Suomijos miškai ir jų tvarkymas

Suomijos miškai ir jų valdymas

Suomijos plotas 30,4 mln. ha. Beveik visa šios šalies teritorija, išskyrus siaurą juostą pietinėje dalyje, patenka į borealinių miškų geografinę juostą. Suomija viena iš miškingiausių ne tik Europos, bet ir Pasaulio šalių. Miškų plotas siekia 22,8 mln. ha, kas sudaro apie 75 proc. šalies teritorijos. Suomija taip pat pasižymi didžiausiu miško rezervatų plotu Europoje, kurie sudaro apie 9 proc. nuo bendro šalies miškų ploto.

Suomijos miškuose plačiausiai paplitusios trys pagrindinės medžių rūšys: pagal tūrį paprastoji pušis (lot. pinus silvestris) sudaro 48 proc., paprastoji eglė (lot. picea abies) – 34 proc. karpotasis beržas (lot. betula pendula) – 15 proc. o likusius 3 proc. – kitos medžių rūšys. Vyrauja mišrūs pušies ir eglės medynai. 2023 m. duomenimis, Suomijos miškų metinis einamasis prieaugis sudarė 107 mln. m³, o per paskutiniuosius 50 metų nuolat augantis medienos tūris miškuose pasiekė 2,5 milijardus m³. Tam didelės įtakos turėjo miškų sausinimas ir investicijos į miškų atkūrimą. 

Privačių asmenų valdomas miškų plotas sudaro 60 proc., valstybinių – 26 proc., privačių kompanijų – 9 proc., kita valdymo forma – 5 proc.. Apie 14 mln. ha miško žemės valdo 600 000 privačių miško savininkų.

Suomijoje 77 proc. medienos yra pagaminama privačiuose miškuose, valstybiniuose – 9 proc., miško pramonės kompanijų – 8 proc. ir tik 6 proc. medienos yra importuojama. Vidutinės metinės kirtimų apimtys Suomijos miškuose – kinta 70-80 mln. m³ intervale. Apie 1/4 kasmet užaugančio medienos prieaugio kaupiama miškuose. Vidutinės metinės tarpinių kirtimų apimtys siekia apie 600 tūkst. ha, atkuriamųjų (plynųjų) kirtimų – apie 200 tūkst. ha. Vidutinis plynųjų miško kirtimų biržės plotas kinta 1,3 – 3,1 ha ribose.

Pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis miškų apsaugą ir naudojimą yra Suomijos Miškų įstatymas, priimtas 1886 m. ir nuo pat pradžių reguliuojantis miškų atkūrimą ir mažų ekologiniu požiūriu vertingų buveinių išsaugojimą. Formuojant Suomijos miškų politiką yra nustatomos strateginės kryptys ir programos. Sukurta šalies Bioekonominė strategija ir Nacionalinė miškų strategija 2025 m. Suomija turi 90 metų patirtį taikant finansines paskatas miškų gerinimui, biologinės įvairovės išsaugojimui, miškotvarkai. 

Suomijos miškų centro Metsäkeskus veikla

Tai už Suomijos miškų priežiūrą atsakinga įstaiga, kurioje dirba apie 530 specialistų. Šis centras organizuoja visų šalies miškų inventorizaciją nuotoliniais metodais, naudojant lazerinio skenavimo (LIDAR) technologiją. Šiuo metu vykdomas 2020-2025 metų miškų inventorizacijos ciklas, kasmet surenkant ir atnaujinant informaciją apie miškus 1/6 šalies teritorijos.

Metsäkeskus, gaudama valstybės finansavimą, tvarko plačiai naudojamą miško ir gamtos informacinę sistemą „Lähde“, kurioje kaupiami ir atnaujinami inventorizacijos duomenys geografiniu pagrindu. Šia sistema, kuri pasiekiama internetu (Metsään.fi) naudojasi daugiau nei 60 000 privačių miško savininkų, 1 200 privačių kompanijų vartotojų. Joje galima rasti ne tik aktualią informaciją apie valdomą mišką, medienos išteklius, sortimentinę struktūrą, bet ir užsakyti miško tvarkymo paslaugas, kreiptis dėl paramos miško priežiūrai vykdyti ir kt.

Metsäkeskus kasmet gauna ir apdoroja daugiau nei 130 000 pranešimų dėl miško naudojimo. Šios informacijos, taip pat duomenų, gaunamų realiu laiku iš miško kirtimo mašinų, pagrindu atnaujinami informacinės sistemos „Lähde“ duomenys. Metsäkeskus administruoja ir paraiškas valstybės paramai gauti, kai kreipiasi miško valdytojai dėl miškų priežiūros, tręšimo, sausinimo ar kitos veiklos, skirtos miškų būklei gerinti. Jos 2023 m. skirta 42 mln. Eur. Didžioji dalis informacijos (apie 90%) iš miško valdytojų teikiami elektroninėmis priemonėmis. Kasmet apie 15 tūkst. miško savininkų dalyvauja Metsä¬keskus rengiamuose mokymuose, apie 25 tūkst. miško savininkų konsultuojami dėl miškų tvarkymo.

Suomijos valstybės įmonės Metsähallitus veikla

Ši įmonė valdo 12,6 mln. valstybinės žemės, tame tarpe ir vandenų, plotą. Ženklią šio ploto dalį – 5,0 mln. ha – sudaro ūkiniai miškai. Įmonės valdomuose valstybiniuose miškuose sukauptas apie 320 mln. m³ medienos tūris, metinis tūrio prieaugis sudaro apie 13 mln. m³, o metinės kirtimų apimtis siekia 6 mln. m³. Valstybiniai miškai yra sertifikuoti darnų miškų tvarkymą patvirtinančiu PEFC sertifikatu.

Metsähallitus užtikrina tvarų valdomų miško ir vandens išteklių naudojimą ir apsaugą. Įmonės veikloje didelis dėmesys skiriamas visų suinteresuotų šalių tikslų, susijusių su miško ir ne miško žemės naudojimu, derinimu. Metsähallitus orientuota į daugiatikslį miškų naudojimą bei teikia aplinkosaugos paslaugas tiek individualiai privatiems asmenims, tiek ir didelėms kompanijoms. Daugiatikslis miškų naudojimas apima: medienos gamybą ir realizavimą, ekskursijų, turizmo ir stovyklavimo miškuose paslaugas, medžioklės ūkį, žvejybą, uogavimą, grybavimą, šiaurės elnių auginimą, anglies sekvestraciją ir kaupimą.

2023 m. įmonės metinė apyvarta siekė 435 mln. eurų, o metinis pelnas – apie 142 mln. eurų. Metsähallitus, kurioje dirba apie 370 specialistų, intensyviai naudojasi privataus verslo teikiamomis paslaugomis medienos ruošai, logistikai, miškininkystės darbams, kelių statybai. Į minėtų paslaugų teikimą įtraukiama beveik 1500 privataus sektoriaus darbuotojų.

Valstybinių miškų valdymo ir ūkininkavimo juose patogumui Suomijos teritorija yra suskirstyta į tris stambius šiaurės, vidurio ir pietų regionus. Kiekvienas regionas dar yra skirstomas į 5 mažesnius pazonius – miško rajonus, kurie priskirti už tam tikrą veiklą atsakingoms specialistų grupėms. Valstybinių miškų miško ūkinei veiklai yra būdingas profiliavimas pagal atskiras veiklos sritis: miško išteklių apskaita ir naudojimo planavimas, miškininkystė ir kelių statyba, medienos gamyba ir realizacija.

Metsähallitus valstybinių miško išteklių valdymui ir tvarkymui naudoja miškų informacinę sistemą „Silvia“, kuri turi sąsajas su kitomis informacinėmis sistemomis, taip išlaikant informacijos apie miškus aktualumą. Šios sistemos pagrindu organizuojamas miško ūkinių priemonių planavimas, jų įgyvendinimas, įgyvendinimo priežiūra, vertingų miško buveinių identifikavimas ir apsauga. Tačiau nuolat kylantys reikalavimai efektyviam ir dinamiškam miško išteklių tvarkymui, poreikis disponuoti detalesne ir naujausia informacija, taikomų miškininkystės priemonių įvairovė, taikomos ESRI ArcMap programinės įrangos palaikymo pabaiga verčia planuoti ir kurti naują miškų informacinę sistemą. Ją numatoma orientuoti į šiuolaikišką duomenų ir informacinės sistemos apsaugą, informacinės sistemos veikimo stabilumą, jos naudojimo funkcinį tinkamumą, patogumą, ekonomiškumą, integraciją su kitomis informacinėmis sistemomis, duomenų perdavimą, duomenų modeliavimą, duomenimis grįstų sprendimų priėmimą, informacijos apie taikytas miškininkystės priemones fiksavimą, tikslių priemonių taikymo ribų nustatymą, miško informacijos atnaujinimą po įvykdytų ūkinių priemonių, geresnę miško ūkinių priemonių planavimo kokybę, jų taikymo scenarijų įvairovės modeliavimą ir kt.

Planuojama, kad miškų informacinė sistema „Silvia“ bus pakeista trimis tarpusavyje integruotomis informacinėmis sistemomis. Pirmoji iš jų – miško informacinė sistema „Kaira“, skirta miško išteklių duomenų rinkimui, jų valdymui ir trumpalaikiam miško ūkinių priemonių planavimui. Antroji – taktinio planavimo sistema, skirta vidutinės trukmės miško ūkinėms priemonėms planuoti, grįsta modeliavimo ir erdvinio optimizavimo metodais. Ir trečioji – miško kelių informacinė sistema, skirta kelių tvarkymo ir kelių planavimo informacijai. Pastaroji informacinė sistema svarbi Metsähallitus veikloje, nes įmonė tvarko informaciją apie nuosavybės teise (36 tūkst. km, 15 tūkst. objektų) ir dalinės nuosavybės teise valdomus kelius (28 tūkst. km, 6 tūkst. objektų). Naujausia miško kelių informacija ir gerai prižiūrimas kelių tinklas užtikrina patikimą medienos pristatymą klientams ištisus metus. Šias informacines sistemas planuojama diegti 2025-2026 m. Taip pat pažymėtina, kad šios informacinės sistemos bus kuriamos atviro programinio kodo pagrindu, atsisakant ESRI technologijos produktų.

VMT informacija

Viršelyje: Lietuvos delegacija kartu su Metsähallitus Ostrobothnia-Kainuu regiono direktoriumi Kalle Eerikäinen (septintas iš dešinės) ir ūkinės veiklos planavimo specialistu Mikko H. Heikkinen (trečias iš dešinės). VMT nuotr.