Svarstys, ar uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą

Numatoma nuo 2026 m. gegužės 1 d. uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras dėl jo aukšto šilumingumo yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse.

„Šiais įstatymų pakeitimais mes visoms šalies savivaldybėms suteiksime ne tik teisę, bet ir pareigą imtis oro taršos mažinimo iniciatyvų, tose gyvenamosiose teritorijose, kur tarša didžiausia nustatyti papildomus normatyvus ar taisykles“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministro teigimu, gyventojai ir toliau gaus subsidijas pasikeisti taršius šildymo įrenginius, socialiai remtiniems bus kompensuojama 85 proc. išlaidų, kitiems – 50 proc., taip pat sudarytos galimybės norintiesiems jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo.

Išplečiama teisė savivaldybėms nustatyti griežtesnius už valstybinius ar papildomus, jeigu nenustatyta valstybės institucijų, aplinkos apsaugos normatyvus ar taisykles ir užtikrinti jų laikymosi kontrolę. Taip pat suteikiama teisė savivaldybių administracijų tarnautojams, vykdant aplinkos apsaugos kontrolę patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.).

Savivaldybėms suteikiama teisė apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kai aplinkos oro užterštumas azoto oksidu ar kietosiomis dalelėmis KD2,5 viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį, ir nustatyti buitinių taršos šaltinių keliamos aplinkos oro taršos ribojimo taisykles, pavyzdžiui, katilams, židiniams, smulkiems remonto darbams.

Planuodama priimti sprendimą riboti taršią kuro rūšį, savivaldybė privalės suteikti pakankamą laikotarpį ar finansines paskatas gyventojams, kad jie galėtų pasiruošti ir prisitaikyti prie numatomo draudimo.

Administracinių nusižengimų kodekse siūloma numatyti administracinę atsakomybę už buitiniams taršos šaltiniams taikomų aplinkos oro taršą ribojančių reikalavimų ir taisyklių pažeidimą gyvenamosiose teritorijose. Nagrinėti šiuos administracinius nusižengimus būtų suteikiama teisė savivaldybių administracijų valstybės tarnautojams.

Savivaldybių tarybos organizuotų patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas ar eksploatuojantys individualiųjų nuotekų valymo įrenginius, vykdo šių įrenginių priežiūrą nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše ir nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatyta tvarka. Taip pat savivaldybėms būtų suteikiama teisė vykdyti neteisėto atliekų deginimo buitiniuose taršos šaltiniuose kontrolę.

Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, aiškiau reglamentuojamas valstybės ir savivaldybių lygmens aplinkos oro monitoringas. Savivaldybės lygmeniu turi būti siekiama matuoti arba kitais būdais vertinti oro kokybę gyvenamosiose vietovėse, nustatyti taršiausias tos vietovės dalis, informuoti apie ją vietos gyventojus, nustatyti ūkio subjektus, kurie daro reikšmingą poveikį vietos oro kokybei ir vietos lygiu imtis veiksmų oro kokybei gerinti.

Numatoma parengti rekomendacijas savivaldybėms dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros.

Tikimasi, kad siūlomi įstatymų pakeitimai leis sumažinti į aplinkos orą išmetamų sveikatai pavojingų teršalų kiekį, prisidės prie aplinkos oro kokybės gerinimo. Deginant kietąjį iškastinį kurą į aplinkos orą išmetamas didesnis kiekis azoto oksidų, sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių teršalų, sieros dioksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Sumažinus į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį bus galima greičiau įgyvendinti Lietuvos oro taršos mažinimo įsipareigojimus. Kietojo iškastinio kuro deginimo atsisakymas taip pat reikšmingas užtikrinant sugriežtintas aplinkos oro kokybės normas, kurios pateiktos Europos Komisijos pasiūlyme dėl naujos oro kokybės direktyvos.

AM informacija