Sutelktos pajėgos pupinių augalų selekcijoje žada proveržį

34 partnerių konsorciumą, kuriame dalyvauja ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), sudaro mokslinių tyrimų ir technikos institutai, augalų selekcininkai, sėklininkystės įmonės ir kiti svarbūs pupinių augalų selekcijos dalyviai iš 18 šalių (15 ES šalių, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Libano). Praėjusią savaitę Prancūzijoje, Cérience/Terrena būstinėje, buvo pažymėta oficiali projekto pradžia.

Tvarumo ir konkurencingumo iššūkiai pupinių augalų selekcijoje

Plačiai pripažįstama, kad pupiniai augalai teikia įvairialypę naudą ūkininkavimo ir maisto sistemoms. Žmonių ir gyvūnų mityboje tai yra baltymų ir kitų maisto medžiagų šaltinis. O įtraukti į pasėlių sistemas pupiniai augalai gali fiksuoti atmosferos azotą, taip pat turi kitų privalumų, susijusių su sėjomainomis.

Pupinių augalų panaudojimo Europos pasėlių sistemose potencialas dar nepakankamai išnaudotas. Europa vis dar yra labai priklausoma nuo augalinių baltymų importo. Viena iš priežasčių – trūksta pupinių augalų veislių, galinčių užtikrinti stabilų ir gausų derlių, pritaikytų įvairioms agroklimato sąlygoms ir stresams, pasižyminčių maistui ir pašarams tinkamomis kokybės savybėmis.

Iki šiol valstybiniai ir privatūs selekcininkai šių augalų selekcijai neskyrė daug dėmesio. Tačiau skiriant pakankamai lėšų ir pastangų selekcijai, pupinių augalų veislių genetinė vertė galėtų prilygti pagrindinių žemės ūkio augalų pasėlių genetinei vertei. Pupinių augalų veislininkystė daugiausia grindžiama tradicine selekcine atranka. Jos intensyvumą ir spartą galėtų padidinti molekulinių duomenų pritaikymas ir genetinių išteklių panaudojimas.

Be to, naujų veislių genetinę pažangą būtų galima daug veiksmingiau perduoti pupinių augalų vertės grandinės dalyviams (ūkininkams, maisto ir pašarų pramonei), o vykdant selekciją būtų galima geriau atsižvelgti į konkrečius tolesnių grandžių dalyvių poreikius.

Pirmasis genetinės pažangos etapas priklauso nuo veislių registravimo proceso, kuris yra reglamentuojamas tarptautiniu lygmeniu, bet vykdomas nacionalinių registravimo tarnybų. Dabartinį registravimo procesą reikia tobulinti, daugiau dėmesio skiriant suinteresuotųjų šalių poreikiams.

Antrasis žingsnis – teikti tinkamą informaciją apie turimas veisles. Platinimo tarnybos galėtų efektyviai teikti informaciją visiems pupinių augalų vertės grandinės dalyviams, o sėklininkystė yra labai svarbi perduodant genetinę pažangą ūkininkams ir teikiant patobulintas sėklas. Taip pat reikėtų tobulinti valdymo ir verslo modelius, kad ūkininkus pasiektų efektyvesnės, pelningesnės ir įvairesnės pupinių augalų veislės.

Pasiūlys sprendimus

Tai mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon Europe“ finansuojamas projektas, kurio pavadinimas yra „Pupinių augalų selekcija tvarumo didinimui Europoje“ (angl. Breeding European Legumes for Increased Sustainability, sutrumpintai BELIS).

Tikslas yra spręsti iškilusius uždavinius ir pateikti priemones bei sprendimus, kurie padidins pupiniais augalais pagrįstų ūkininkavimo sistemų ekonominį tvarumą.

Be kita ko, ketinama įgyvendinti plataus masto veiksmingą ir ilgalaikį naujovių perdavimą per BELIS platformą, apimančią selekcininkų ir mokslo darbuotojų, konsultavimo tarnybų, sėklų, maisto bei pašarų pramonės atstovų tinklą, ir mokymų paketą.

Projekte daugiausia dėmesio bus skiriama 7 pašariniams augalams: raudoniesiems, baltiesiems ir vienamečiams dobilams, liucernoms, esparcetams, garždeniams bei vikiams, ir 7 maistiniams augalams: žirniams, pupoms, sojoms, baltiesiems lubinams, lęšiams, avinžirniams ir pupelėms, atskleidžiantiems Europoje auginamų pupinių augalų rūšių įvairovę.

ŪP portalo inf. su LAMMC

BELIS nuotr.