Sveikata iš avilio

„Atrodo, jog Europos Sąjungos šalių naujosios žemės ūkio politikos Žaliojo kurso strategija nusirašyta nuo bitininkų, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus, – visus metus bičių šeimos – savo aviliuose, gamtoje, lankomos bitininko, kada dažniau, kada rečiau. Per Kūčias bitės kuždės apie būsimus metus, prog­nozuos savo derlių ir žmonių likimus.“

Stiprinkime imunitetą

Bičiulio dr. A. Amšiejaus teigimu, bitininkai retai skundžiasi sveikata ar optimizmo trūkumu, net ir sulaukę garbaus amžiaus yra pilni jaunatviškos energijos. Imuniteto stiprinimo metodais jie mielai dalijasi su artimaisiais, kaimynais ir visais tautiečiais.

Dr. A. Amšiejus pataria įsiklausyti į savo šeimos bitininkų patarimus, medikų ir mokslininkų rekomendacijas. Bičiuliams ir bičių produktų vartotojams skirtos žinomų apiterapeutų prof. Antano Gendrolio, prof. Jūratės Jankauskienės, dr. Algirdo Baltuškevičiaus, gyd. Povilo Rimkaus, fitoterapeuto Juozo Ruolios ir kitų sveikatos specia­listų viešos paskaitos, interneto svetainės, knygos. Pastaruoju metu bitininkai, gerontologai ir apiterapeutai rekomenduoja nusilpusį imunitetą stiprinti ne tik medumi, bet ir bičių pikiu. Kartu tai būtų ir pasipriešinimas koronavirusui.

Prof. A. Gendrolio teigimu, bičių pikis, atėjęs iš amžių glūdumos į šiuolaikinę mediciną, dar ir šiandien gaubiamas paslapties, o kažkada jam buvo priskiriamos stebuklingosios savybės. Prieš keletą tūkstančių metų iki Kristaus gimimo senovės Egipte bičių pikį žyniai naudojo mirusiesiems balzamuoti. Egiptiečiai jį taip garbino, jog įdėdavo mirusiems kaip įkapes, kad šis saugotų juos pomirtinėje kelionėje. Apie bičių pikį kaip gydymo priemonę šiek tiek žinių yra Plinijaus Vyresniojo ir imperatoriaus Nerono rūmų gydytojo Dioskarido knygose. Tokių žinių galima rasti ir Galeno darbuose. Garsiajame „Gydymo mokslo kanone“ Avicena pikį („juodąjį vašką“) rekomendavo įvairioms ligoms gydyti.

Įvairių tautų empiriškai nustatytos gydomosios bičių pikio savybės pasitvirtino, atlikus mokslinius tyrimus. Kartais atrandama iki šių dienų nežinomų, ypač didelių perspektyvų turinčių pikio naudojimo galimybių.

Bičių vaistinė

Pikis – augalinės ir gyvūninės kilmės produktas, bičių pagamintas iš natūralių, biologiškai aktyvių medžiagų, kurias renka nuo įvairių medžių ir augalų jaunų šakelių bei pumpurų. Šias sakingas medžiagas bitės sumaišo su savo seilėmis, fermentais, vašku bei žiedadulkėmis. Jį bitės naudoja koriams sutvirtinti, aviliams dezinfekuoti, jų plyšiams užlipdyti, svetimkūniams balzamuoti.

Pikio gydomąjį poveikį lemia daugybė biologiškai aktyvių junginių, įeinančių į jo sudėtį. Daugiausia yra polifenolinių junginių, iš kurių pagrindinę dalį sudaro flavonoidai. Svarbios yra aromatinės rūgštys, jų esteriai, eteriniai aliejai, mikroelementai, vitaminai ir aminorūgštys. Šios medžiagos yra fiziologinių organizmo procesų bei imunologinių reakcijų sudėtinė dalis. Jos būtinos organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Būtent dėl unikalios sudėties pikis turi specifinį poveikį, kuriam neprilygsta nė vienas žinomas natūralus gamtos sukurtas produktas ar chemikų susintetinta medžiaga. Bičių pikis nėra giminingas nė vienam iš dabar vartojamų profilaktinių ar gydomųjų preparatų.

Dezinfekuoja avilį

Bitininkas ir mokslininkas dr. A. Amšiejus sako, jog darbštuolių gamtos „farmacininkių“ sumanumas ir gyvenimo būdas daug kuo žavi. Sektinos jų savybės – tvarkingumas, sterilumas. Tuo pasižymi ir avilys – bičių „miestas“. Būtent su juo susijusi pikio pavadinimo kilmė. Tai senovės graikų kalbos žodis, reiškiantis „stovintis miesto priešakyje“.

Bitininkai puikiai žino, jog prie avilio lakos bitutės visada pakloja savotišką kilimėlį, skirtą dezinfekcijai: švarinama kiek­viena į avilį atskrendanti darbininkė. Pikiu tepamos jų namų sienelės, plyšiai, o korio akelės – tarsi išdezinfekuota „palata“, į kurią motinėlė deda kiaušinėlius. Unikalios dezinfekcinės pikio savybės, leidžiančios apsaugoti nuo bakterijų, pelėsių ir virusų visą tūkstančio bičių fabriką, buvo pastebėtos labai seniai, suprasta, kad jos svarbios ir bitėms, ir žmonėms.

Pasak dr. A. Amšiejaus, perdirbtomis dervomis tarsi kokiais klijais bitės pirmiausia užlipina savo buveinės plyšelius. Taip jos apsisaugo nuo ligų, kartu aviliui suteikia ypatingo kvapo. Pikiu bitės pritvirtina korių kraštelius ir padengia naujų korių akelių paviršių. Pasirodo, viena bičių šeima per dieną į avilį atneša 1 g pikio, o per metus gali surinkti iki 200 g šio svarbaus tiek joms pačioms, tiek žmonėms reikalingo produkto. Tuose bitynuose, kurie užsiima bičių pikio gavyba, galima surinkti dar daugiau.

Natūralus antibiotikas

Pikio poveikis gana platus: naikina mikrobus, virusus, grybelius, slopina uždegimą, pasižymi antioksidacinėmis ir biostimuliuojamosiomis savybėmis. Žinoma, pikis, kaip ir kiti bičių produktai, vartojamas ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai sveikatai stiprinti. Be to, pikis – senėjimo priešas.

Šiuolaikinėje medicinoje paprastai vartojami 10, 20, 30 proc. spiritiniai ir 20 proc. aliejaus pikio tirpalai. Pasirenkant bičių pikio preparatus kartu su kitomis terapijos priemonėmis, pasiekiama gerų rezultatų – įvairių ligų gydymo kursas sutrumpėja perpus, greičiau pasveikstama. Geriant pikio preparatus, nesunaikinama skrandžio ir žarnyno mikroflora. Šiais preparatais sėk­mingai gydomi nušalimai, nudegimai, spindulių pažeisti audiniai, virusinės infekcijos, širdies ir kraujagyslių, prostatos ligos, trofinės žaizdos.

„Bičių pikis aktyvina žmogaus imuninę bei hormoninę sistemas. Be to, ši natūrali medžiaga beveik dvigubai suaktyvina ląstelių medžiagų apykaitą bei jų dauginimąsi – tai lemia žaizdų gijimą ir įvairių uždegimų slopinimą, – pasakoja dr. A. Amšiejus. – Todėl šis natūralus antibiotikas tinkamas visoms odos bei gleivinių ligoms gydyti, jis puikiai veikia ir šlapimo takus, sąnarius, gerina kraujotaką ir mažina riebalų koncentraciją kraujyje, netgi gali slopinti alergines reakcijas.“

Pasak dr. A. Amšiejaus, Lietuvoje bičių pikis yra ypač švarus, palyginti su kitų šalių.

Pikio, kaip ir kitų bičių produktų preparatų, galima nusipirkti vaistinėse, tačiau bitininkai rekomenduoja pasigaminti patiems. Dr. A. Amšiejus pataria ištraukai pasirinkti gana minkštą pikį ir susmulkinti jį į 2–4 mm dydžio daleles, galima ir palaikyti šaldytuve, kad sustandėtų, o paskui sutarkuoti ir persijoti.

Pikio gabaliukai suberiami į tamsaus stiklo indą, užpilami spiritu. Indas sandariai užkemšamas kamščiu ir paliekamas tamsioje vietoje maždaug savaitę. Užpilą po dviejų dienų reikia kasdien kelis kartus suplakti, kad veiklioji medžiaga geriau ištirptų. Tirpalas palaikomas šaldytuve ir perfiltruojamas. Pasak dr. A. Amšiejaus, 30 proc. tirpalą gausime 100 ml spirito užpylę 30 g pikio, 20 proc. – 20 g pikio ir pan. Išoriškai pikio ištrauka naudojama kaip skalavimo skystis burnos ertmės gleivinei, dantenoms, dantims, lėtiniam tonzilitui gydyti.

Kaip geriamasis vaistas pikio ištrauka padeda sergant daugeliu ligų: gripu ir kitomis peršalimo ligomis, ūminiu ar lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu, tuberkulioze, hipertenzija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ūminiu ar lėtiniu kolitu ir kitomis ligomis. Paprastai tokio gydymo kursas gali trukti 5–30 dienų – priklauso nuo ligos pobūdžio. Norint išvengti šalutinio poveikio, šiuo preparatu piktnaudžiauti negalima, dėl dozių reikėtų pasitarti su specialistu.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Autoriaus nuotraukos

2020-12-21