Columbus +22,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 1 Rgs 2024
Columbus +22,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 1 Rgs 2024

Surengė šventę akims ir širdžiai

2016/12/20


Latvė Agra Maulanė ir jos kūrybos šerkšnėta spalvingoji kompozicija bei eglutės iš buko vaisių.

Teatralizuota floristikos meistriškumo pamoka „Įkvėpimo naktis“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre užvakar prasidėjo susižavėjimo atodūsiu „A!“ Jį ištarė gausi publika, kai pakilo scenos uždanga. Scenoje karaliavo trapų snaigės ažūrą primenantis žiemos pasakos stebuklas, kurį sukūrė floristikos meistrai iš Latvijos, Rusijos, Šveicarijos, Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos. Jie čia pat, besisukančioje scenoje, dar labiau nežemiškos aplinkos įspūdį stiprino, detalėmis turtindami tai, ką uždanga atskleidė.

Minėtų šalių floristikos meistrai – daugelio tarptautinių konkursų nugalėtojai, savų šalių floristikos bei žemės meno lyderiai. Jie dabar žiūrovų akivaizdoje užbaiginėjo floristinius objektus, pradėtus kurti ankstėliau, prieš dvi dienas, – kol žmonės į teatrą nesuplūdo floristinio stebuklo išvysti. Kad jis ir vėl lauks, floristikos meno gerbėjai žino iš buvusių „Įkvėpimo naktų“. Jų sumanytojas – kaunietis floristikos meistras, žemės meno Lietuvoje puoselėtojas Marijus Gvildys. Šįkart tradicinės, jau šešioliktosios, teatralizuotos floristikos meno šventės „Įkvėpimo naktis“ dalyviai turėjo atlikti po tris užduotis: sukurti kalėdinę eglutę, puokštę ir abstrakčios temos kompoziciją. M. Gvildys priminė, jog tradicija Kalėdoms puošti tikrą – žaliaskarę – eglę atsirado apie 1550–1570 metus Rygoje arba Taline. Šie miestai varžosi dėl garbės būti eglutės puošimo žaisliukais pradininku. Nors anuomet, XVI a., eglutės buvo puošiamos ne žaisliukais, o riešutais, obuoliais, kita gamtine medžiaga ir stovėjo, be kita ko, ne minėtų miestų uždarose erdvėse, o rotušės aikštėje. Ne vienas „Įkvėpimo nakties 2016“ dalyvis, improvizuodamas Kalėdų eglutės tema, telkėsi rausvas sedulų šakeles, iš jų suformuodami savitos formos medelio pagrindą, jį savitai ir puošė. Antai šveicaro Peterio Hesso sedulų eglutė priminė varpą, o rojaus obuoliukai su žemyn svyrančiais raudonais amarilių žiedais – varpelius. Vilnietė Natalija Učvatova į savąją sedulinę eglutę įsegė du masyvius auskarus, sukurtus iš sodrios žalumos lapų, rusvų žiedų bei obuolių. Vilniečio Sergiejaus Zareckio eglutėje, suformuotoje iš sedulos šakelių ir žiedais žemyn apverstos baltų amarilių puokštės, „suspindusi“ originali žvaigždė – tai aštuonkojį primenantis, į alijošių panašus augalas gasterija. Romanas Štainhaueris iš sedulos šakelių bei apmirusių – parudusių – žiedynų suręstą eglutę papuošė bumbulais, kurie padaryti į apvalios formos oazę prismaigsčius chrizantemų žiedų. Panašius bumbulus savoje lašo formos eglutėje, suformuotoje vėlgi iš sedulos šakelių, „paslėpė“ Tomašas Maksas Kučynskis iš Lenkijos. Rokiškio krašte užaugusi meilės tremtinė Norvegijoje Aušra Kažemėkaitė iš balto organzos audinio sukūrė į nuotaką panašią eglutę, ją papuošdama nėriniu iš baltų orchidėjų ir smulkių spygliuočių šakelių. Ukrainietės Innos Petrenko eglutė taip pat atrodė drabužėta: iš po pilko apsiausto, nusagstyto pen­kiakampėmis žvaigždėmis, tryš­ko burbulių žiedų purpuras bei rojaus obuoliukų raudonis, tarsi Ukrainos tautos simbolis. Latvė Agra Maulanė eglutes sukūrė iš buko vaisių, o jų pagrindą – iš eglės skujų, kurių daugelis buvo nugraužtos voverių. Prie minėtosios aštuoniukės „Įkvėpimo nakties“ dalyvių kuriant abstrakčias kompozicijas prisijungė M. Gvildys, atlikęs nuo šventės organizacinių darbų. Kompozicijos buvo didesnės už eglutes, tai jos scenoje daugiausia kūrė žiemos pasakos įspūdį. Kompozicijas floristai kūrė iš amalų, gudobelės šakelių, pirktinių floristinių medžiagų, varpinių augalų, juos nupurkšdami dirbtiniu šerkšnu, raganių šakelių su žiedais, amarilių, chrizantemų, dumplainių, kitos gamtinės medžiagos. Iš viso to kūrė ir puokštes. Teatro fojė papuošė bendras „Įkvėpimo nakties“ dalyvių darbas – į sedulų šakelių „audinį“ įkomponuota eglutė, suformuota iš ant špagato suvertų kankorėžių, bumbulų ir apjuosta lempelių. Renginio nuotaiką ir prasmę tarsi apibendrino A. Maulanė, scenoje pareiškusi: „Jei nebūtų Marijaus Gvildžio, nebūtų tokių švenčių širdžiai.“

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ „ŪP“ korespondentė

Laimučio BRUNDZOS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
Mano ūkis