Šiuo metu mūsų šalyje yra apie penkios dešimtys mėsinės galvijininkystės ūkių (ir jų nuolat daugėja), kurių pagaminta produkcija sėkmingai parduodama aukščiausios kokybės standartų reikalaujančioje Šveicarijos rinkoje. Ūkininkai už šią produkciją gauna pačią aukščiausią bazinę (R III) kainą – 3,56 Eur/kg mūsų vidaus rinkoje. Neseniai Šveicarijos bendrovės „Vianco“ dukterinės įmonės UAB „Baltic Vianco prekyba“ vadovu tapusio Dariaus Dzekčioriaus teigimu, tam, kad pardavimas į Šveicariją ir toliau augtų, rezervų Lietuvoje dar tikrai yra daug.
Bendradarbiavimas įsisiūbavo lėtai, bet užtikrintai „Vis aktyviau įsibėgėjantį projektą „Baltic Grassland Beef“ („Baltijos lankų galvijiena“), įgyvendinamą drauge su Šveicarijos bendrove „Vianco“, šiandien jau galime įvardyti kaip mūsų augintojų praktiškai patikrintą instrumentą pelningai parduoti užaugintus gyvulius. Šiuo atveju galima pastebėti, kad šveicarų ir lietuvių mentalitetas turi panašumų – ir vieni, ir kiti iš pradžių veikėme lėtai. Tai, kad mūsų ūkininkai ir netgi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) į partnerystę su užsieniečiais žiūrėjo skeptiškai, nestebina, mat mūsų žmonės ne sykį yra nudegę nuo įvairaus plauko „gelbėtojų“, kurie iš pradžių daug žadėję vėliau dingo neatsiskaitę. Be to, mūsiškiai pirmiausia kėlė tradicinį klausimą: „Kiek mokės?“ nesusimąstydami, kad prieš tai patiems reikės atlikti tam tikrus „namų darbus“, o kainą diktuos rinka. Šveicarai, kaip dažnai mėgsta kartoti jie patys, taip pat viską darė mažais žingsniais, tačiau užtikrintai“, – projekto pradžią prisimena D. Dzekčiorius. Bendras trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, ir Estijos – galvijų augintojams atstovaujančių organizacijų bei Šveicarijos bendrovės „Vianco“ projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2012-aisiais, tų metų birželį pasirašius oficialią visų partnerių bendradarbiavimo sutartį. Nuo tada, UAB „Baltic Vianco prekyba“ vadovo teigimu, ne tik įsibėgėjo galvijų skerdimas, bet ir įvyko nemažai struktūrinių pokyčių. Dar iki bendradarbiavimo sutarties pasirašymo lietuviai atliko pirmą namų darbą – įsteigė kooperatinę bendrovę „Baltic Cattle“, kurios nariai yra Žemės ūkio rūmai, LMGAGA ir penki pieno kooperatyvai, mat augintojų asociacijos mūsų šalyje neturi juridinės teisės tiesiogiai užsiimti komercine veikla. Vėliau šveicarai patys rinkosi ir akreditavo Lietuvoje skerdyklą, kuri labiausiai atitiktų jų reikalavimus – tokia įmone tapo Biržuose įsikūręs „Agaras“, patys važinėjo po ūkius, aiškinosi, ar šie atitinka šveicariškus gyvūnų gerovės reikalavimus bei yra pajėgūs gaminti tai, ko pageidauja išranki Alpių šalies rinka. Partneriai taip pat grupei LMGAGA narių organizavo kelionę, kurios metu lietuviai lankėsi Šveicarijos ūkiuose, mėsos perdirbimo įmonėje „Bell“, kurios dalininkė yra „Vianco“, bei prekybos centruose. „Tiesą sakant, 2013-ųjų rudenį lankantis Šveicarijoje buvo tikrai nelengva patikėti, kad ten parduotuvių lentynose netrukus gali rastis ir jautienos su lietuviškomis etiketėmis. Tačiau partneriai šveicarai savo ruožtu dėjo nemažai pastangų ir dirbo šviečiamąjį darbą tarp vartotojų aiškindami, kad, norint spręsti globalias aplinkosaugos problemas (joms šveicarai labai dėmesingi), pirkti lietuvišką, t.y. Europoje pagamintą mėsą, yra geriau nei skraidintis ją iš tolimos Pietų Amerikos“, – pasakoja pašnekovas.
Siekiant skaidrumo įvyko struktūrinių pokyčių Projektui pamažu pradėjus įsibėgėti po kurio laiko paaiškėjo, kad Latvijos augintojams atstovaujanti įmonė su ūkininkais neatsiskaito laiku, kad dalį iš šveicarų partnerių gautų pinigų pasilieka sau. Todėl bendradarbiavimas su šia organizacija buvo nutrauktas, o siekiant išvengti panašių nesusipratimų ateityje, įsteigtos pačios „Vianco“ dukterinės įmonės, užsiimančios galvijų prekyba Baltijos šalyse. „Taigi strategija bei lobistinė veikla nuo praėjusio rudens ir toliau išlieka pagrindinės įmonės „Vianco“ rankose, o prekyba patikėta „Baltic Vianco“, – aiškina prekybos įmonės vadovas. Anot jo, labai svarbu ir tai, jog jau artimoje ateityje planuojama pasiūlyti patiems ūkininkams tapti pastarosios įmonės valdybos nariais arba akcininkais. „Taigi ūkininkai galės dalyvauti valdyme, daryti įtaką priimamiems sprendimams. Mano žiniomis, nė viena kita mūsų šalyje gyvulius superkanti įmonė augintojams nieko panašaus nesiūlo“, – pastebi pašnekovas. Jis pabrėžia ir tai, jog projekto pradžioje galvijus lietuviai pradėjo skersti iki galo neišsiaiškinę, kokių standartų skerdenų šveicarai pageidauja. Tačiau tiek, kiek pažadėta, mūsų ūkininkams jie vis tiek sumokėjo.
Prioritetas ekologiniams ūkiams Kadangi pati Šveicarija pakankamai nepasigamina tik aukščiausios kategorijos galvijienos dalių, šalies vidaus rinkoje lietuviškos ir parduodamos tik šios dalys, o likusi skerdena iš Šveicarijos mėsos perdirbimo įmonės „Bell“, kurios dalininke yra „Vianco“ ir kurioje 2013 m. rudenį yra lankęsi Lietuvos mėsinių galvijų augintojai, išvežamos į Vokietijoje įsikūrusį „Bell“ padalinį. „Europoje vis didesnę paklausą įgyja ekologiški maisto produktai, todėl ir „Vianco“ linksta prie to, kad mums geriau dirbti su sertifikuotais ekologiniais ūkiais, nes tokiu atveju galima pelningiau parduoti visas skerdenos dalis“, – prekybos niuansais dalijasi D. Dzekčiorius. Pašnekovas pastebi, kad šiuo metu pokyčiai vyksta ir „Agaro“ skerdykloje. Iki šiol ši įmonė visiškai neturėjo perdirbimo grandies. Dabar diegiama mėsos fasavimo linija, kad nedidelėmis jautienos pakuotėmis būtų galima prekiauti užsienio šalių prekybos centrų savitarnos skyriuose. „Bendradarbiavimas su šveicarais, manyčiau, ir mūsiškei biržiečių įmonei išėjo į naudą. Jos produkcija jau susidomėjo ir kiti perspektyvūs partneriai – Lenkijos, Čekijos „McDonald“ greitojo maisto tinklai“, – kalba D. Dzekčiorius.
Dalyvavimą projekte lemia produkcijos kokybė D. Dzekčiorius neslepia, kad kol kas Šveicarijos mastais lietuviškos jautienos apimtys šios šalies rinkoje tebėra labai mažos, tačiau džiugina tai, kad partneriai iš bendrovės „Vianco“ yra nusiteikę optimistiškai. „Konkurencija, be abejo, ir ten yra. Netgi Šveicarijos žiniasklaidoje buvo keliamas klausimas, kodėl šveicarai remia importą iš kitos šalies, o ne savus ūkininkus. Suprantama, kad tiek Šveicarijos, tiek ir Lietuvos ar kitų Europos šalių gyventojai labiausiai vertina vietinius maisto produktus, todėl mūsiškė jautiena, tikėtina, Šveicarijoje niekada nekainuos tiek, kiek analogiškas vietinio augintojo produktas. Tačiau importą iš Lotynų Amerikos ji tikrai gali sėkmingai pakeisti“, – neabejoja D. Dzekčiorius. Kalbėdamas apie šveicarų pageidaujamą skerdenų kokybę, pašnekovas pabrėžia, jog šiuo atveju svarbiausia – mėsos marmuringumas. O ši savybė būdinga žaliaisiais bei baltyminiais pašarais šeriamų telyčių ir kastruotų bulių mėsai. „Deja, buliukų kastravimas – probleminis klausimas ne tik dėl griežtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų. Mat dalis ūkininkų mano, jog kastruotas gyvulys lėčiau auga, o jo skerdena sunkiau pasiekia aukščiausias raumeningumo klases. Tačiau taip nutinka tik tuomet, jeigu kastruojama per vėlai arba ūkyje netinkamai taikomas heterozės efektas. Žodžiu, kiekvienam augintojui teks apsispręsti individualiai, nes reikalavimai visiems aiškūs. „Vianco“ jau nuo šių metų planavo nekastruotų bulių apskritai nebepirkti, tačiau kol kas padarė išlygą, pakoreguodami kainodarą – už nekastruotus bulius iš neekologinių ūkių mokama 20 ct/kg mažiau, o už telyčias ir kastratus, užaugintus ekologiškai, pridedamas 20 Eur priedas (už galviją)“, – pastebi pašnekovas, pridurdamas, kad parduoti pagal projektą „Baltijos šalių galvijiena“ galima visų Lietuvoje laikomų mėsinių galvijų veislių gyvulius, išskyrus ekstensyviausius hailendus, galovėjus ir intensyviausius Belgijos mėlynuosius. „Dar geriau yra taikyti heterozės efektą mišrinant dvi veisles. Svarbiausia – gyvulys turi būti gerai įmitęs, bet neperaugintas, sverti 450–580 kg, o jo skerdena siekti 240–330 kg svorį“, – aiškina „ Baltic Vianco prekyba“ vadovas, kartu pasidžiaugdamas, kad paskutiniojo praėjusiais metais vykusio skerdimo metu „Agare“ buvo paskerstas rekordinis tokių galvijų skaičius – net 90. (Pagal projektą „Baltijos šalių galvijiena“ galvijų skerdimas UAB „Agaras“ jau vyksta reguliariai – du kartus per mėnesį.) Ir kiekvieną mėnesį, anot pašnekovo, prie projekto prisijungia vis daugiau dalyvių. Tarp jų ir tie, kurie iš pradžių jį vertino itin skeptiškai. „Be abejo, pasitempti dar tikrai turime kur. Gerai, kad partneriai šveicarai mums nekelia kategoriškų reikalavimų visus „namų darbus“ atlikti nedelsiant. Tačiau jie tikisi, kad iki 2019 m. projekte dalyvaujantys Lietuvos ūkiai visiškai atitiks šveicariškų standartų gyvūnų gerovės reikalavimus ir gamins pageidaujamos kategorijos produkciją. O galutinis „Vianco“ tikslas tebeišlieka nepakitęs – Baltijos šalyse laikyti 50 tūkst. karvių žindenių ir 20 tūkst. galvų – šių karvių prieauglio kasmet paskersti projektui „Baltijos šalių galvijiena“, – teigia „Baltic Vianco prekyba“ vadovas D. Dzekčiorius.
Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotrauka