Columbus +5,0 °C Debesuota
Trečiadienis, 12 Kov 2025
Columbus +5,0 °C Debesuota
Trečiadienis, 12 Kov 2025


Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas 

Svarbiausias augintojų įrankis – dirvožemis

2023/12/06


Stebint tendencijas grūdų rinkoje, peršasi mintis, kad dideliems pokyčiams priežasčių nėra, nes verslininkai visuomet ieškos pigesnių rinkų, kur galės nupirkti grūdų. Logiška, jiems yra svarbūs kompanijų ekonominiai rodikliai, o politiniai sprendimai lieka kažkur anapus. Ką galime padaryti? Jau daug kartų kalbėjome, kad pirmiausia reikia mažinti grūdų auginimo sąnaudas – mažesnė savikaina užtikrintų didesnį pelningumą. Sunku suprasti kai kurių augintojų sprendimą vėlinti žieminių kviečių sėją (kalbame apie spalio mėnesio sėją). Augintojas savo noru, esant labai palankioms sąlygoms, nusibraukia 2 t/ha derliaus. Ir tai tik dėl vėlavimo, o kur dar kiti veiksniai.

Tinkamai įvertinti

Labiausiai tikėtina, kad auginimo technologijų patobulinimai ištrynė iš atminties praeities ir dabartinius derliaus nuostolius, patirtus dėl neteisingų sprendimų, ypač dėl sėklų kokybės ir sėjos laiko. Augintojams dabar yra pakankamai sudėtingas laikotarpis. Prioritetinėmis reikia laikyti technologijas, užtikrinančias tvarų žemės ūkio produktyvumą ir tuo pat metu padedančias atkurti, o ne išeikvoti dirvožemį, nuolat reikia mokytis apie augalų fiziologiją ir dirvožemį, nepakanka gilintis tik į techniką. Žinios suteiktų galimybę išlaikyti tą patį augalų produktyvumą ir sumažinti žemės dirbimo operacijų skaičių, diegiant naujus, sudėtingesnius žemės dirbimo būdus. Šiuo metu pasižvalgius po pasėlius, supranti, kad dirvožemio struktūros tvarkymas turi įtakos augalų augimui ir derliui, taip pat vėjo, šalčio ir vandens sukeliamos erozijos intensyvumui. Norint valdyti dirvožemio struktūrą, reikia tiksliai nustatyti ir optimizuoti žemės dirbimo poveikį dirvožemio savybėms. Dirvožemio struktūros valdymas apima optimalios dirvožemio fizinės būklės apibrėžimą bet kuriam konkrečiam tikslui ir geriausių priemonių tokiai optimaliai būklei pasiekti nustatymą. Augintojai turi tinkamai įvertinti skirtingas žemės dirbimo sistemas, turėti galimybę išmatuoti ir numatyti jų galimą poveikį dirvožemio savybėms ir procesams, o kartu ir augalų augimui ir derlingumui.

Būsimos problemos

Didžiausią pavojų dirvožemio funkcijoms keliančios grėsmės yra sutankinimas, užterštumas, erozija, organinių medžiagų praradimas, pluta dirvos paviršiuje, pH pokyčiai, biologinio aktyvumo praradimas ir paskutinis degradacijos etapas – dykumėjimas.

Kokias problemas, kurios kels rūpesčių pavasarį, įžvelgiame šiandien? Ar kada nors matėte sunkią, tvirtą uolieną, kurią nematoma jėga lengvai suskaldė į plonas plokšteles? Uolienų ir dirvožemio judėjimą valdo įšalas ir atšilimas, todėl uolienos skilinėja. Šie reiškiniai – natūraliai dirvožemyje vykstančio užšalimo ir atšilimo rezultatas. Vanduo yra viena iš nedaugelio medžiagų, kuri užšaldama plečiasi. Be to, užšalę vandens kristalai – ledas – pritraukia daugiau vandens palei savo kraštus. Taip dirvožemyje susidaro gražios įšaldytos struktūros. Vanduo, ledas ir užšalimo bei atšilimo procesai buvo labai svarbūs formuojant kraštovaizdį visame pasaulyje. Uolienų, dirvožemio ir vandens pasikartojantis užšalimo ir atšilimo ciklas yra labai svarbus atmosferos poveikiui.

Kai oro temperatūra yra 0 °C, žemė nebūtinai bus įšalusi, tačiau žiemos viduryje dirvožemis gali būti įšalęs giliau. Žemai temperatūrai iš viršaus skverbiantis gilyn, dirvožemio porose esantis vanduo pradeda formuoti dirvožemį. Atvėsęs vanduo iš pradžių susitraukia, o paskui ima plėstis. Dirvožemis nėra vienalytė medžiaga. Tai yra gražus, netvarkingas mineralinių dalelių, organinių medžiagų ir tarpusavyje sujungtų porų, pripildytų oro ir vandens, mišinys. Taigi, kai dirvožemį veikia atmosferos temperatūra, dirvožemis ne tik sukietėja kaip ledo kubelis, bet ir netirpsta. Labai mažos poros išlaiko skystą vandenį užšalimo metu. Ledo kristalai pritraukia skystą vandenį išilgai šiluminio gradiento, todėl ledas auga. Vandens judėjimas link ledo centrų sukelia dirvožemio dehidrataciją ir dirvožemis susitraukia. Tuo pat metu ledas ima plėstis. Šio proceso metu atsiranda įtrūkimų, kurių plotis ir gylis atšilimo metu didėja.

Vyks erozija

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 137, 2023 m. gruodžio 5 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Autoriaus nuotrauka

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis