Laisvosios prekybos susitarimas: automobiliai mainais į žemės ūkį?

Aktyviausiai protestuoja prancūzai

Prancūzija nepasirašys dabartinės formos laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir „Mercosur", tiesiai iš Argentinos paskelbė šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Negalime prašyti savo ūkininkų pakeisti savo praktiką, siekti aukščiausios kokybės produkcijos ir tuo pačiu atverti mūsų rinką masiniam produktų, neatitinka tų pačių standartų, įvežimui“, – akcentavo E. Macronas.

Jis paaiškino, jog pasakė savo kolegai Argentinai Javierui Milei‘ui, kad šis susitarimas „būtų labai žalingas Argentinos reindustrializacijai, o mums – mūsų žemės ūkiui“.

E. Macrono pareiškimas buvo paskelbtas Prancūzijos ūkininkams pradėjus masinius protestus prieš laisvosios prekybos susitarimą, siekiant „jog Prancūzijos balsas būtų išgirstas“. Tai įvyko praėjus mažiau nei metams po 2024 m. sausio mėn. blokadų, paralyžiavusių visą šalį.

Įtakingos Nacionalinės ūkininkų sąjungų federacijos (FNSEA), didžiausios Prancūzijos žemės ūkio sąjungos, prezidentas Arnaud Rousseau paskelbė, kad iki antradienio, lapkričio 19 d., visoje Prancūzijoje vyks „82 protesto akcijos“. Lapkričio 17 d., sekmadienio, vakare jau buvo įrengtos filtravimo užtvaros, o „pykčio laužai“ įsižiebė keliuose Prancūzijos regionuose. Pati organizacija skelbia ūkininkų mobilizaciją ir kelia konkrečius reikalavimus Briuseliui.

Vokiečių interesas

Paryžiaus pozicija jau žinoma Vokietijoje, kur keli Vokietijos politiniai lyderiai siekia, kad susitarimas būtų suskaidytas. Taip mėginama išvengti Prancūzijos pasipriešinimo.

„Padalijus“ susitarimą, su prekyba susijusius elementus, tokius kaip tarifai, importo kvotos ir „tvarumo skyrius“, būtų galima priimti kvalifikuota balsų dauguma Taryboje, nelaukiant, kol bus ratifikuoti ES valstybių narių parlamentai. Likusi susitarimo dalis, įskaitant nuostatas dėl kultūrinio ir politinio dialogo bei vadinamųjų „esminių elementų“, būtų atidėta, kol nacionaliniai parlamentai pasieks konsensusą.

Tarp ES ūkininkų vyrauja įsitikinimas, jog būtent Vokietija labiausiai suinteresuota ES sutartimi su „Mercosur", nes taip ji atvertų rinkas savo automobilių pramonei. Patys aukščiausi vokiečių politikai tokių prielaidų viešai nekomentuoja.

Lenkija sutarties nepalaiko

Lenkų ūkininkai dėl gresiančio susitarimo su „Mercosur" kreipėsi į ministrą pirmininką Donaldą Tuską, kviesdami jį skubiai susitikti. Jie perspėjo, kad jei derybos neįvyks, teks jėga užimti premjero kanceliariją.

Tuo metu šalies Žemės ūkio ministras Czeslawas Siekierskis Briuselį informavo apie naują, rimtą grėsmę ūkininkams. Kalbama apie didžiulį cukrinių runkelių kainų kritimą ir cukraus importą iš Ukrainos. Jis taip pat paskelbė, kad šiuo metu grūdų kainas diktuoja vidaus rinka, nes ūkininkai sustabdė prekybą, o tai yra retas reiškinys. Tačiau jis pripažino, kad Lenkija mieliau žemės ūkio produkciją importuotų iš Ukrainos, o ne iš už Europos ribų.

Cz. Siekierskis taip pat paskelbė, kad jis yra prieš ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimo priėmimą tokia forma, kokia derėjosi EK. Jis pridūrė, kad konkrečios sutarties pasirašymo datos kol kas nėra. Lenkijos poziciją šiuo klausimu parengs Plėtros ir technologijų ministerija.

Lietuvos žemdirbių organizacijos – palaiko

Europietiški automobiliai mainais į pigesnę žemės ūkio produkciją?

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS įžvelgia ES gudravimą, sutartimi su „Mercosur" siekiant atverti Lotynų Amerikos šalių rinkas eueropietiškiems automobiliams:

„Kiek jaučiu Lietuvos žemdirbių nuotaikas, tai didžioji jų dalis tokius protestus palaiko ir supranta, dėl ko yra protestuojama. Tiek Europos, tiek ir Lietuvos ūkininkai suvokia, jog šiuo atveju žemdirbių interesai nustumiami į žemiausius prioritetus, kuriuos renkasi ES politikai. Mes matome, kad ES politikams ir „Mercosur" sutarties atveju darbotvarkę diktuoja kiti verslai, kurie daro įtaką sprendimams. Ūkininkai mato, jog ES pirmiausia siekia susitarti su Lotynų Amerika norint atverti Europos automobilių pramonei tų šalių rinką mainais į jų žemės ūkio produkcijos eksporto į ES galimybes. O Lotynų Amerikos žemės ūkis kai kuriose srityse yra labai stiprus, bet ta stiprybė dažniausiai remiasi tuo, kad jų produktų kokybei taikomi kur kas mažesni reikalavimai, nei ES žemės ūkio produktams. Tai ir kelia didžiausią nerimą ES žemdirbiams. Jeigu konkurencija būtų vienodomis sąlygomis, tuomet mes tikrai nebijotume, tačiau griežti aplinkosauginiai bei kokybės reikalavimai iš mūsų pareikalauja didesnių kaštų, todėl tokia konkurencija nėra sąžininga, ypač kai Europos ūkininkų interesai aukojami automobilių pramonės interesų naudai.

Žinoma, jeigu ta sutartis bus įgyvendinta, tai ES žemės ūkis nukentės, todėl nenuostabu, kad pirmiausia pradėjo protestuoti tos šalys, kurios yra arčiau sprendimų priėmimo centrų. Jeigu matysime, kad politikai į tokius protestus nereaguoja, tai tie protestai tikrai išsiplės ir į kitas šalis, tame tarpe ir į Lietuvą, manau, kad mūsų ūkininkai tikrai tai palaikytų.“

Ūkininkai mato, jog ES pirmiausia siekia susitarti su Lotynų Amerika norint atverti Europos automobilių pramonei tų šalių rinką mainais į jų žemės ūkio produkcijos eksporto į ES galimybes. O Lotynų Amerikos žemės ūkis kai kuriose srityse yra labai stiprus, bet ta stiprybė dažniausiai remiasi tuo, kad jų produktų kokybei taikomi kur kas mažesni reikalavimai, nei ES žemės ūkio produktams.

Aiški žinutė ir Lietuvos valdžiai

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS kviečia Lietuvos valdžią ginti mūsų ūkininkų interesus ir nepalaikyti sutarties su „Mercosur":

„Akivaizdu, kad sutartis su Mercosur tikrai nėra naudinga Europos žemės ūkiui, todėl ūkininkai ir protestuoja. Ta „laisva prekyba“, kai iš trečiojo pasaulio vežami produktai į ES, yra labai kenksminga, nes reikalavimai skiriasi tiesiog kartais, o ne šiek tiek... Tai yra labai sena problema ir niekaip nėra sprendžiama.

Europa savo ūkininkams yra užsikėlusi neproporcingai aukštus reikalavimus, o tuo metu rinka yra atveriama bet kokiems produktams iš bet kur. Ta rinka jau praktiškai atverta. Todėl mums, besilaikantiems tų ES reikalavimų, tiesiog tampa neįmanoma konkuruoti su trečiųjų šalių produkcija. Tikiuosi, kad ne tik lenkai ar prancūzai, bet ir Lietuva, kaip valstybė, nepritars tai sutarčiai. Juk mes Lietuvoje esame dar labiau pažeidžiami, nes mes turime kur kas prastesnes sąlygas, lyginant su tais pačiais prancūzais, o mums dar tenka konkuruoti su produkcija iš trečiųjų šalių, todėl Lietuvoje esame dvigubai skriaudžiami.

Mes niekada tokiai diskriminacijai nepritarsim – jeigu ES pasirašinėja tokią sutartį, turi būti taikomi tokie patys reikalavimai visiems. Atrodytų, tai elementaru, tačiau kol kas tie reikalavimai taikomi tik mums. Todėl mūsų žinutė savai valdžiai – nepritarkite sutarčiai, kol nebus suvienodintos sąlygos“.

...mūsų žinutė savai valdžiai – nepritarkite sutarčiai, kol nebus suvienodintos sąlygos.

Ir be „Mercosur" mūsų pieno rinką užkariauja importas

Lietuvos pienų gamintojų asociacijos direktorius Eimantas BIČIUS, pakalbintas ŪP portalo, prisipažino kaip tik esąs Briuselyje, dalyvaus pieno gamintojų asociacijų asamblėjoje, kurioje kaip tik ir bus keliamas vienas iš strateginių klausimų – ES sutartis su „Mercosur":

„Mes ir anksčiau šį klausimą kėlėme, ir protestuose dalyvavome, nes jeigu ES atlaisvina Europos rinką importui, tuomet turi tai sureguliuoti, kadangi pas mus yra griežti reikalavimai, o Lietuvoje jie dar griežtesni, negu kitose Europos šalyse. Tačiau iš Lotynų Amerikos jie vežtų praktiškai nekontroliuojamą produkciją, kai mes tuo metu esame priversti laikyti visokių žaliųjų kursų. Na, o jie tų reikalavimų nesilaiko, savo produkcijoje naudoja palmių aliejus ir turi kur kas pigesnę produkcijos savikainą, todėl mes liekame apgauti. Tegul ir jiems tuomet taiko tokius pačius reikalavimus, kurie taikomi ir mums, kad nebūtų mūsų produkcijos kainų dempingo. Na, o protestai, žinoma, vyksta, bet tai yra globalesnis dalykas. Mūsų ūkininkai labiau žiūri savo tiesioginių reikalų, ypač savo santykių su perdirbėjais. Kita vertus, čia jau nukenčia visa pieno tiekimo grandinė: ir ūkininkas, ir prekybininkas, ir perdirbėjas. Mes ir be „Mercosur" turime problemų dėl importo. Mūsų pieno rinką užkariauja pieno produktų importas iš Lenkijos, kuris dabar sudaro jau 20 proc., nors dar neseniai sudarė 10 proc. nuo visos produkcijos. Todėl dabar išeina, kad mes su perdirbėjais stovime vienoje pozicijoje prieš prekybininkus, kurie atsiveža pigesnio pieno. Prekybininkui, žinoma, nėra skirtumo, lenkišką pieną parduoti ar lietuvišką, bei gamintojas ir perdirbėjas tuomet uždirba mažiau ir nukenčia.

Sakyčiau, kad iki mūsų ūkininkų protestų dar reikėtų subręsti, bet mes palaikome kolegas užsienyje, kurie aktyviai kovoja prieš šią „Mercosur" sutartį“.

Mes ir be „Mercosur" turime problemų dėl importo. Mūsų pieno rinką užkariauja pieno produktų importas iš Lenkijos, kuris dabar sudaro jau 20 proc., nors dar neseniai sudarė 10 proc. nuo visos produkcijos.

Parengė Ričardas Čekutis