Columbus +17,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024
Columbus +17,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024

Sveikiau už medų

2023/03/29


Apie stebuklingą žiedadulkių poveikį parašyta ne viena knyga, o medicinoje jos tapo nepakeičiama priemone imunitetui stiprinti. Kodėl produktą, kurį žmogus savo poreikiams naudoja daugiau kaip 50 tūkstančių metų, verta naudoti ir šiandien, patirtimi dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas, patyręs bitininkas Algirdas AMŠIEJUS.

Gyvybės šaltinis

„Bitės atsirado 50–60 tūkstančių metų anksčiau nei žmogus. Tokia adaptacija prie aplinkos leido šiam vabzdžiui išlikti iš esmės nepakitusiam, o bičių produktus žmogus savo poreikiams naudoja iki šiol, – pradeda pasakojimą A. Amšiejus. – Geriausi bičių produktai – visai ne medus, bet surinktos žiedadulkės, duona ir pienelis.“ Bitininkas atkreipia dėmesį, kad šie bičių produktai kol kas mūsų šalyje nėra itin vertinami, nors ypač šiuo metu, siaučiant virusui, jie kaip reikiant galėtų pagerinti imunitetą.

Pasak A. Amšiejaus, bičių duona paprastai vadinami du produktai. Biologiškai tai esą neteisinga. Yra tikroji bičių duona ir žiedadulkės. Abu produktai gaunami iš tų pačių lytinių ląstelių. „Jei sakytume, kad lytinėje ląstelėje ko nors trūksta, augalai būtų seniai išnykę. Ji turi viską, kas palaiko gyvybę: ne žmogų, ne augalą, o gyvybę. Augalas taip pat gyvas, nes viena jo ląstelė apvaisina kitą“, – pasakoja bitininkas.

Naudingosios žiedadulkės

A. Amšiejaus teigimu, bitės žiedadulkes renka iš žiedų, jas apdoroja seilėmis, suvilgo nektaru ir sulipdytas į gumulėlius neša į avilį. Žiedadulkių rinktuvas statomas prieš avilio laką, bitė, lįsdama į avilį per groteles, kojas nubraukia, ir tie kamuoliukai nukrinta į stalčiuką. Žiedadulkes reikia surinkti kiekvieną vakarą. Šis vertingas produktas turi daug vitaminų. Dvi paras džiovinamos 38–40 °C temperatūroje žiedadulkės tampa kietos kaip riešutukai, sunkiai sutrinamos pirštais. Jų spalva skirtinga.

Žiedadulkių nauda žmogaus organizmui – beribė.

Žiedadulkių vertė. Bičių produktus tyrinėjančio mokslininko nuomone, jų nauda – beribė. Net 25–30 proc. žiedadulkių sudaro visaverčiai baltymai (aminorūgštys ir nukleorūgštys, nukleoproteinai). Juose randama 5–7 kartus daugiau aminorūgščių negu jautienoje ir kiaušiniuose. Žiedadulkėse yra apie 20 proc. augalinių riebalų. Paminėtini ir lipidai, iš kurių susidaro vitaminas D, kai kurie hormonai, surišantys cholesterolį ir pašalinantys jo perteklių iš organizmo. Žiedadulkėse taip pat yra apie 2 proc. fosfolipidų. Jie neleidžia riebalams kauptis kraujagyslėse.

„Žiedadulkėse randama apie 18 proc. angliavandenių: fruktozės, gliukozės, celiuliozės, laktozės ir kt. Šiame bičių produkte esantys karotenoidai virsta vitaminu A, gerinančiu regėjimą, jose gausu vitamino C (kaip juoduosiuose serbentuose) ir rutino, kurie didina viso organizmo kraujagyslių, o ypač kapiliarų, atsparumą“, – sukauptomis žiniomis dalijasi A. Amšiejus. Bitininkas atkreipia dėmesį, kad lelijų žiedadulkėse vitamino A net 20 kartų daugiau nei morkose. Taip pat randama vitaminų B1, B2, B6, B12, PP, E, biotino bei folio rūgšties. Šios medžiagos stiprina nervų sistemą, skatina kraujo kūnelių gamybą, didina kraujo baltymų, hemoglobino, eritrocitų kiekį, organizmo regeneracinius procesus, augimą, sveikimą po sunkių ligų, lėtina senėjimo procesus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Žiedadulkės yra dviejų rūšių: anemofilinės, kurias nešioja vėjas ir kurios yra šienligės bei paūmėjusios astmos priežastis, ir entomofilinės, kurias nuo žiedo ant žiedo perneša vabzdžiai. Šių žiedadulkių negalima painioti su vėjo nešiojamomis. Jos lipnios, o alergiją sukelia tik vartojant didelėmis dozėmis, nes į organizmą patenka per didelis vitaminų bei kitų aktyviųjų medžiagų kiekis.

Bičių duona – dar vertingesnė

„Parneštas žiedadulkes avilyje bitės vėl apdoroja liaukų sekretu (antigliutininėmis medžiagomis) ir sudeda į korių akutes, sugrūda galvelėmis išstumdamos orą, po to užpila medumi. Iš pradžių ši masė būna labai minkšta. Ten ji fermentuojasi, bręsta ir virsta bičių duona, – pasakoja A. Amšiejus. – Granuliacijos metu rūgštis, išsiskirianti iš bitės seilių liaukų, sterilizuoja ir stabilizuoja žiedadulkes.“

Pasak bitininko, žiedadulkių virsmas bičių duona vyksta korio akutėse veikiant biocheminiams fermentacijos procesams. Juose dalyvauja bakterijos Pseudomonas sp., Lactobacillus sp. ir grybeliai Sacharomyces sp. Šis virsmas vyksta trimis etapais. Pirmajame dėl aplinkoje esančio deguonies dauginasi Pseudomonas sp. bakterijos. Kai korio akutėje nelieka oro, antrajame etape vystosi pieno rūgšties – Lactobacillus sp. bakterijos. Jos naudojasi laisvuoju cukrumi ir gyvuoja, kol yra jo atsargų. Kuo saldesnės žiedadulkės, tuo rūgštesnė duona. Kai baigiasi laisvasis cukrus, trečiajame etape pradeda veikti grybeliai Sacharomyces sp., savo maistui naudodama radikalųjį – žiedadulkėse surištą (blogąjį) cukrų. Grybelis gyvena tol, kol baigiasi žiedadulkėse esantis radikalusis cukrus. Nuo šio grybelio duona įgauna kartoką poskonį.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad tokios, bičių apdorotos, žiedadulkės praranda įprastą alergizuojantį poveikį, todėl tinka vartoti kiekvienam. Bičių duonoje yra baltymų, kurie gyvi kaip ir žiedadulkėse, todėl, kad nesugestų, ji iš bičių šeimų išimama rudenį kartu su senais koriais ir kuo greičiau iškuliama. Tada atidžiai išvaloma nuo vaško ir 35–38 °C temperatūroje džiovinama iki 14–16 proc. drėgnumo. Išdžiovintą duoną patartina laikyti hermetiškai uždarytame inde, kad nepritrauktų drėgmės, nesupelytų ir neapkarstų.

Duonos vertė. Žmogaus organizmas bičių duoną pasisavina geriau nei žiedadulkes. Jos sudėtis kiek skiriasi nuo žiedadulkių, yra beveik du kartus daugiau angliavandenių ir du kartus mažiau riebalų, šiek tiek mažiau nei 35 proc. baltymų, kelis kartus daugiau pieno rūgšties. Bičių duonoje žymiai daugiau vitaminų. Ji turi vitamino K, aminorūgščių bei pieno rūgščių, todėl yra rūgštoka. Žiedadulkės, priešingai, nėra rūgščios, netgi mažina rūgštingumą.

Charizmatiškasis bitininkas sako, kad žiedadulkes ir bičių duoną galima palyginti kaip žalius ir raugintus kopūstus. Raugintus vertiname labiau nei šviežius. Bičių duona taip pat vertingesnė. Joje daug mikroorganizmų, todėl ypač naudinga po antibiotikų vartojimo, atstatant žarnyno mikrobiotą.

Fermentuotos žiedadulkės virsta bičių duona.

Organizmą stiprinantis poveikis

Pasak A. Amšiejaus, žiedadulkės ir bičių duona stiprina imunitetą ir nervų sistemą, palengvina lėtinių uždegiminių ligų gydymą, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujuje, pagerina smegenų ir žarnyno veiklą, skatina sveikų audinių regeneraciją, pasižymi detoksikuojančiu ir nuo radiacijos apsaugančiu veikimu, mažina alergijos ir astmos simptomus, didina vaisingumą, gydo impotenciją, prostatitą ir kt., o taip pat tai nepakeičiamas sportuojančių žmonių maisto papildas.

Bitininkas siūlo žiedadulkes ir bičių duoną vartoti asmenims, sergantiems anemija, hepatitu, cukriniu diabetu, osteoporoze, ateroskleroze, besiskundžiantiems virškinamojo trakto sutrikimais bei bendru nusilpimu. Dėl biostimuliuojančių ir regeneruojančių bičių duonos savybių, greičiau gyja žaizdos, silpnėja uždegiminiai procesai.

Kaip vartoti? Kaip maisto papildą, žiedadulkes galima vartoti 1–2 mėnesius. Darant savaitės pertraukas, galima vartoti ištisus metus. Suaugusiajam skiriama 25–30 g (maždaug valgomasis šaukštas) per dieną, vaikui – po tiek gramų žiedadulkių per dieną, kiek vaikui metų.

Pasak bitininko, bičių duonos vidutinio svorio moterims geriausia vartoti po arbatinį, vyrams – 1–2 valgomuosius šaukštus per dieną. Gydantis arba patiriant didelių fizinių krūvių, dozę galima padidinti. Imunitetui stiprinti vartokite po 2 šaukštelius 2 kartus per dieną. Esant skrandžio opaligei, gastritui, kolitui – po šaukštelį 2–3 kartus per dieną, 20 min. prieš valgį. Bičių duona itin teigiamai veikia priešinę liauką (prostatą), todėl medikai rekomenduoja vyresniems nei 45 metų vyrams kasdien suvartoti po 10–15 g šio produkto. Vaikams galima duoti nuo 6 mėnesių, sumaišant su maistu.

Kaip laikyti? Saugant džiovintas žiedadulkes ir bičių duoną visus metus, A. Amšiejaus teigimu, produktai netenka apie 50 proc. maistinės vertės. Jie turi būti sandariai uždaryti, kad nepatektų oro, ir laikomi ne aukštesnėje kaip 10 °C temperatūroje. Žiedadulkes ir bičių duoną galima užkonservuoti. „Imkite 75 proc. medaus ir 25 proc. žiedadulkių, gerai sumalkite mėsmale, sudėkite į stiklainius ir sandariai uždarykite, – rekomenduoja A. Amšiejus. – Taip konservuotus produktus laikykite sausoje, tamsioje, vėsioje vietoje, ne aukštesnėje kaip 10 °C temperatūroje.“

 

 

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

123rf nuotraukos

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis