Sveikata nuo pirmo žingsnio į bityną

Bitės nuodai – apiterapijos pradžia

Po ilgo parengiamojo darbo 2022 m. birželio 30 d. paskelbtas Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas papildomosios ir alternatyvios sveikatos priežiūros – apiterapijos paslaugos teikimo reikalavimų aprašas. Žinynuose teigiama, kad apiterapija (lot. apis – bitė, gr. therapeia – gydymas) – gydymo ir profilaktikos metodai, kuriuose naudojami bičių gaminami ir surenkami produktai, taip pat bičių nuodai.

Bičių produktai žinomi ir svarbūs nuo priešistorinių laikų. Ispanijoje Suevas de La Arana oloje rasti paleolito epochos piešiniai, vaizduojantys žmogų, kopinėjantį iš drevės medų. Medicinos tėvo Hipokrato (460–377 pr. m. e.) raštuose randami gydymo bičių produktais (medumi, pikiu) ir bičių įgėlimais pavyzdžiai. Ibn Sina (Avicena) (980–1037 m.) savo veikale „Gydymo mokslo kanonas“ tiesiogiai nurodė gydomąjį pikio poveikį ir rekomendavo kariams juo gydyti sužeidimus.

1858 m. prancūzų gydytojas Demarti pradėjo gydyti bičių nuodais. Tai laikoma šiuolaikinės apiterapijos pradžia. Ilgą laiką apiterapija laikyta tik gydymu bičių nuodais ir įgėlimais. Dabar apiterapeutų naudojamų bičių ir jų veiklos produktų sąrašas labai išsiplėtė. Naudojami praktiškai visi bičių produktai: medus, bičių surinktos žiedadulkės, pikis, bičių pienelis, bičių duonelė, bičių nuodai, vaškas, tranų hidrolizatas ir kiti produktai. Iš jų gaminamos įvairios farmacinės formos – tepalai, ekstraktai, tinktūros, tabletės, kurios naudojamos terapijai tiek atskirai, tiek derinant su bičių įgėlimais.

Rūpi ir Europos Parlamentui

„Lietuva turi gilias bitininkystės tradicijas, o galvojant apie mūsų visų ateitį, svarbu aptarti ir bičių bei jų produktų terapijos įtaką sveikatai ir bičių produktų, kaip tvarumo pavyzdžių, iniciatyvas“, – teigia Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente (EP) narys prof. Liudas Mažylis. Jo nuomone, bičių ir bendrai apdulkintojų apsaugos klausimai tiek EP, tiek bendrai ES labai aktualūs ir galvojant apie pasiruošimą ateities sveikatos krizėms, ir kovoje su klimato kaita, todėl jie svarbūs kiekvienam piliečiui ir Lietuvai. EP nario prof. L. Mažylio surengtoje virtualioje konferencijoje „Bitininkystė: praeities tradicijos ir ateities iššūkiai“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. A. Amšiejus, gydytojas, Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentas Povilas Rimkus.

Lietuvoje 2020 m. priimtas Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas, kuriuo papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra yra integruota į bendrą Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, o joje poįstatyminiais aktais įtvirtinta apiterapija.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Liutauras Labanauskas bičių produktus, ypač medų, yra kvalifikavęs kaip funkcinį maistą, kuris žmogui turi garantuoti gyvybei palaikyti būtiną energijos kiekį, suteikti malonaus skonio ir kvapo jutimą, stiprinti ir moduliuoti fiziologinę sistemą.

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis įsitikinęs, kad bitininkai savo veikla tausoja gamtą, tiekia žmonėms sveikatai naudingų bičių produktų, skleidžia bičiulystę ir kitaip teikia naudos visuomenei. Jau seniai įrodyta, kad bičių produktai padeda žmogui sveikti, nepalikdami šalutinio poveikio.

Universalūs vaistai

Pernai vyko keli renginiai, suvieniję bitininkus, mokslininkus, medikus ir apiterapeutus. Tarptautiniame „Apimondia 47“ renginyje Stambule (Turkija) pranešimą apie propolio panaudojimą žemės ūkyje karvių subklinikiniam mastitui gydyti pateikė LSMU Veterinarijos akademijos dr. Neringa Sutkevičienė.

Pernai gruodį Kaune vykusioje Lietuvos apiterapeutų konferencijoje apie bičių produktų panaudojimą žmonių gydymui kalbėjo gydytojai, mokslininkai, bitininkai iš Lietuvos, Estijos, Ukrainos. LSMU prof. Jūratė Jankauskienė papasakojo apie medaus naudojimą gydant vaikų akių ligas, šiaulietė bitininkė Roma Mačienė – apie bičių vaško ir vaško kandies panaudojimą apiterapijoje.

Lietuvių apiterapeutams į pagalbą atėjo kolegos iš Ukrainos. Būtent šioje šalyje XIX a. viduryje bitininkas Petro Prokopovičius sukūrė pagrindą šiuolaikinei Europos bitininkystei. Jis sukonstravo pirmąjį rėminį avilį, kūrė naujas bičių veisles, įsteigė bitininkų mokyklą, leido laikraštį, savo žinias skleidė Vakarų Europoje. Turėdamas tūkstančio šeimų bityną, iš vienos per sezoną gaudavo apie 120 kg medaus.

Pasaulio bitininkų asociacijų „Apimondia“ kongresas 2013 m. vyko Kijeve. Renginyje gausiai dalyvavo mūsų šalies bičiuliai, jie lankėsi ukrainiečių bičių ūkiuose, iš ten parsivežė ne tik „bičių miegamųjų“, bet ir daugelio apiterapinių produktų idėjų. Konferencijoje Kaune Ukrainos nacionalinio universiteto mokslininkai prof. Tetjana Garnik, doc. dr. Andrii Dinet skaitė pranešimus „Apiterapija: šio metodo teisinė-įstatyminė medicinos praktika Ukrainoje“, ,,Farmakoterapinės bičių nuodų savybės. Naudojimas medicinoje“, „Apiterapijos vaidmuo kompleksiškai gydant nutukimą ir 2 tipo cukrinį diabetą“.

Ir maistas, ir vaistas

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 12, 2023 m. sausio 28 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.