„Apie tai kalbame jau seniai ir niekas mūsų negirdi, – ŪP teigė M. Maciulevičius. – Visos didžiosios bėdos, kurios dabar išplaukia į paviršių, susijusios su švietimo netobulumu. Todėl jaunoji karta nebesupranta elementarių dalykų. Pasigirdus kaltinimams, kad ūkininkai kankina karves, primelždami iš jų 10 kartų daugiau pieno nei tarpukariu, akivaizdu, kad jaunimui trūksta elementarių žinių, kas yra mokslo pažanga ir kaip pasaulis eina į priekį. Todėl maksimalų dėmesį reikia skirti švietimui, pozityviai komunikacijai ir pačiai švietimo sistemai.“
M. Maciulevičius išsiaiškino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) už vadovėlius yra atsakingas tik vienas ministro patarėjas. Tokia tvarka yra paveldėta iš kitų vyriausybių, o pati ministerija net negali recenzuoti vadovėlių – atsakomybė už jų turinį palikta leidėjams, kurie gali spausdinti, ką tik nori. Tai pripažino švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas dr. Rimantas Vaitkus, patarinėjantis mokyklinių vadovėlių tema.
„Sutarėme, kad jeigu socialiniai partneriai inicijuotų, paprašytų, tai ŠMSM galbūt sukurtų darbo grupę ar organizuotų pasitarimus, į kuriuos būtų pakviesti ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkai diskutuoti apie siūlomas mokslo gaires. Reikėtų parengti tam tikras rekomendacijas, kaip apie žemės ūkį turėtų būti parašyta vadovėliuose ir kad tai būtų paremta mokslu“, – ŪP teigė M. Maciulevičius.
Pasak jo, kyla klausimas, kodėl ŠMSM nėra atsakinga už mokinių ugdymo kokybę. „Ši spraga – ne dabartinės valdančiosios daugumos, ji yra paveldėta. Užtruks gal metus, o gal ir daugiau, kol tuos dalykus kas nors bent pradės tvarkyti. Gal reikėtų pasisemti patirties, kaip Vakarų Europos šalys komunikuoja apie žemės ūkį. Dabar akivaizdu, kad jauni miesto žmonės nebesupranta, kaip melžiamas pienas. Švietimo vizija galėtų būti ir mokinių išvykos į ūkius. Tik kaimiškose mokyklose šiuo metu taip yra – vežami vaikai į ūkius, bet neteko girdėti, kad tą darytų miesto mokyklos“, – aiškino M. Maciulevičius.
LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP teigė, kad LŪS jau gavo M. Maciulevičiaus inicijuotą raštą, skirtą ŠMSM. Pasak R. Juknevičiaus, su šituo raštu dar turėtų susipažinti visi LŪS rajoniniai skyriai, vėliau jis bus išsiųstas ministerijai.
LŪS raštas, skirtas ŠMSM, pavadintas „Dėl žemės ūkio tematikos ir mokslu grįsto turinio stiprinimo bendrojo ugdymo sistemoje“. Skaitytojams pateikiame jį nesutrumpintą:
„Atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju metu vis dažniau išryškėja problema, jog bendrojo ugdymo sistemoje mokiniams nepakankamai ir neretai vienpusiškai pristatoma šiuolaikinio žemės ūkio, maisto gamybos, gyvūnų gerovės, tvarumo bei technologinės pažangos tematika.
Matome augantį atotrūkį tarp visuomenės, ypač miesto vaikų ir jaunimo, bei realaus šiandieninio žemės ūkio sektoriaus, kuris Lietuvoje ir Europoje remiasi mokslu, inovacijomis, pažangiomis technologijomis, aplinkosaugos standartais ir aukštais kokybės reikalavimais.
Mums kelia susirūpinimą tai, kad kai kuriose ugdymo priemonėse ar papildomoje mokomojoje medžiagoje žemės ūkio temos pateikiamos supaprastintai, tendencingai ar nepakankamai remiantis naujausiais mokslo duomenimis. Pavyzdžiui, tradicinis ir modernus žemės ūkis kartais vaizduojamas vien neigiamame kontekste, o sudėtingi klausimai – gyvūnų gerovė, gamybos metodai, aplinkosauga ar maisto sauga – pateikiami nebalansuotai, neatskleidžiant viso konteksto bei realių pažangių sprendimų. Norime pabrėžti, kad Lietuvos žemės ūkio pažanga dešimtmečiais buvo kuriama bendradarbiaujant su mokslo institucijomis, tyrėjais, universitetais ir pačiais ūkininkais. Šiandien modernus žemės ūkis apima skaitmenizaciją, tiksliąją agronomiją, genetikos pažangą, robotizaciją, dirbtinį intelektą, veterinarijos mokslą, pažangius aplinkosauginius sprendimus bei aukščiausius maisto kokybės standartus. Todėl ypač svarbu, kad mokiniai būtų supažindinami su realia situacija, o ne stereotipais.
Taip pat matome, kad nemaža dalis vaikų ir jaunuolių vis prasčiau supranta bazinius maisto gamybos procesus – iš kur atsiranda pienas, mėsa, grūdai, daržovės, kaip veikia ūkiai, kokį vaidmenį atlieka mokslas bei technologijos. Tai rodo poreikį stiprinti praktinį ir pažintinį ugdymą.
Atsižvelgdami į tai, prašytume ministerijos inicijuoti darbo grupę arba platesnį pasitarimą, įtraukiant akademinę bendruomenę ir socialinius partnerius: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, veterinarijos, agronomijos, maisto technologijų ir kitų sričių mokslininkus, taip pat Lietuvos ūkininkų sąjungą, žemdirbių savivaldos organizacijas, kooperatyvų atstovus bei kitus. Tokios diskusijos metu būtų tikslinga įvertinti:
Esame įsitikinę, kad tai svarbus klausimas ne tik žemės ūkiui, bet ir visos valstybės ateičiai – maisto saugumui, ekonomikai, regionų stiprinimui bei jaunimo švietimui. Suprantame, kad sisteminiai pokyčiai gali pareikalauti laiko, tačiau prašome šį procesą pradėti kuo greičiau.
Tikimės konstruktyvaus dialogo ir esame pasirengę prisidėti savo žiniomis bei praktine patirtimi.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 30 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.