Susitraukusi ES maisto pramonė padės pasiekti taršos mažinimo tikslų?!

Net dideli tinklai mažina apsukas

Tarptautinis maisto produktų tinklas „Vion Food Group“ pranešė parduodantis tris savo padalinius Vokietijoje ir dar vieną uždaro. Teigiama, kad tai atspindi bendrą ES mėsos pramonės situaciją ir restruktūrizavimo raidą.

Tinklas turi filialų Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Įmonėje dirba 12 000 darbuotojų, jos apyvarta 2022 m. siekė 5,3 mlrd. Eur.

„Vion Food Group“ parduos jautienos skerdyklą su pakavimo linija Altenburge ir kumpio gamintoją Ahlener Fleischhandel „Tönnies Group“. Taip pat parduodama kiaulių skerdykla Perleberge. Neradus tinkamo pirkėjo kiaulių skerdyklai Emsteke, nuspręsta ją uždaryti.

Bendrovės atstovai neslepia, kad ši reorganizacija atitinka platesnį vaizdą, su kuriuo susiduria Europos mėsos pramonė, pasaulinėje rinkoje patirianti didelę konkurenciją su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Pietų Amerika ir Kinija. Tinklas nusprendė mažinti gamybos pajėgumus ir daugiau dėmesio skirti vidaus rinkai.

Liūdna situacija ir Belgijoje. KBC banko duomenimis, pernai buvo užfiksuotas 7,3 proc. kiaulienos gamybos nuosmukis, vien penimų kiaulių sumažėjo 9,5 proc. Portalas „Vilt“, permainas Belgijoje siedamas su kitose šalyse vykstančiais procesais, teigia, kad 2023 m. pabaigoje Europoje buvo skerdžiama 8,5 proc. mažiau kiaulių nei metais anksčiau. Nuosmukis neaplenkia ir belgų galvijininkystės sektoriaus.

Tam neabejotinai didelės įtakos turi Europos Komisijos (EK) sprendimai dėl azoto turinčių dujų emisijos gyvulininkystėje mažinimo. Tai tiesiogiai veikia visą gamybininkų grandinę: nuo augintojų iki skerdyklų ir pašarų gamintojų. Pernai pavasarį Belgijos mėsos federacija FEBEV atliko skaičiavimus, kokį poveikį  skerdykloms ir išpjaustymo įmonėms gali turėti susitarimas dėl azoto mažinimo. Jos teigimu, išlaidos gali išaugti iki daugiau nei pusės milijardo eurų. Manoma, kad sprendimas dėl azoto mažinimo labiausiai kirs kiaulininkystės sektoriui.

FEBEV generalinis direktorius Michaelas Gore'as, komentuodamas situaciją „Vilt“, teigė, kad dėl sumažėjusios apyvartos, privalomų mokėti nedarbo kompensacijų, negautų pajamų kiaulininkystės sektoriui EK sprendimas gali kainuoti nuo 187 iki 237 mln. Eur. „Jei dabar norime sumažinti 30 procentų, kaip nurodyta dekrete, tai kainuotų nuo 560 iki 710 milijonų eurų. Jei galvijų banda sumažės 10 procentų, prognozuojama, kad tai skerdykloms ir išpjaustymo įmonėms kainuos nuo 83 iki 128 mln. Eur“, – sakė generalinis direktorius.

Gamyba traukiasi Ispanijoje, Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje

Jau praėjusių metų pavasarį EK trumpalaikėje pavasario perspektyvoje prognozavo, kad, sumenkus skerdimo apimtims, ES jautienos ir avienos gamyba 2023 m., palyginti su 2022 m., sumažės atitinkamai 1,6 proc. ir 1,2 proc.

2022 m. Bendrijos šalyse rekordiškai sumažėjus bendram kiaulių ir paršavedžių skaičiui, 2023 m. neišvengiamai krito ir skersti skirtų gyvulių pasiūla. JAV žemės ūkio departamentas (USDA) tada prognozavo, kad kiaulienos gamyba apytiksliai susitrauks iki 21,75 mln. t, o kiaulienos eksportas sumažės iki 2016–2019 m. lygio ir bus 3,75 mln. t.

Dėl ekonomikos nuosmukio Kinijos paklausa neatsigavo visus 2023 m., todėl ES kiaulių sektorius bando diversifikuoti eksportą į kitas trečiąsias šalis, bet mažesnėmis rinkomis kompensuoti didžiulės Kinijos rinkos nepavyksta.

Pasak kiaulienos gamybos sektorių nušviečiančios portalo „Pig333“, per pirmuosius septynis praėjusių metų mėnesius kiaulienos produkcija ES šalyse siekė 11,9 mln. t, tai yra 8 proc. mažiau nei 2022 m. per tą patį laikotarpį, ir 10 proc. mažiau, palyginti su penkerių metų vidurkiu. EK prognozėmis, praėjusieji metai turėjo baigtis maždaug 6,6 proc. kiaulienos gamybos nuosmukiu.

Skerdimo skaičiai mažėja didžiosiose kiaulienos gamybos šalyse, tokiose kaip Vokietija (-9 proc.), Nyderlandai (-15 proc.) ir Danija (-21 proc.), konstatuoja portalas „Pig Progress“. Tarp pagrindinių kiaulienos gamintojų mažiausiai ūkis susitraukė Lenkijoje – pirmąjį ketvirtį sumažėjo 3 proc.

Ispanijos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalyje, kuri yra didžiausia kiaulių augintoja Europoje, 2022 m. buvo paskersta 56,3 mln. kiaulių, tai yra 2,1 mln. (arba 3,5 proc.) mažiau nei 2021 m. Apimtys mažėjo ir per pirmuosius septynis 2023 m. mėnesius – paskersta 30,6 mln. kiaulių.

Prancūzijos žemės ūkio statistikos tarnyba „Agreste“ taip pat pastebi daugiau nei 3 proc. mažėjantį prancūzų kiaulienos suvartojimą. Dėl to šalis pernai liepą importavo 7,1 proc. mažiau kiaulienos ir jos gaminių. Eksporto apimtys sumažėjo 9,1 proc. Kiaulienos ir kiaulienos gaminių prekybos balansas iki praėjusių metų pabaigos išliko neigiamas, pastebi tarnyba. Tai, suprantama kelia ūkininkų nepasitenkinimą.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.