Svarbiausi 2028-2034 metų ES bendrosios žemės ūkio politikos akcentai

Žemės ūkio ministerija, susipažinusi su EK pateiktų reglamentų projektais, pristato pagrindinius akcentus.

Naujajam laikotarpiui norima įsteigti naują fondą – Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondą.

Lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą (NRPP) – dokumentą, kurį turėtų parengti kiekviena ES valstybė narė. NRPP turėtų apimti įvairias finansavimo sritis, pavyzdžiui, migraciją ir sienų valdymą, sanglaudą, žemės ūkį, žuvininkystę ir t.t. Kiekvienai sričiai, kuri taps NRPP dalimi, šalis narė turėtų pateikti strateginę plano įgyvendinimo viziją 2028-2034 m. laikotarpiui.

EK ketina pateikti nacionalines (individualias) BŽŪP rekomendacijas, kurios kiekvienai valstybei narei suteiks gaires, kaip įgyvendinti BŽŪP konkrečius tikslus, sietinus su nacionaliniais interesais, kurie turėtų būti aprašyti NRPP. BŽŪP nacionalinės rekomendacijos būtų grindžiamos šiais principais:

• indėliu į teisingas ir pakankamas ūkininkų pajamas bei jų ilgalaikį konkurencingumą, įskaitant ūkininkų padėtį vertės grandinėje;
• ūkininkavimo patrauklumo didinimu ir kartų kaitos skatinimu;
• klimato veiksmų stiprinimu, ekosisteminių paslaugų teikimu, žiedinių sprendimų diegimu, biologinės įvairovės ir gamtinių išteklių išsaugojimu, tvariu ūkininkavimu bei gyvūnų gerovės gerinimu;
• atsparumo didinimu, ūkininkų pasirengimo ir gebėjimo susidoroti su krizėmis bei rizikomis gerinimu;
• prieigos prie žinių ir inovacijų didinimu bei skaitmeninės pertvarkos spartinimu klestinčiam žemės ūkio ir maisto sektoriui.

Pajamų parama. Ūkininkų pajamų paramos lėšos būtų apsaugotos – ES biudžete tam numatyta 293,7 mlrd. eurų. Ši suma sudarytų apie 80 proc. dabartinio BŽŪP biudžeto ir jos nebūtų galima perkelti į kitas politikos sritis ar perskirstyti. Konkreti paramos suma Lietuvai šiai dienai dar nėra žinoma.

Pajamų paramos sritys: laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų schema; susietosios paramos schema; specialiosios išmokos už medvilnę schema (Lietuvoje nėra taikoma); gamtinių kliūčių išmokų schema; parama už privalomų reikalavimų laikymąsi; agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schema; smulkiųjų ūkininkų schema; rizikos valdymo priemonės; parama investicijoms, jaunųjų ir naujų ūkininkų įsikūrimui, kaimo verslo pradžiai ir smulkiųjų ūkių plėtrai; parama laikino ūkininkų pavadavimo paslaugoms bei tam tikros sektorinės intervencijos.

Laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų schema. Pagal šią schemą išmoka už kiekvieną tinkamą hektarą būtų diferencijuojama pagal ūkininkų grupes arba geografines sritis, remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais. Šios grupės ar sritys būtų nustatomos atsižvelgiant į ūkininkų pajamas iš žemės ūkio veiklos reprezentatyviu atskaitos laikotarpiu. Diferencijuodamos išmokas, valstybės narės nukreiptų paramą tiems ūkininkams, kuriems ji labiausiai reikalinga: ypač jauniems ir naujai įsikuriantiems, moterims, šeimos ar smulkiems ūkiams, derinantiems augalininkystę ir gyvulininkystę, arba ūkininkaujantiems teritorijose su kliūtimis. Jauniesiems ūkininkams šios rūšies išmoka už hektarą privalės būti didesnė.

Laipsniškai mažinamoms su plotu susijusioms išmokoms virš 20 000 eurų būtų taikomas 25 proc. mažinimas, virš 50 000 eurų – 50 proc., virš 75 000 eurų – 75 proc. Maksimali laipsniškai mažinamų su plotų susijusių išmokų suma vienam ūkio subjektui negalėtų viršyti 100 000 eurų per metus (įskaitant visas kontroliuojamas valdas).

Ūkininkai, sulaukę pensinio amžiaus ir gaunantys valstybės pensiją, nuo 2032 m. nebegalėtų gauti laipsniškai mažinamų su plotu susijusių išmokų.

Smulkiųjų ūkių schema (iki 3 000 eurų) išliktų neprivaloma, bet būtų supaprastinta ir taikoma tik tiems, kurie atitiktų minimalius žemės valdymo reikalavimus.

Susietosios paramos schemai galėtų būti skirta ne daugiau kaip 20 proc. pajamų paramos sumos, apimančios laipsniškai mažinamų su plotu susijusi išmokų schemą, specialiosios išmokos už medvilnę schemą, smulkiųjų ūkių schemą, agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schemą. Tačiau susietosios paramos sumą galima būtų padidinti iki 25 proc., jei viršijančioji dalis būtų skiriama baltyminėms kultūroms, taip pat mišriems ūkiams, kurie specializuojasi augalininkystėje ir gyvulininkystėje arba ūkininkauja rizikingose teritorijose, ypač pasienio regionuose, besiribojančiuose su Rusija, Baltarusija ar Ukraina.

Nauja ūkio priežiūros („farm stewardship“) sistema pakeistų dabartinius geros ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus bei apimtų ne tik būtinus valdymo reikalavimus ir agroaplinkosaugos praktikas, bet ir socialines sąlygas. Valstybėms narėms būtų leidžiama pritaikyti apsaugos praktikas pagal savo geografines ir klimatines sąlygas.

Numatytos ir priemonės, viršijančios minimalius reikalavimus (dabartinių ekologinių sistemų arba agroaplinkosauginių priemonių atitikmuo) – tai agroaplinkosaugos ir klimato veiksmų schema. Pagal ją priemonės galėtų būti nukreiptos į dirvožemio apsaugą, vandens telkinių apsaugą, biologinės įvairovės skatinimą. Jos nebūtų privalomos ūkininkams ir galėtų būti vienmetės arba su ilgalaikiais įsipareigojimais. Šioms priemonėms būtų taikomas bendrasis finansavimas, t. y. valstybė turėtų prisidėti nacionalinio biudžeto lėšomis.

Pažymėtina, kad pagal socialinių sąlygų sistemą turėtų būti vengiama dvigubų sankcijų.

Kartų kaita ir jaunieji ūkininkai. Kiekviena valstybė narė NRPP privalėtų numatyti kartų kaitos strategiją, kuri apimtų demografinės situacijos vertinimą, įėjimo į veiklą barjerų analizę ir siūlomus sprendimus, „startinį“ priemonių paketą (įsikūrimo dotacijos, papildomos tiesioginės išmokos, prioritetas teikiant paraiškas investicinei paramai gauti, konsultavimo ir mokymo programos).

Rizikos valdymas ir krizės fondo įsteigimas. Ūkininkai galėtų gauti paramą draudimo įmokoms ir savitarpio draudimo fondų įnašams. Parama būtų teikiama tik nuostoliams, viršijantiems trijų mėnesių vidurkį 20 proc. arba penkerių metų vidurkį (eliminuojant didžiausią ir mažiausią reikšmes).

Siūloma sukurti papildomą „saugos tinklą“ krizių valdymui ES mastu, kuriam būtų skirta 6,3 mlrd. Eurų ir jis praktiškai padvigubintų dabartinį žemės ūkio rezervą. Tai leistų greičiau reaguoti į ekstremalias sąlygas, pvz., klimato stichijas ar rinkų svyravimus.

Ūkininkų laikino pavadavimo paslaugos. Siekiant suderinti profesinius įsipareigojimus su šeimos poreikiais, būtų teikiama parama ūkininkų pavadavimo paslaugoms: pagalba surandant laikinuosius darbuotojus ligos, gimdymo, atostogų ar mokymų metu.

Inovacijos ir konsultavimo paslaugos. EK siekia stiprinti Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektus, skatinant inovacijų bendruomenių kūrimą pagal interaktyvios inovacijos modelį, žinių mainus tarp ūkininkų, mokslininkų ir patarėjų, projektų rezultatų sklaidą per Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (AKIS). Valstybės narės turėtų užtikrinti kvalifikuotų, nešališkų konsultantų tinklą ir viešą duomenų bazę. Konsultavimo paslaugos apimtų tvaraus žemės valdymo rekomendacijas, verslo valdymą ir finansų prieigą, psichikos sveikatos ir ūkininkų gerovės klausimus, skaitmeninių sprendimų naudojimą.

LEADER iniciatyva būtų taip pat integruojama į NRPP. Numatyta parama projektams, susijusiems su verslo plėtra kaimo vietovėse; agroturizmo, tiesioginės prekybos ir trumpų maisto grandinių iniciatyvomis; socialinės, aplinkos, skaitmeninės ir ekonominės transformacijos projektais. Valstybės narės turėtų skirti prioritetą vietovėms su specifinėmis socialinėmis ir teritorinėmis problemomis.

Inovacijoms ir konsultavimo paslaugoms bei LEADER iniciatyvai, nors jos privalomos valstybėms narėms pagal BŽŪP įgyvendinimo sąlygas 2028–2034 m. laikotarpiu, nėra numatyta garantuota lėšų suma. Be to, šios iniciatyvos negalės būti remiamos iš BŽŪP pajamų paramai rezervuotų lėšų.

ŽŪM informacija