Tai svarbus žingsnis sprendžiant neatidėliotinas dirvožemio būklės problemas, kurios daro poveikį kiekvienai Europos šaliai, mūsų maisto grandinės atsparumui ir platesnei ekonomikai. Naujasis teisės aktas taip pat padės didinti dirvožemio atsparumą gaivalinėms nelaimėms, karščio bangoms ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, taip pat kitoms svarbioms aplinkos problemoms, pavyzdžiui, erozijai, taršai ir biologinės įvairovės nykimui.
Pagrindinis naujosios direktyvos tikslas – sukurti pragmatišką ir lanksčią dirvožemio būklės stebėsenos visoje ES sistemą, grindžiamą nacionalinėmis dirvožemio stebėsenos sistemomis. Atsižvelgiant į dirvožemio sudėtingumą, direktyva valstybėms narėms suteikia daug lankstumo taikyti nuostatas atsižvelgiant į vietos dirvožemio sąlygas.
Direktyvoje išdėstytas laipsniškas ir pragmatiškas požiūris sumažins valstybėms narėms tenkančią naštą. Susitarimu taip pat pratęsta dauguma Komisijos pasiūlytos direktyvos laipsniško įgyvendinimo terminų. Be to, valstybės narės, kurioms to reikia, galės gauti Komisijos pagalbą dirvožemio mėginių ėmimui, analizei ir archyvavimui atlikti. Direktyva žemės savininkams ir valdytojams, tarp ir ūkininkams, nenustatys įpareigojimo stebėti ar gerinti dirvožemio būklę ir atsparumą.
Susitarimas apima šiuos pagrindinius veiksmus, kurių turi imtis valstybės narės:
Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turės oficialiai priimti naująją direktyvą, kad ji įsigaliotų. Ji įsigalios praėjus 20 dienų po jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje, o po to valstybės narės turės per trejus metus įdiegti nacionalinę sistemą, kad direktyva būtų taikoma.
Komisija savo pasiūlymą dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos priėmė 2023 m. liepos 5 d. Direktyva yra pagrindinis Europos žaliojo kurso, Dirvožemio strategijos, Biologinės įvairovės strategijos ir Nulinės taršos veiksmų plano elementas.
Dirvožemio degradacija ir užterštumas kelia didelę riziką apsirūpinimo maistu saugumui ir saugai, biologinei įvairovei, atsparumui klimatui ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Šiuo metu 60–70 proc. ES dirvožemių yra prastos būklės. Pavyzdžiui, dėl erozijos kasmet išplaunama milijardas tonų dirvožemio, todėl metinis žemės ūkio našumas praranda apie 1,25 milijardo eurų. Apskaičiuota, kad dirvožemio degradacijos sąnaudos per metus sudaro daugiau kaip 50 mlrd. Eur.
Teikiant dirvožemio duomenis bus remiami novatoriški, technologiniai ir organizaciniai sprendimai, visų pirma žemės ūkio praktikos srityje. Tai padės ūkininkams ir kitiems žemės savininkams įgyvendinti tinkamiausius valymo metodus ir padės jiems padidinti dirvožemio derlingumą ir derlių, kartu sumažinant vandens ir maistinių medžiagų suvartojimą. Be to, šie duomenys leis mums geriau suprasti sausrų, vandens sulaikymo ir erozijos tendencijas ir sustiprins nelaimių prevenciją ir valdymą. Sveikas dirvožemis ir geresni duomenys suteikia papildomų pajamų galimybių ūkininkams ir žemės valdytojams, kuriems gali būti atlyginta už žemės ūkio anglies dioksido saugojimą, gauti išmokas už ekosistemines paslaugas arba už sveiko dirvožemio ir jame pagaminto maisto vertės didinimą.
ŪP portalas su Europos Komisija