Sveikų ir didelių kopūstų sėkmės formulė

Kaipgi be sėjomainos ir trąšų!

R. Bartusevičienė – patyrusi daržovių augintoja su itin dideliu stažu, gyvenimą Kaune prieš kelis dešimtmečius iškeitusi į Svėdasų kraštą (Anykščių r.), tėvų žemę, ir užauginusi vaikų būrį. Ji sau ir artimiesiems neperka jokių daržovių: „Savo derliaus užtenka iki pat naujo sezono. Jaunystėje pardavimui auginau bulvių, pomidorų, česnakų. Vėsiame rūsyje puikiai peržiemoja bulvės, burokėliai, morkos, kopūstai. Svogūnus ir česnakus laikau vėsioje namų patalpoje, kur nebūna minusinės temperatūros (nors ji nešildoma, bet gerai apšiltinta). Ir šaldiklyje prišaldau nemažai atsargų: porų, paprikų, dalį morkų, svogūnų laiškų. Prieskonius džiovinu, kopūstus ir agurkus raugiu.“

Pašnekovė įsitikinusi, kad be sėjomainos daržovės neužaugtų tokios sveikos ir didelės. Dar iki pavasario ji kiekvienam augalui parenka tinkamiausią vietą darže, užimančiame vos 4 arus. Jis išdėstytas trimis sklypeliais, todėl dirvos ir mechaninė sudėtis, drėgnumas skirtingi. Naudojant sėjomainą, toje pačioje lysvėje daržovės nesėjamos ir nesodinamos. Pavyzdžiui, kopūstus į tą pačią vietą galima sodinti tik po 4–5 metų.

Dar rudenį žemę svėdasiškė šiek tiek pagerina mėšlu ir mineralinėmis trąšomis (superfosfatu), o pavasarį dirvai tenka trąšų su mikroelementais.

Savi daigai – pusė sėkmės

R. Bartusevičienė visų daržovių daigus užaugina pati – saulėtoje, erdvioje terasoje, o tai iš anksto garantuoja tvirtus, sveikus daigus.

Kopūstų daigus ji augina nešildomame šiltnamyje. Šį sezoną vėlyvuosius sėjo balandžio 15 d., į lauką daigus sodino gegužės antroje pusėje. Spalio viduryje apie 30 populiarios veislės ‘Akmeninė galva’ gūžių vis dar žaliavo lauke. Ši veislė itin tinkama raugti, gerai laikosi žiemą, galvos netrūkinėja, lapai be storų gyslų, ploni, skanūs ir švieži, ir rauginti. Kopūstai subręsta per 125 dienas.

Žinoma, per vasaros sausrą, kai trūko lietaus, kopūstus teko laistyti, pasitelkiant papildomus resursus, darže įrengtą laistymo sistemą.

Pašnekovė tai vadina stebuklu, bet šiais metais kopūstų kenkėjai drugeliai nepuolė. Iki šiol, kaip tai nutikdavo, nurinkdavo kirminus rankomis: kantrybės reikalaujantis, bet patikimiausias būdas kovoti su šiais kenkėjais.

Gražūs, netrūkinėjantys užaugo ir ankstyvieji kopūstai ‘Pylon H’, per du mėnesius gūžes subrandinę iki 2–2,5 kg. Jau birželio viduryje juos naudojo salotoms ir sriubai. Vidutinio ankstyvumo veislės ‘Brunswick’ kopūstai užaugo per 80–90 dienų (skaičiuojant nuo daigų pasodinimo), gūžės buvo dar didesnės, svėrė 2,5–3 kg.

„Kopūstus labai mėgstu, naudoju visą sezoną salotoms, troškiniams, sriuboms, raugiu žiemai, – džiaugiasi R. Bartusevičienė. – Veislės ‘Akmeninė galva’ kopūstai per visą žiemą išsilaiko ir švieži.

Raugintų kopūstų receptui – 40 metų

Svėdasiškė pagal tą patį, bet gerą receptą kopūstus raugia jau keturis dešimtmečius Jį naudojo dar jos mama. Taip rauginti kopūstai visada traškūs ir skanūs, užtenka vaikams, anūkams, draugams pavaišinti...

„Kopūstus raugiu tada, kai mėnulis jau į delčios pabaigą (kaip seni žmonės sako, „senagalyje“)“, – atkreipė dėmesį R. Bartusaevičienė.

Reikės:

• 50 kg supjaustytų kopūstų
• 1 kg druskos (arba 1 kg kopūstų – 20 g druskos)
• tarkuotų morkų pagal skonį
• spanguolių
• kmynų
• pjaustyto antaninio obuolio

Viskas sumaišoma, dedama į didelį, tam skirtą indą. Ant dugno – pjaustytas antaninis obuolys, dvi juodos duonos riekutės, keli kopūstlapiai. Ir pradedama dėti po dalį supjaustytų kopūstų. Jie smarkiai sumušami specialiu dideliu mediniu muštuvu, pagamintu būtinai iš lapuočio medžio.

Po to 4–6 dienas laikoma kambaryje, kasdien suspaudžiama ir pabadoma, kad išeitų dujos, o viršuje būtų sulčių. Indo su kopūstais viršus neturi būti sausas, nes rūgdami kopūstai kyla į viršų. Kai skaniai išrūgsta, paslegiama specialiu sunkiu nerūdijančio plieno dangčiu taip, kad sultys būtų viršuje, ir perkeliama į šaltą, gerai vėdinamą sandėliuką.

Rimutės BARTUSEVIČIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.