Svarbiausiu prioritetu išlieka apsirūpinimas maistu

Ne vienerių metų darbas

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas pažymėjo, kad po ilgų derybų, susitikimų ir planavimo su Europos Komisija (EK) ir socialiniais partneriais pasiektas toks rezultatas, kai jau galima teikti taisyklių projektus ir laukti kitų metų, kuomet pradės galioti SP, kuris, beje, rengtas nuo pat 2018 m. pabaigos. Tuo metu jau buvo pateiktas SP reglamento siūlymas, kuriame numatytos gairės, kaip turi būti rengiami SP. Tačiau 2021–2027 metų daugiametė finansinė programa vėlavo ir dėlioti prioritetus bei priemones neturint lėšų buvo gana sudėtinga.

„Viskas prasidėjo nuo situacijos analizės, aptariant ekonomines, socialines, aplinkos problemas Lietuvos žemės ūkyje ir kaime, sisteminant ir teikiant EK tinkamą informaciją, nurodant patikimus mokslinius ir statistinius šaltinius. Buvo organizuojamos darbo grupės, rengiamos teminės diskusijos su socialiniais partneriais. ES bendroji žemės ūkio politika 2023–2027 m. (BŽŪP) apima devynis konkrečius tikslus, kurių vienaip ar kitaip valstybės narės turi siekti. Būtent šie tikslai kartu su nacionaliniais prioritetais buvo pagrindu kuriant SP intervencijos logiką, nustatant siektinus rezultatus,“ – kalbėjo A. Volkovas.

Suformuluoti pagrindiniai poreikiai

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apimą visą tvarų vystymąsi. „Pagrindiniu prioritetu laikome apsirūpinimą maistu, konkurencingų ir perspektyvių ūkių plėtrą, todėl būtent šiam tikslui skiriame beveik pusę visam 2023–2027 metų laikotarpiui numatytų lėšų, – aiškino vyriausiasis patarėjas. – Be to, atsižvelgiant į privalomuosius įsipareigojimus, numatytus strateginių planų reglamente, bei vertinant aplinkos būklę žemės ūkio kontekste, apie 30 proc. visų lėšų skiriama aplinkosaugai, dirvos būklės gerinimui, oro taršos mažinimui. Žinoma, reikia nepamiršti ir socialinės dimensijos, turinčios svarbų vaidmenį BŽŪP ir kaimo kontekste, nes susiduriame su kartų kaitos problema, sensta ir tuštėja kaimai, o smulkieji žemės ūkio subjektai yra sunkioje finansinėje padėtyje, todėl šioms problemoms spręsti buvo skirta per 20 proc. viso finansavimo.“

A. Volkovas detaliai pristatė privalomuosius reikalavimus pagal strateginių planų reglamentą. „Nors maksimaliai siekėme nacionalinių tikslų ir dėliojome finansavimą pagal Lietuvai svarbiausius prioritetus, turėjome laikytis būtinų sąlygų skirstant lėšas, t. y. ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų lėšų skirti ekoschemoms (papildomoms išmokoms, susijusioms su aplinkos būklės gerinimu) ir ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros lėšų – su aplinka susijusiomis priemonėmis. Taip EK netiesiogiai ragino visas šalis nares eiti žaliojo kurso link.

Taip pat atsirado finansinio įsipareigojimo naujovė dėl jaunųjų ūkininkų – EK privalomai numato jauniesiems ūkininkams skirti 3 proc. lėšų, skaičiuojant nuo tiesioginių išmokų voko, tačiau šias lėšas galima naudoti ir pagal kaimo plėtros priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Lietuvos atveju turėjome skirti ne mažiau kaip 90 mln. Eur jauniesiems ūkininkams, tačiau, siekdami didesnio proveržio pritraukiant jaunimą užsiimti žemės ūkio veikla, skiriame net 165 mln. Eur“, – sakė pašnekovas.

Judama modernizacijos link

A. Volkovas pabrėžė, kad ypatingas dėmesys skiriamas investicijoms į žemės ūkio valdas, gyvūnų gerovę. „Nepaisant to, kad vidutinė metinė parama kaimo plėtrai mažėja daugiau nei 20 proc., valdų modernizavimas – prioritetinės priemonės kuriant tvarų ir konkurencingą žemės ūkį. Visoms priemonėms, susijusioms su investicijomis į žemės ūkio valdas (įskaitant tvarias investicijas), bioekonomikos verslus, perdirbimą, melioracijos sistemas, smulkių ir vidutinių ūkių kokybinę plėtrą, yra numatyta beveik 0,5 mlrd. Eur, t. y. 40 proc. visų kaimo plėtrai skirtų lėšų. Be to, ne ką mažiau svarbi naujovė sietina su gyvūnų gerovės standartų laikymusi. Tam tikslui numatyta ekoschema su atskiromis veiklomis, pagal kurias būtų skiriamos išmokos ūkininkams, užtikrinantiems geresnes, modernesnes, visuomenės lūkesčius atitinkančias sąlygas laikomiems ūkio gyvuliams (kiaulėms, vištoms, kalakutams ir galvijams)“, – apibendrino A. Volkovas.

ŽŪM informacija

123rf nuotrauka

Nr. 299/7