Susisiekimo reforma: dėl pliuso ar žmonių?

Liberalizacijos vaisiai

„Ūkininko patarėjas“ ne kartą rašė apie tai, kaip po SM inicijuoto tolimojo susisiekimo autobusais sistemos liberalizavimo nemaža provincijos dalis liko tiesiog atskirta nuo didesnių miestų. Dėl to skundus liejo tiek gyventojai, ypač iš atokesnių rajonų, tiek ir tų rajonų savivaldybių atstovai. Gyventojai dėl susisiekimo reformos ne tik piktinosi žiniasklaidai, bet ir skundėsi Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) bei siuntė surinktus šimtus parašų.

Provincijos žmonės jaučiasi taip, lyg būtų rakštis centrinei valdžiai, kuri įvairiomis reformomis ir optimizacijomis purtosi viešųjų paslaugų.

VK, atlikusi viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybės vertinimą, padarė pagrindines išvadas, kad nuo 2023-iųjų liepos pradžios įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai sudarė tik formalias sąlygas vežėjams laisvai ateiti į rinką, tačiau tai jų konkurencijos nepadidino, geresnės susisiekimo paslaugų kokybės keleiviams neužtikrino ir neturėjo įtakos keleivių srautų didėjimui. Pristatydamas šio vertinimo rezultatus, valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas akcentavo, kad Kelių transporto kodekso pakeitimai buvo priimti, siekiant užtikrinti vežėjų konkurenciją ir gerinti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais kokybę, tačiau nebuvo atlikta analizė, kokie tinkamiausi ir ekonomiškai naudingiausi sprendimai galėtų būti pritaikyti šalyje.

Anot jo, nepaisant valstybės pastangų teisinio reguliavimo priemonėmis gerinti viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybę, stinga konkurencijos tarp vežėjų, kuri galėtų paskatinti aukštesnę paslaugų kokybę ar mažesnes kainas. Gyventojų, besinaudojančių šiomis paslaugomis, skaičius neauga, kompensacijų už lengvatas vežėjams sistema neturi objektyvių priemonių vežėjų pateikiamiems duomenims patikrinti, o kokybės standartas, apibrėžiantis, kokios paslaugų kokybės siekiama, – nenustatytas.

Valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia 9,8 mln. Eur, tačiau trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus duomenis, kurių pagrindu išmokamos kompensacijos. VK nurodo, kad dėl šių lengvatų vežėjams iš valstybės biudžeto buvo kompensuojama nuo 4,6 mln. (2021 m.) iki 9,8 mln. Eur (2023 m.). 2023 m. kompensacijų suma viršijo priešpandeminį lygį, nors lengvatinių bilietų buvo parduota milijonu mažiau (2023 m. parduota 2,1 mln. bilietų, 2019 m. – 3,1 mln., o kompensacijoms skirta 9,5 mln. Eur). Per šį laikotarpį vidutinė vieno keleivio pervežimo kaina išaugo daugiau nei 50 proc.

Pabrėžiama, kad augančių išlaidų priežastimi laikomos didėjančios bilietų kainos, tačiau nuo 2009 m. nė viena valstybės institucija nedalyvauja nustatant ar keičiant maksimalius vežimo paslaugų tarifus, nors nuo jų priklauso iš valstybės biudžeto kompensuojama bilieto kaina.

Netyrė keleivių poreikio

VK konstatavo, kad, priėmus tolimojo susisiekimo rinką liberalizuoti turėjusius pakeitimus, į rinką atėjo tik vienas naujas vežėjas. Jis pasirinko akivaizdžiai parankų maršrutą tarp Druskininkų ir Vilniaus, tad, suprantama, lauktos konkurencijos nepadidino.

2023 m., palyginti su 2022 m., paslaugą teikti atsisakė 9 vežėjai – tai buvo didžiausias jų skaičiaus sumažėjimas (nuo 37 iki 28). Rinkoje vyrauja 2 stambūs vežėjai, kuriems atitenka vis didesnė pervežamų keleivių dalis: 2019 m. – 30 ir 13 proc., 2023 m. – 40 ir 17 proc. VK atkreipė dėmesį ir į keliaujančiųjų skaičiaus pokyčius: 2023 m., palyginti su 2022 m., jis nedidėjo ir sudarė 4,8 mln., o tai 2,6 mln. (35 proc.) mažiau negu prieš pandemiją (2019 m. – 7,4 mln.).

LTSA užfiksavo ir paskelbė 30 metų nekitusių 189 tolimojo susisiekimo maršrutų sąrašą (neįskaičiuojant pasikartojančios krypties maršrutų), iš kurio 23 maršrutais keleiviai nevežami, nes vežėjai jų atsisakė. Tačiau ar patvirtintas maršrutų tinklas atitinka keleivių poreikius, LTSA netyrė. VK taip pat pabrėžė, kad Seime nustačius pereinamąjį (18 mėn.) laikotarpį ir 50 proc. nedubliavimo su kitais maršrutais taisyklę, LTSA nepriėmė sprendimų dėl maršrutų derinimo prie geležinkelio ir vietinio susisiekimo, dėl naujų maršrutų steigimo ar leidimų vežėjams pradėti naujus reisus, taip pat nenaikino maršrutų, kuriais keleiviai nebevežami.

Svarūs žingsniai dėl pažangos?

VK pateikus ataskaitą dėl tolimojo susisiekimo reformos, SM savaip interpretavo VK išvadas ir akcentavo, kad sumažėjęs vežėjų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tolimojo susisiekimo reforma. SM išplatintame pranešime žiniasklaidai nurodo sutinkanti, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė trūkumas išsamios analizės, kuri ir negalėjo būti atlikta dėl institucijų nustatytų konkrečių trumpų terminų. Taip pat pripažįsta, kad kai kurie pakeitimais planuoti pasiekti tikslai dar nėra visiškai pasiekti.

„Konkurencijos tarybos ir teismo nustatyti terminai nesuteikė SM pakankamai laiko kruopščiai parengti reikalingus pokyčius tolimojo susisiekimo sektoriuje, tačiau bendradarbiaudami su kitomis institucijomis parengėme pakeitimus, kurie buvo nukreipti į situacijos gerinimą, konkurenciją ir keleivių kelionių patogumo didinimą. Deja, Kelių transporto kodekso projektui pasiekus Seimą, jis dėl stambių vežėjų interesams atstovaujančios asociacijos aktyvios lobistinės veiklos buvo koreguojamas, atmetant dalį siūlomų reikalingų transporto sektoriaus pokyčių. Dėl to stambių vežėjų rinkos dalis nuo 2019 m. išaugo 14 proc. – iki 57 proc. 2023 m.“, – teigė laikinasis susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

SM pabrėžė, kad laikosi pozicijos, jog atliktas darbas, nors ir priimtas ne visa apimtimi, yra svarbus žingsnis, siekiant tobulinti viešąjį transportą Lietuvoje. Įgalintas viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimas tolimojo susisiekimo maršrutuose, įtvirtinta konkurenciją skatinanti teisinė bazė – tai svarūs žingsniai šiuolaikiškos susisiekimo sistemos link. Tiesa, pripažino, kad yra dar ne vienas pakeitimas, patobulinimas, kurį reikia atlikti dėl optimalaus ir efektyvaus susisiekimo sistemos veikimo.

Liko be maršrutų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.