Svencelės „Vėjo miestelis“: nuo reikšmingumo išvados iki ikiteisminio tyrimo

Kreipėsi į VSTT

Į „Ūkininko patarėjo“ redakciją paskambinę gamtai neabejingi šio krašto gyventojai, nenorėję viešinti savo pavardžių (vardai ir pavardės redakcijai yra žinomi), pasakojo, kad šalia Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinio, kuriame peri reti paukščiai ir  auga retų rūšių augalai, verda darbai ir dygsta namai. „Mes matėme, kaip mašinos į tą teritoriją vežė gruntą. Vėliau ant to sukelto grunto, kad pastatai būtų apsaugoti nuo potvynių, namus pastatė. Ar, sukėlus gruntą, draudimo statyti namus potvynio rizikos zonoje nebeliko?“ – teiravosi redakcijos pašnekovai. Vienas jų ŪP teigė, kad, siekdamas išsiaiškinti esamą situaciją, raštu kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) prie Aplinkos ministerijos (AM) ir gavo atsakymą. VSTT rašte „Dėl UAB „Urban Wind“ planuojamos ūkinės veiklos Svencelėje įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvados“ konstatuota, kad iš Klaipėdos r. savivaldybės mero Broniaus Markausko rašte pateiktų duomenų matyti, jog, palyginti su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S1-764 ir įvertintu projektu, pasikeitė pastatų vietos, jų skaičius, aukštingumas ir užstatymo plotas, taip pat padidintas numatomas teritorijos supylimo aukštis, siekiant apsaugoti pastatus nuo vidutinės tikimybės potvynių grėsmės. Todėl reikšmingumo išvada pakeistam planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) projektui netinka. „Ar pakeistas PŪV projektas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį, galima nustatyti tik iš naujo įvertinus jo įgyvendinimo galimą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir priėmus naują poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadą“, – tvirtino VSTT.

Pasinaudojo landa – reikšmingumo išvada

ŪP pasiteiravo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės Linos Dikšaitės, ar projekto vystytojai kreipėsi į juos dėl naujos reikšmingumo išvados. „Ne, jie nesikreipė. Čia yra VSTT lygmuo. Jie greičiausiai kreipėsi į VSTT, nes žino procedūras ir kreipiasi pagal lygmenį“, – atsakė direktorė. Redakcija pasmalsavo, kaip „Vėjo miestelio“ projekto vystytojams pavyko išvengti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) – šį faktą 2025 m. vasario 17 d. rašte Nr. V3-264 įvardijo VSTT – bei pasinaudoti tik reikšmingumo išvada, kurią nustatė ne pati VSTT, bet Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Pasak L. Dikšaitės, 2022 m. gruodžio mėn. reikšmingumo išvada buvo priimta kompetentingos institucijos, nes nagrinėta planuojama ūkinė veikla nepateko į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą, dėl kurio reikšmingumo vertinimą būtų turėjusi atlikti VSTT. Į klausimą, ar priimta reikšmingumo išvada nesudarė pagrindo netaikyti kitų PAV procedūrų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė atsakė: „Kadangi nebuvo nustatyta PŪV elementų, galinčių sukelti reikšmingą poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms, pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 2022 m. nagrinėtai teritorijai PAV nebuvo privalomas.“

Sklypams neatlikti vertinimai

VSTT tame pačiame rašte atkreipė dėmesį, kad 7 žemės sklypų Svencelės k., Klaipėdos r. sav., detaliajam planui, kurio pagrindu įgyvendinamas vertinamas PŪV projektas, nebuvo atliktos nei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV), nei plano įgyvendinimo pasekmių / poveikio „Natura 2000“ teritorijoms nustatymo procedūros. „Dėl detaliojo plano organizatorių pasinaudojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1467 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 3.4 papunktyje numatyta šio aprašo taikymo išimtimi ir SPAV procedūrų neatlikimo pagrįstumo bei teisėtumo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2024 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S1-670 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) prie AM“, – teigiama rašte. ŪP pasidomėjo VTPSI, koks atsakymas buvo pateiktas į šį raštą. Pasak VTPSI patarėjos viešiesiems ryšiams Viktorijos Šinkūnienės, inspekcija, gavusi raštą, atliko tyrimą dėl žemės sklypų detaliojo plano rengimo aplinkybių ir nustatė, kad pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6 punktą šis vertinimas yra privalomas tais atvejais, kai plano įgyvendinimas susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis ar jų artima aplinka ir kai VSTT pateikia išvadą, kad tokio plano įgyvendinimas gali turėti reikšmingų pasekmių „Natura 2000“ teritorijoms. „Tyrimo metu nustatyta, kad VSTT nėra pateikusi išvados, jog minėto detaliojo plano rengimui buvo privaloma atlikti SPAV. Atsižvelgdama į tai, VTPSI neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad SPAV privalėjo būti atliktas, taip pat imtis priemonių dėl detaliojo plano ginčijimo teisme“, – teigė VTPSI.

Direkcija planą suderino

ŪP paklausė VTPSI, kokias išvadas ji pateikė dėl detaliojo plano teisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė pasinaudojo Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 3.4 punktu, nors sąlygos tam nebuvo tenkinamos? Kaip teigė V. Šinkūnienė, Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 3.4 punkte numatyta, kad šis aprašas netaikomas rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus toje savivaldybės dalyje, kurioje atliktas savivaldybės dalies bendrojo plano vertinimas ir nesuplanuotas joks kitas kiekybinis ar kokybinis poveikis aplinkai, išskyrus pirmiau įvertintą.

„VTPSI, atlikusi tyrimą, nustatė, kad teritorijoje, kurioje buvo rengiamas detalusis planas, galiojančio savivaldybės dalies bendrojo plano nėra, todėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nuostatos detaliojo plano rengimui turėjo būti taikomos. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6 punktą prievolė atlikti SPAV siejama su VSTT išvada. Kadangi tokia išvada, jog detaliojo plano rengimui SPAV buvo privalomas, VTPSI nebuvo pateikta, VTPSI neturėjo pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl neatlikto SPAV“, – atsakė VTPSI ir patikino, kad pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6 punktą prievolė atlikti SPAV siejama tik  su VSTT išvada. Kadangi tokia išvada nebuvo pateikta, VTPSI neturėjo pagrindo konstatuoti Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio pažeidimo. „Tačiau SPAV teritorijų planavimo procese nėra vienintelė priemonė, skirta užtikrinti gamtinės aplinkos ir saugomų teritorijų apsaugą. Parengti detaliojo plano sprendiniai visais atvejais teikiami derinti kompetentingoms institucijoms. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, kaip institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugą, dalyvavo detaliojo plano derinimo procese ir vertino, ar planuojama teritorijos plėtra nedarys neigiamo poveikio saugomoms gamtinėms vertybėms. Detalusis planas direkcijai buvo pateiktas derinti keturis kartus. Visais atvejais direkcija planą suderino ir nenustatė, kad detaliuoju planu numatyta teritorijos plėtra galėtų pakenkti saugomoms gamtinėms vertybėms“, – informavo VTPSI.

Meras statybas palaiko

Apie detalųjį planą su ŪP kalbėjęs Klaipėdos r. meras B. Markauskas prisiminė, kad planui buvo teiktos pastabos. „Nedarėme kliūčių šiam projektui, jį palaikėme, visą laiką padedame ir kur įmanoma tarpininkaujame. Teritorija pagal žemėlapį pakliūva į užliejamą teritoriją, tad ten su tuo daugiausia problemų ir yra. Dar kai Simonas Gentvilas buvo ministras, mes prašėme, kad būtų daromas papildomas apskraidymas, žodžiu, ir įstatymų keitimai, nes tai aktualu ne tik Klaipėdos, bet ir Kauno r. Tai aktualu dėl užliejamų teritorijų. Mes kliūčių nedarėme, mes visą laiką projektą palaikėme, bet daug kas ne nuo mūsų priklauso, daugiausia problemų yra su Aplinkos apsaugos departamentu (AAD)“, – ŪP sakė B. Markauskas. Jis stebėjosi, kodėl gyventojai skundžiasi redakcijai, ir svarstė, ar tai negali būti konkuruojantys verslai. „Atvirkščiai, Drevernai, Svencelei šis projektas atneš naudą: ir vandenvietė įrengiama, ir dviračių bei pėsčiųjų takas, naujai bus kelias asfaltuojamas... Pačiai bendruomenei turėtų būti geriau, kad yra kaimynystė su „Natūra 2000“. Tai kaimynystėje... Dėl „Natūra 2000“, man atrodo, buvo darytas vertinimas, su tuo bėdos kažkokios nėra. Tai buvo, man atrodo, vienas iš pirmųjų dalykų, kurį sprendė investuotojas. Tad dėl techninių klausimų reikėtų kalbėtis su vystytojais“, – kalbėjo Klaipėdos r. meras.

Stengėsi išvengti vertinimo

Ar PAV buvo atliktas ir kokių konkrečių veiksmų ėmėsi VSTT, kai 2025 m. ji pati konstatavo, kad „Vėjo miestelio“ projekto vystytojai stengiasi išvengti tinkamo PAV? Pasak VSTT Lankytojų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėjos Vilmos Balčiauskaitės, jų tarnyba praėjusių metų liepą gavo teritorijos vystytojo UAB „Urban WIND Residential“ pateiktą projektą Svencelėje. Tarnyba, įvertinusi dokumentus, nustatė, kad planuojama veikla gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms, todėl projekto vystytojui privaloma atlikti PAV. „Tarnybos kompetencijai priskirtas poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo vertinimas ir su tuo susijusių dokumentų nagrinėjimas. Už visų reikalingų dokumentų parengimą ir pateikimą atsako PAV organizatorius. Atkreipiame dėmesį, kad VSTT nėra priskirtos kontrolės funkcijos, statybų teisėtumo priežiūrą vykdo VTPSI. Šiuo metu VSTT neturi informacijos apie galimai vykdomas nelegalias statybas minėtoje teritorijoje“, – ŪP tvirtino V. Balčiauskaitė.

Apie tai, kad projekto vystytojai stengėsi išvengti PAV ir pristatė ne visą savo veiklą, o tik jos „gabaliukus“, ŪP pasakojęs Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Modestas Bružas akcentavo, kad reikšmingumo išvada buvo pateikta tik vienam veiklos etapui. „Buvo įvertinta, kad nereikia PAV. Tačiau projekto vystytojai darė grunto pakėlimo darbus ir, kiek žinau, buvo traktuojama, kad tai yra laikinas žemės pakėlimas su tuo dirvožemiu, kuris nuimtas iš statybų vietų. Tai tyrė AAD. Kaip ten kas vyko toliau, nežinau. Nežinau, ar buvo nustatytas pažeidimas, ar ne. Mūsų žiniomis, kitai planuojamai veiklai, kitiems etapams VSTT yra parašiusi atsakymą vystytojui, kad reikia atlikti PAV“, – atvirai kalbėjo M. Bružas.

Ataskaitos nerengė

Kaip redakcijai teigė „Urban WIND“ atstovė Audronė Kuprionytė, nauja reikšmingumo ataskaita nebuvo rengiama, atsižvelgiant į galiojančio 2022-12-22 dokumento Nr. S1-764 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvados“ tinkamumą ir aktualumą vystomai teritorijai. Ji sakė, kad „pagal galiojančią Reikšmingumo išvadą, PŪV savo apimtimi, mastu ir poveikiu iš esmės reikšmingai nepasikeitė, o minimalus techninių sprendimų pokytis nesukelia neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijose randamų buveinių ir rūšių atžvilgiu. Namų kiekis, aukštingumas nepakito, pastatų vietos pakito nežymiai sklypų ribose. Aplinkos apsaugos departamento atlikto patikrinimo metu buvo identifikuoti klausimai, susiję su laikinais objektais teritorijoje, kuriuos pašalinome, atlyginome apskaičiuotą žalą aplinkai, įvykdėme visus institucijų pateiktus reikalavimus.

Teritoriją pagal savo kompetenciją vertino ir VTPSI, kuri nenustatė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų pažeidimų. Statybos nėra sustabdytos,  didžioji dalis pastabų yra susijusi su dokumentacijos ir planavimo sprendinių tikslinimu. 

Bendrovės išleistos obligacijos jau yra išpirktos, todėl šis klausimas nėra susijęs su dabartiniais projekto vystymo procesais. Projektas vystomas toliau, visus institucijų pateiktus klausimus sprendžiame glaudžiai bendradarbiaudami su atsakingomis institucijomis.“

Mėtė pėdas?

Redakcijai pateiktuose dokumentuose matyti, kad projekto „Vėjo miestelis“ vystytojai, užuot pateikę visas susijusias veiklas kartu, jas teikė atskirai skirtingoms institucijoms skirtingu laiku ir skirtingais bendrovių pavadinimais: veikė UAB „Dominent“, vėliau – UAB „Proinfra“, dar vėliau – UAB „Urban Wind Residential“. Susidaro toks įspūdis, kad vystytojai galimai mėtė pėdas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas ŪP patvirtino, kad „Vėjo miestelio“ projektas, kuris buvo pristatomas kaip bendra koncepcija, perėjo įvairias stadijas – su uosteliu ir be uostelio – ir visais atvejais „Natura 2000“ teritorijų atžvilgiu vystytojams buvo primenama apie būtinybę atlikti PAV. Pasak A. Bružo, vystytojai, 2022 m. pabaigoje teikę vertinti vieną teritoriją, mažesnę nei 4 ha, teisiškai nepažeidė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, nes buvo galima skaidyti veiklas.

Kaip ŪP sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė L. Dikšaitė, direkcija 2022 m. reikšmingumo išvadą priėmė remdamasi tuo metu galiojusia Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo redakcija (nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.). „Šioje įstatymo redakcijoje nebuvo nuostatos, kuri neleistų skaidyti PAV, jeigu tai leistų išvengti PŪV. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje 3 straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta nuostata: „Planuojama ūkinė veikla negali būti skaidoma į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, jeigu taip galėtų būti išvengta poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Jeigu nustatoma, kad planuojama ūkinė veikla suskaidyta į mažesnio masto planuojamas ūkines veiklas, siekiant išvengti poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma.“ Šios nuostatos galiojimo metu, 2024 m., direkcijai „Vėjo miestelio“ vystytojo PAV dokumentų rengėjai buvo teikę prašymus vertinti kitų etapų įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo dokumentus. Direkcija, atsižvelgdama į jau galiojusį ribojimą skaidyti PŪV mastą, taip siekiant išvengti PAV, teikė pastabas dokumentų rengėjams, siekdama gauti visą informaciją apie PŪV. 2025 m. direkcija PAV dokumento rengėjams, argumentuodama 3 straipsnio 8 ir 9 dalimis, pasiūlė kreiptis į VSTT, kad būtų išnagrinėti visi planuojami funkciškai ir (ar) chronologiškai susiję tos pačios PŪV objektai bei kita PŪV artimoje aplinkoje vykdoma ir planuojama vykdyti ūkinė veikla“, – informavo L. Dikšaitė.

Vykdomas ikiteisminis tyrimas

ŪP redakcija pasiteiravo AM, kaip vertinamas „Vėjo miestelio“ projekto vykdymas, tačiau atsakymo nesulaukė. Aplinkos ministro patarėjas komunikacijai Gediminas Žygelis priminė Visuomenės informavimo įstatymą ir penkias darbo dienas, per kurias jie gali pateikti atsakymą.

O štai AAD atsakymas buvo svarus. AAD žiniomis, dėl minimų aplinkybių yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, todėl detalesnę informaciją apie tyrimo eigą ir jo metu nustatytas aplinkybes galėtų pateikti tyrimą organizuojanti ir kontroliuojanti prokuratūra. „Departamentas, 2025 m. atlikęs patikrinimą UAB „Urban Wind Residential“ žemės sklypuose Vėjavaikių g., Svencelės k., Klaipėdos r., nustatė pažeidimus, susijusius su LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų nesilaikymu. Apie nustatytus pažeidimus informacija buvo perduota Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pažymėtina, kad šį atvejį vertino ir VTPSI. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, AAD plačiau komentuoti galimų pažeidimų ar vertinti veiklos teisėtumo negali. Teisinis veiklos vertinimas ir galutinių aplinkybių nustatymas bus atliekamas kompetentingų institucijų bei ikiteisminio tyrimo metu“, – redakcijai sakė ADD.

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.