Šio standarto sukūrimas buvo platesnio projekto dalis, kuris jau kelerius metus vykdomas, siekiant avių vilną Švedijoje paversti perspektyvia ūkio produkcija.
Šią iniciatyvą įgyvendina Švedijoje įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija „Axfoundation“, dirbanti su tvarumo iniciatyvomis, ir Dalarnos mokslo parkas, kuris save apibūdina kaip verslo, akademinės bendruomenės ir mokslinių tyrimų forumą.
„Axfoundation“ duomenimis, Švedija kasmet importuoja daugiau nei 1700 tonų vilnos, o daugiau nei pusė švediškos vilnos yra išmetama kaip šalutinis produktas.
Minėtas portalas tai pavadino „didžiuliu švaistymu išteklių, kurie galėtų aprūpinti Švedijos pramonę regioniniu mastu gauta lengvai perdirbama biologinės kilmės medžiaga“.
Antrasis Švedijos vilnos iniciatyvos etapas, kuris tęsėsi iki šių metų, buvo skirtas padidinti išteklių naudojimo efektyvumą Švedijos vilnos vertės grandinėje ir kurti žiedinius produktus tokiuose sektoriuose kaip statyba, baldai, mada ir namų apdaila.
„Axfoundation“ teigė, kad mados ir drabužių sektoriuje tekstilės paklausa iki 2050 m. turėtų išaugti 150 proc., tačiau dabartiniai verslo modeliai yra pagrįsti perprodukcija, per dideliu vartojimu ir mažomis gamybos sąnaudomis.
Didėjanti paklausa gali kelti aplinkosaugos iššūkių, nes dauguma tekstilės pluoštų šiandien yra sintetiniai arba gaunami iš tradiciškai auginamos medvilnės, kuriai gaminti gali reikėti daug vandens ir cheminių medžiagų.
Nors vilna galėtų būti gauta ir iš biologinės kilmės alternatyvos, šiuo metu didžioji dalis vilnos yra išmetama dėl netinkamos surinkimo infrastruktūros ir standartizuoto kokybės užtikrinimo bei klasifikavimo trūkumo.
„Axfoundation“ teigimu, importuojant vilną į Švediją, jos poveikis aplinkai yra didesnis, o gyvūnų gerovės standartai – žemesni nei vietoje užaugintos vilnos.
Kaip švedai tai diegia praktiškai? Gamybos naujovės apima „Tiger of Sweden“ kostiumų audinius iš švediškos vilnos ir „Filippa K“ megztinius, pagamintus iš novatoriškų „Klippan Yllefabrik“ šukuotinių siūlų, suverptų iš vilnos, kuri anksčiau būtų buvusi išmetama.
Perspektyvi „Swedish Textile“ taip pat sukūrė naujų audinių savybių, naudodama grynai švedišką vertės grandinę: ruoželinį audinį „Glint“, o taip pat audinį „Nordvad“, tinkančius tiek drabužiams, tiek viešajam interjerui.
„Pirmą kartą panaudojome Švedijos vilnos standartą, kad sukurtume audinius vien iš švediškos vilnos, turinčius tikrą pramoninį potencialą. Ir tai veikia! Tai leidžia mums plėsti gamybą ir maišyti vilną iš kelių surinkimo punktų, nepakenkiant kokybei“, – sako Rebecca Josefsson Ulvling, „Swedish Textile“ įkūrėja.
Šie audiniai jau yra naudojami dizainerio Oscaro Jacobsono, TINI, „A Day's March“ ir „Wool Rebel“ , taip pat baldų koncepcijose viešbučiui „Diplomat“ ir lovoms iš „Wasabedden“.
Statybų sektorius taip pat ieško būdų, kaip išnaudoti vilnos potencialą. „Better Shelter“ šiuo metu testuoja vietoje surinktos vilnos (tiek palaidos, tiek veltinio) panaudojimą, gaminant iš jos izoliacinį sluoksnį pastogėse.
Šiuo metu jau priskaičiuojama daugiau nei 30 novatoriškų gaminių ir prototipų, pagamintų iš švediškos vilnos.
Johanas Sidenmarkas, „Axfoundation“ ateities medžiagų projektų vadovas, teigė: „Esant tinkamoms rinkos sąlygoms, efektyvioms surinkimo stotims ir novatoriškam žiedinės ekonomikos produktų kūrimui, atsiranda potencialas panaudoti avių augintojų atliekas, todėl vilna tampa vertingu ištekliumi įvairiose pramonės šakose – nuo mados iki ateities gamybos. Mūsų bendra vizija – švediškos vilnos gamyba be atliekų“.
Švedijos vilnos iniciatyvos ir Švedijos vilnos standarto kūrėjai tikisi, kad jų projektas gali padėti sukurti ES masto vilnos standartą.
Rogeris Bushas, „Arena Swedish Wool“, kuri prižiūri standartą Švedijoje, valdybos narys, sakė: „Švedijos avių augintojai susidūrė su tais pačiais iššūkiais kaip ir ūkininkai visoje Europoje: kaip rasti rinką skirtingos kokybės ir kiekio vilnai? Atlikus kelis pakeitimus, Švedijos klasifikavimo sistema galėtų būti taikoma ir kitose šalyse. Taip mes kuriame Europos gamybos apimtis, remdamiesi įvairiapusiška vietine pasiūla.“
Kia Gabrielsson Beer, švedų vilnos klasifikuotoja ir technikos ekspertė, sakė: „Tai veikia. Švedijos sistemos stiprybė yra ta, kad ji klasifikuoja, kaip vilnos pluoštas atrodo ir kuo jis gali tapti, o ne pagal veislę. Štai kodėl tai gali veikti ir Europos kontekste. Sistema leidžia pirkėjams tiksliai nurodyti, ko jiems reikia, o tai padeda mums suderinti tiekimą iš daugelio ūkių“.
Parengė Ričardas Čekutis