Ashburn +30,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 24 Lie 2024
Ashburn +30,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 24 Lie 2024

Suskaičiuokime baltuosius gandrus

2023/06/10


Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2023 Metų paukščiu pasirinko baltąjį gandrą. Kaip ir daugelyje kitų šalių, skelbiama akcija siekiama atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.

Metų paukštis

Dažniausiai metų paukščiu pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau gali būti ir paplitę paukščiai, kurių būklė nėra žinoma, o bendri pastebėjimai rodo, jog rūšis nyksta.

Įprastai organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu. Tam didelis dėmesys numatomas ir 2023 metais. Akcijos metu visuomenei bei atsakingoms institucijoms taip pat aiškinama apie Metų paukščio biologiją ir ekologijos ypatumus, pristatomos apsaugos problemos bei siūlymai dėl apsaugos gerinimo.

Metu paukščiu pasirinkus baltąjį gandrą, daugiausia pastangų prireiks baltojo gandro perinčios populiacijos dviejų lygmenų tyrimams/stebėjimams, kuriuos organizuos LOD kartu su Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkais. Numatoma atlikti 2009–2010 metais inventorizuotų lizdų patikrą, tuo pačiu teritorijoje registruoti naujus lizdus.

Pakvies įsitraukti visuomenę

Su visuomenės pagalba norima pradėti prie gyventojų namų esančių lizdų ilgalaikę stebėseną, kai žmonės informaciją apie žinomą gandralizdį, esantį namų teritorijoje ar greta jos, pateikia LOD tikintis, kad šią informaciją ateityje (po metų ar kelių) galima bus atnaujinti.

Savanoriams stebėtojams nebūtų sudėtinga stebėti prie namų ar lankomoje vietoje esančius gandralizdžius. Jei tokių savanorių atsilieptų pakankamai daug, būtų įmanoma vykdyti nuolatinę perinčių baltųjų gandrų populiacijos stebėseną visoje šalies teritorijoje. Tokia metodika taikoma daugelyje Europos šalių, kuomet visuomenė dalyvauja taip vadinamuose visuomeniniuose tyrimuose.

Siekiant nustatyti perinčių baltųjų gandrų populiacijos gausą ir jos apsaugos būklę, reikalingi pakankamai reprezentatyvūs, t.y. pakankamos apimties duomenys iš įvairių šalies regionų. Didesnis duomenų kiekis, kai rūšis yra plačiai paplitusi ir ištisinė apskaita visoje šalies teritorijoje sunkiai įgyvendinama, nulemia didesnį populiacijos gausos bei būklės tikslumą. Todėl prie baltųjų gandrų lizdų inventorizacijos kviečiami prisijungti ne tik draugijos nariai, bet ir pagal galimybes gamta bei baltaisiais gandrais besidominantys piliečiai.

Paplitimas, gausumas ir jo pokyčiai Lietuvoje

Lietuvos teritorijoje didžiausias baltojo gandro tankumas veisimosi areale – vidutiniškai 0,3 perinčios poros/km².

Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis, nors jų šalyje šiuo metu žinoma tik kelios. Jose nedideliame plote gyvena po keliolika porų.

Vietovėje perinčių porų tankumas priklauso ne nuo rajono, bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų.

Baltųjų gandrų inventorizacija visoje šalies teritorijoje buvo atlikta 6 kartus. Rūšis iki pastarojo dešimtmečio palyginti gerai ištirta. Tačiau gausos pokyčių analizei atskirų metų duomenys netinkami, nes registruoti skirtingi parametrai.

Ryškiausias perinčios baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, stebėtas 1984 m. Palyginti su kitomis Europos šalimis rūšis Lietuvoje visą laiką buvo gausi, o nuo 1994–1995 m. stebėtas populiacijos augimas, nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas rūšiai sukūrė palankias mitybos sąlygas. 2009–2010 m. lizdų apskaitos duomenimis, šalyje perėjo 19 000–19 500 baltųjų gandrų porų, sudarančių 8–10 proc. pasaulinės populiacijos. Dar apie 1 700 lizdų pavieniai paukščiai arba jų poros buvo užėmę, bet neperėjo.

Tačiau pastarąjį dešimtmetį sparčiai intensyvėjantis žemės ūkis gali lemti atgalinį procesą. Todėl nors ir gausi, rūšis reikalauja stebėsenos, galbūt jau ir apsaugos. Tenka apgailestauti, kad per pastarąjį dešimtmetį nebuvo vykdoma jau inventorizuotų lizdų stebėsena. Tai LOD ir planuoja daryti 2023 metais.

1 lentelė. Baltojo gandro populiacijos gausos įvertinimas 1958–2010 m.

gandrai

gandrų paplitimas Lietuvoje
Baltojo gandro lizdų pasiskirstymas Lietuvoje 2009–2010 m.

Didžiausias baltųjų gandrų lizdų tankis 2009–2010 m. nustatytas:

  • Vakarų Lietuvoje: Šilalės rajono, Pagėgių, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Šilutės rajono, Kretingos rajono, Kelmės rajono savivaldybėse;
  • Pietvakarių Lietuvoje: Vilkaviškio rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono, Kalvarijos, Prienų rajono, Šakių rajono, Lazdijų rajono savivaldybėse;
  • Šiaurės rytų Lietuvoje: Utenos rajono, Rokiškio rajono, Molėtų rajono savivaldybėse.

Mažiausias baltųjų gandrų lizdų tankis nustatytas:

  • Centrinėje Lietuvoje: Jonavos rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Pasvalio rajono, Elektrėnų, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybėse;
  • miškinguose Pietryčių ir Rytų Lietuvos rajonuose – Varėnos rajono, Švenčionių rajono, Druskininkų, Šalčininkų rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse.

Nė vieno baltojo gandro lizdo neaptikta Neringos savivaldybėje.

Baltojo gandro perinčių porų tankumo pasiskirstymas Lietuvoje 2009–2010 m.

 

Liutauras RAUDONIKIS, Daiva VAITKUVIENĖ, Mindaugas DAGYS

Straipsnis paskelbtas LOD interneto svetainėje

123rf nuotr.

Dalintis
Verslas