Susirūpino dėl povandeninio kultūros paveldo apsaugos

Paveldosaugininkai su asociacijos nariais aptarė gana sudėtingą povandeninio paveldo situaciją Lietuvos ežeruose, Baltijos jūroje, jo stebėjimo, iškylančių problemų sprendimo atvejus.

„Bendradarbiaudami su Kultūros paveldo departamentu ir Klaipėdos universitetu mes norime prisidėti prie tokių objektų identifikavimo ir jų apsaugojimo nuo galimo niokojimo tiek tyčia, tiek netyčia, nes kartais žmonės tiesiog nepagalvoja, kad tai – vertingos laivų ar po vandeniu patekusių objektų liekanos, – sakė asociacijos vadovas Andrius Albrikas. – Pagal bendradarbiavimo sutartį tarp KPD ir asociacijos „Nardymo akademija“ esame atlikę įvairių darbų. Pavyzdžiui, nardydami pastebėję, jog jūroje pamesti ar palikti tinklai, užkibę už paveldo vertę turinčių objektų, daro jiems žalą, atliekame tų tinklų nukėlimo darbus. Mūsų asociacijos nariai, turintys didelę patirtį nardymo mokymuose, rekreaciniuose ir techniniuose nardymuose, gali nerti iki gana didelių gylių. Tai leidžia ne tik fiksuoti povandeninius objektus, bet ir atlikti tam tikrus specialiuosius povandeninius darbus Baltijos jūroje, pavyzdžiui, nurinkti žvejybinius tinklus nuo nuskendusių laivų, taip suteikiant jiems galimybę išlikti ilgiau. Tokiu būdu mes galime prisidėti prie povandeninio paveldo apsaugos. Mes turime patirties ir techninių galimybių atlikti povandeninių objektų fotografavimą, filmavimą, dugno objektų stebėjimą naudojant 3D šoninio skanavimo sonarą. Jau esame aptikę vieną nuskendusį povandeninį laivą, apie kurį visą surinktą informaciją perdavėme KPD. Tokia veikla gerokai padidina valstybės galimybes registruoti, saugoti ir tvarkyti povandeninį paveldą“.

KPD informacija

Andriaus Albriko nuotraukoje – asociacijos „Nardymo akademija“ direktorius Andrius Albrikas, narys Raimundas Dabrišius, KPD l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Robertas Motuzas, vyriausioji specialistė Augustina Kurilienė, direktorius Vidmantas Bezaras.