Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kampanija „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“ primena: tam, kad darbas ar sportas teiktų džiaugsmą ir žmogui, ir gyvūnui, būtina vadovautis aiškiomis gerosios praktikos taisyklėmis.
Tinkamas pasiruošimas – sėkmingo bendradarbiavimo su žirgu pagrindas. Mokymas turi remtis aiškiomis komandomis, kantrybe ir skatinimu už teisingai atliktus veiksmus, visiškai atsisakius bet kokių – fizinės ar emocinės jėgos – baimę ar skausmą keliančių metodų:
Netinkamai prigludęs balnas, pakinktai ar per stipriai spaudžiantys žąslai per trumpą laiką gali sugadinti gyvūno sveikatą. Įrangą privaloma nuolat tikrinti. Jei po darbo pastebite nutrynimų, žaizdų, patinimų ar skausmingų vietų, tai aiškus signalas: įranga netinka arba ją reikia neatidėliotinai koreguoti.
Darbo krūvis turi būti pritaikytas individualiam žirgui, atsižvelgiant į jo amžių, fizinę būklę, darbo intensyvumą ir oro sąlygas. Rekomenduojama, kad darbo trukmė neviršytų 8 val. per dieną, o ne rečiau kaip kas 4 val. būtų suteikiama bent 30 min. poilsio pertrauka.
Darbo vietoje ar netoli jos gyvūnui turi būti numatyta tinkama vieta pailsėti. Netinkamos poilsio sąlygos didina nuovargį, diskomfortą ir traumų riziką. Pagrindiniai rizikos veiksniai – per mažos, nešvarios ar blogai vėdinamos poilsio vietos bei poilsio pertraukų trūkumas.
Dirbantis žirgas – kaip profesionalus sportininkas, kuriam reikia subalansuoto kuro. Nepakankamas stambiojo pašaro kiekis ar nereguliarus šėrimas yra tiesioginės virškinimo problemų, skrandžio opų ir prastos kūno būklės priežastys. Per pertraukas žirgams būtina leisti pasiekti stambųjį pašarą. Ypatingas dėmesys skiriamas vandeniui – laisva prieiga prie švaraus vandens apsaugo nuo dehidratacijos ir karščio streso.
Darbo ar treniruočių metu turi būti atsižvelgiama ir į žirgo socialinius bei elgsenos poreikius. Gyvūnui svarbu turėti galimybę laisvai judėti, palaikyti kontaktą su kitais gyvūnais, gauti stambiojo pašaro ir vandens.
Ilgalaikis individualus laikymas be fizinio kontakto su kitais žirgais ar arkliais, ribota galimybė patekti į lauko aptvarą ar ganyklą bei nepakankamas aplinkos praturtinimas gali padidinti agresyvaus elgesio riziką.
Dirbant karštu oru būtina įvertinti temperatūrą bei drėgmę, užtikrinti pavėsį ir koreguoti krūvį. Žiemą šaltu oru žirgams reikalinga sausa, pastogę turinti vieta, tačiau aklai uždaryta arklidė pridarys daugiau žalos nei naudos – dėl prasto vėdinimo arklidėse šaltuoju metu laiku natūraliai kaupiasi drėgmė ir iš šlapimo išsiskiriančios dujos (amoniakas). Jei patalpa sandariai uždaroma siekiant sulaikyti šilumą, oras tampa toksiškas. Gyvūnas, nuolat kvėpuodamas tokiu oru, anksčiau ar vėliau susiduria su plaučių ligomis, kosuliu ir bendru kvėpavimo sistemos nusilpimu. Be to, reguliarios veterinarijos apžiūros, dantų, kanopų priežiūra ir parazitų kontrolė privalo tapti kasdienybės dalimi.
Gyvūno gerovė prasideda nuo sąmoningo požiūrio: atsakingas savininkas ar prižiūrėtojas mato ne tik darbo rezultatą, bet ir paties žirgo būseną. Prevencija ir ankstyvas nuovargio ar skausmo požymių atpažinimas yra svarbūs veiksniai ilgaamžei gyvūno sveikatai.
Tavo sprendimas šiandien lemia, kaip jie gyvens rytoj.

VMVT informacija