Sveikos morkos – nuo sėklų iki stalo

VIETA. Morkas reikia auginti po bulvių, baltagūžių ar raudongūžių kopūstų, svogūnų, rugių. Jas patariama auginti greta žirnių, česnakų, ridikėlių, ropių, pomidorų, svogūnų. Pastarieji apsaugo morkas nuo morkinės musės.

Morkoms geriausiai tinka priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemis, purus, turtingas organinėmis medžiagomis, gilios struktūros. Pundelinėms ir ankstyvoms morkoms augti tinkamiausi priesmėliai su 2–3 proc. humuso.

Morkos auginamos antrais metais po mėšlo įterpimo, nes dėl nesuirusių organinių medžiagų gali išplisti morkinės musės.

Sunkias dirvas prieš morkų sėją reikia giliai supurenti dar rudenį, galima jas pagerinti įmaišant į kompostą smėlio, nes sunkiose, supuolusiose dirvose morkos labai ilgai dygsta, o šakniavaisiai išauga deformuoti ir šakoti. Galima prieš morkų sėją dirvos paviršių nupurkšti fermentuotu karvių išmatų tirpalu (30–400 g/ha praskiesti 80–100 l vandens).

SĖJA. Sėjant morkų sėklas galima sumaišyti su pankolio sėklomis, nes jis atbaido morkines muses.

Ankstyvai sėjai morkos sėjamos1–1,2 m pločio lysvėse, o vėlesniam – lygioje arba vagotoje dirvoje (sunkesnėse dirvose).

Anksčiausiai, kai tik galima įeiti į dirvą, sėjamos morkos, skirtos parduoti ryšulėliais. Vasaros ir rudens derliui morkos sėjamos balandžio pabaigoje, o laikyti per žiemą skirtos morkos sėjamos dar vėliau – nuo gegužės vidurio iki birželio 10 d. Morkas galima sėti ir rudenį, tik reikia padvigubinti sėklos normą.

PRIEŽIŪRA. Svarbu naikinti piktžoles, purenti, retinti po pietų, kai morkinės musės mažiau aktyvios. Morkoms reikia daug drėgmės, todėl jei dirva sausa, svarbu prieš sėją ją palieti. Kai morkos dygsta ar sudygusios, užtenka tik dirvos paviršių sudrėkinti. Norint išsaugoti drėgmę, taip pat galima tarpueilius mulčiuoti subrendusiu kompostu arba bastutinių šeimos piktžolėmis, kurios atbaido muses.

TRĄŠOS. Morkų sėjai skirtą lauką rudenį giliai supurename ir įterpiame 10–20 t/ha komposto. Morkos tręšiamos natūraliomis kalio trąšomis (kalio magnezija, kalio sulfatas ir kt.) ir fosforo trąšomis-fosforitmilčiais, organinės kilmės bechlorėmis „Eko Farm“ trąšomis. Purkšti tinka skystomis trąšomis su mikro- bei makroelementais: „Biokal 01“ ir kt. Vegetacijos metu morkas pravartu nupurkšti 0,2 proc. boro ir molibdeno tirpalu.

Galima naudoti ir kitas trąšas, skirtas tręšti ekologiniuose ūkiuose.Tręšti reikėtų baigti iki liepos vidurio.

APSAUGA (nuo morkinių musių). Morkas auginkime gerai vėdinamoje, atviroje vietoje. Į tą pačią vietą morkas galima sėti tik po 3–4 metų. Jų nesėkime tankiai. Tarpueilius mulčiuokime bitkrėslėmis, levandomis, krapais, paparčiais.

Ankstyviausias morkas pravartu uždengti agroplėvele. Ji apsaugo morkas ne tik nuo kenkėjų, bet ir nuo nepalankių oro sąlygų, po plėvele morkos greičiau sudygsta ir užauga.

Kenkėjų skraidymo metu skersai lauko pastatykime geltonus indus. Kai į geltoną indą per tris dienas gegužės mėnesį (pirmą kartą) ir rugpjūčio mėnesio pirmą dekadą (antrą kartą) papuls dvi morkinės muselės, purkškime stipriai kvepiančių žolių antpilais, pavyzdžiui, svogūnų ar česnakų ištraukomis.

„Rasų“ informacija

Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.