jo teigimu, už vienos tonos grūdų nuvežimą geležinkeliu į uostą reikia mokėti maždaug po 50 Lt. Į vieną vagoną pakraunama apie 60 t grūdų ir tai kainuoja 3000 Lt. Panaši ir grūdų transportavimo automobiliais kaina.

Norėtų grįžti prie ankstesnės tvarkos Bene daugiausiai rūpesčių, kaip prasidėjus javapjūtei kuo greičiau išgabenti į uostą naujojo derliaus grūdus tenka Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijai priklausančioms įmonėms. Šiuo metu jos ne visos patenkintos „Lietuvos geležinkelių“ siūlomomis sąlygomis, nes vagonus reikia nuomotis visus metus, nors jie naudojami tik kelis mėnesius. Šių įmonių atstovai guodėsi, kad anksčiau geležinkelio vagonus grūdams vežti įmonės užsakydavo, kai reikėdavo gabenti krovinį: pateikdavo „Lietuvos geležinkeliams“ paraišką ir transportas būdavo skiriamas iš bendro grūdvežių parko. 2012 m. įvesta nauja tvarka: vagonai išnuomojami metams, mokant 58 Lt parai nuomos mokestį ir priskaičiuojant 20 proc. baudų, jei vagonai grąžinami anksčiau. Tie, kurie vagonų nesinuomojo, o užsakė pagal paraiškas, mokėjo 200 Lt vagono pateikimo pakrovai mokestį. Nuo šių metų ta rinkliava padidėjo iki 300 Lt. Pasak perdirbėjų, prašymai grįžti prie buvusios tvarkos, raštai Susisiekimo ministerijai, susitikimai su „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe beveik nieko nedavė. Tiesa, vagono nuomos kaina visgi buvo sumažinta vidutiniškai apie 8 Lt už parą.

Sukasi kaip kas išmano Ne vienas ūkininkas, gavęs Europos Sąjungos paramą, yra pasistatęs grūdų sandėlius ar saugyklas ir juose laiko derlių iki palankiausio meto parduoti. Jiems nereikia gaišti eilėse prie elevatorių ar laukiant geležinkelio vagonų. Tačiau kol kas tokias sąlygas turi ne visi grūdų augintojai, todėl jie suinteresuoti išvežti savo derlių kuo greičiau, kad nereikėtų papildomų darbo sąnaudų. Įgrisus konfliktams su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl pervežimo sąlygų ir kainų kai kurie stambūs grūdų supirkėjai netgi planavo įsigyti vagonų ir šilumvežių, tačiau, pasak A. Macijausko, pasirodė, kad tai ne pati geriausia išeitis, nes vis viena neišvengiamai būtų tekę naudotis tais pačiais geležinkelio bėgiais, kita infrastruktūra, todėl daugelio žvilgsniai nukrypo į automobilių transportą.

Redakcijos nuotrauka

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.