Svarstomi mokestiniai atidėjimai verslui

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Finansų ministerija svarsto leisti daug elektros bei dujų suvartojančioms įmonėms atidėti mokesčius. Ministrė įvardija, kai tokios išlygos galėtų tikėtis tos bendrovės, kurios išlaidoms už energiją skiria apie 10 proc. visų kaštų.

Pasak ministrės, speciali apibrėžtis, kokios įmonės gamybai suvartoja daug dujų ir elektros, numatyta Europos Sąjungos „Karo“ komunikate, numatančiame pagalbą karo Ukrainoje paveiktoms įmonėms.

„Jiems tam tikram laikotarpiui yra galima papildoma pagalba, pagal Europos suderintą schemą. Svarstome, analizuojame ir skaičiuojame, kiek tokia priemonė kainuotų, kad tam tikram verslui galėtume pasiūlyti mokestinius atidėjimus. Kad jis turėtų tam tikrą apyvartinį kapitalą tuo laikotarpiu, kol yra sudėtingiau“, – pirmadienį „Delfi TV“ sakė G. Skaistė.

„Pakliūtų verslai, kuriems klausimas išties yra skausmingas – tarkime, kurių apie 10 proc. visų kaštų sudaro būtent energetika: dujos, elektra“, – teigia ji.

Ministrė taip pat patvirtino, kad esant itin aukštoms energijos kainoms valstybės finansai nėra pajėgūs verslų remti taip, kaip planuojama padėti gyventojams.

Jiems kompensacijoms už energiją išmokėti kitąmet turėtų būti numatyta apie 1 mlrd. eurų.

„Numatyti tokias pat kompensacijas kaip gyventojams būtų tiesiog nepakeliama našta biudžetui. Reikia suprasti, kad sprendimai turi būti ilgalaikiai“, – teigė G. Skaistė. „Gali išdalinti milijardą eurų čia ir dabar kompensacijoms, bet po kelių mėnesių verslas ateis lygiai taip pat tų pačių kompensacijų ir toliau. O tokių pinigų valstybė tikrai negali skirti, todėl sprendimai turi būti ilgalaikiai“, – tikino ji.

Argumentuodama, jog pagalba nebūtinai reikalinga visam verslui, ji patikino, kad pernai įmonės uždirbo 10 mlrd. eurų pelno. „Verslas praėjusiais metais užsidirbo 10 mlrd. eurų pelno. Natūralu, kad tas pelnas šiek tiek turės sumažėti, šiek turės padidėti ir mūsų pagalba saulės, vėjo elektrinių įsirengimui. Taip, situacija sudėtinga visiems, tačiau verslas taip pat turi įsivertinti rizikas, kurias prisiima vykdydamas savo veiklą“, – kalbėjo G. Skaistė.

„Geruoju laikotarpiu pelnas eina ne valstybei, o būtent tam verslui. Tikėtina, kad verslas taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už rizikingus laikotarpius, kai kainos gali augti. Dalis verslų tą riziką prisiėmę“, – pažymėjo ji.

Ministrė dar vylėsi, kad vis daugiau verslų sparčiai pasinaudos parama ir investuos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.

„Daugelis verslų investuoja ir pakankamai greitai, o kai kurie tuos sprendimus jau yra padarę. Norisi, kad ir visi likusieji padarytų tuos savo sprendimus kuo greičiau, investuodami į atsinaujinančią energetiką ir energijos taupymą. Matome, kad investuojant į robotizaciją ir įsirengiant savo (energijos – ELTA) šaltinius galima sutaupyti ir savo verslą transformuoti, kad jis būtų taupesnis“, – kalbėjo G. Skaistė.

ELTA primena, kad smarkiai išaugus elektros kainoms, Lietuvos verslas prašo valstybės nedelsiant parengti pagalbos priemones, antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus.

Verslo atstovai paragino valstybę kompensuoti dalį energijos kainos, skirti paskolas nuosavai generacijai įsirengti, didinti vietinę elektros gamybą, kad ir taršesniu kuru, pavyzdžiui, mazutu. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius yra pasiūlęs fiksuoti elektros kainą įmonėms ties 25 ct/kWh, 24 ct/kWh tarifą įtvirtinti siūlo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė laikosi pozicijos, kad pagalbos priemonės verslui jau veikia, dalis jų derinamos su Europos Komisija (EK). Praėjusią savaitę ji pristatė, kad į Lietuvos verslui, siekiant jį skaitmenizuoti, žalinti bei skatinti diegti inovacijas, iki 2023 m. pabaigos bus skiriama 1 mlrd. eurų.

Eltos informacija

Susijusios temos - skaitykite: Gintarė Skaistė, mokestiniai atidėjimai, išlaidos už energiją, kompensacijos