Šviežių lietuviškų daržovių ateitis – ŽŪM rankose

Jautri rinka

Mūsų šalies šiltnamių ūkiai vietinėje rinkoje agurkų, pomidorų, paprikų ir kitų po priedanga auginamų daržovių paklausą patenkina maždaug 45 proc., likusi dalis yra importuojama iš kitų šalių. Tad, mūsų rinka yra labai jautri ir didele dalimi priklausoma nuo importo.

Pernai Lietuvoje deklaruotas šiltnamių plotas siekė apie 63 ha, o 2019 m. jis buvo 52 ha. Šioks toks augimas yra, bet aiškiai matyti, kad jis – nepakankamas, jog jau artimiausiu metu galėtume šviežiomis daržovėmis apsirūpinti bent 70–80 proc.

„Skatinant sektoriaus plėtrą, daržininkystė, neišskiriant šiltnamių sektoriaus, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP) buvo pripažinta prioritetine veikla ir investicijų į žemės ūkio valdas projektams buvo skiriami papildomi balai“, –„Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai, akcentuodami, kad parama buvo suteikta 870 daržininkų, kuriems buvo išmokėta 59,6 mln. Eur.

ŽŪM komentare redakcijai taip pat tvirtinama, kad pereinamuoju laikotarpiu, pereinant nuo KPP prie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP), buvo suformuoti atskiri paramos lėšų krepšeliai, o atrankos vykdytos pagal sektoriams nustatytus atrankos kriterijus, t. y. daržininkams nebereikėjo konkuruoti su kitų sektorių, ypač grūdų, gyvulininkystės, atstovais. Iš ES gaivinimo priemonės buvo finansuojami didesnės apimties projektai, kurių vieno projekto paramos dydis daržininkystės sektoriuje galėjo siekti iki 4 mln. Eur, o šiltnamių sektoriui – net iki 8 mln. Eur.

ŽŪM akcentavo, kad papildomai buvo teikiama susietoji parama. „Ją už uždarojo ir atvirojo lauko daržovių plotus 2021 m. gavo 1 659 pareiškėjai, o 2022 metais – 1 797 pareiškėjai, iš jų 2021 m. paramą gavo 10, o 2022 m. – 9 šiltnamių ūkiai“, – teigiama ŽŪM komentare.

Gausybė paramos priemonių

ŽŪM tikino, kad daržovių sektoriui SP numatyta teikti paramą ūkių ekonominio stabilumo ir konkurencingumo palaikymui. Tam bus taikomas intervencinių priemonių komplektas: ekoschemos, susietoji pajamų parama, sektorinės intervencinės priemonės, rizikos valdymo ir kitos kaimo plėtros priemonės. „Siekiant didinti vaisių ir daržovių sektoriaus aplinkosauginį tvarumą, suplanuotos atitinkamos ekoschemos. Į šias kompensacines išmokas galės pretenduoti ūkiai, viršijantys geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimus“, – sakoma ŽŪM pateiktame atsakyme ŪP.

Jame teigiama, kad bus tęsiamas ir susietosios paramos mokėjimas. Paramos galės kreiptis asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti. Visoms ekoschemoms bus skirta 1,3 proc. viso tiesioginių išmokų voko, arba 8,6 proc. visos susietosios paramos. Planuojama, kad parama turėtų pasiekti apie 1 300 daržovių augintojų.

Be to, ūkio subjektai, taip pat ir šiltnamininkai, susiduriantys su likvidumo problemomis dėl krizės, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą, gali pasinaudoti įgyvendinamomis paskolų ir garantijų priemonėmis.

Klausimų – begalė, atsakymų – nėra

ŽŪM pristatytos priemonės atrodo lyg ir suteiksiančios ramesnį gyvenimą daržovių augintojams, šiltnamių laikytojams, tačiau ŪP pasigedo konkrečių atsakymų į visai daržininkų bendruomenei rūpimus klausimus – ar yra sukurta Lietuvos šiltnaminių daržovių auginimo plėtros strategija, ar keliamas tikslas Lietuvos šiltnamiuose auginamomis daržovėmis patenkinti bent 70–80 proc. rinkos poreikių. Taip pat liko neaišku, kokie yra numatyti kompensaciniai mechanizmai šiltnamininkams ryškiai išaugus dujų, elektros energijos kainoms, ar dėl to kam nors buvo išmokėtos kokios nors kompensacijos, ar nesibaiminama, kad daržininkystės ūkiai trauksis ir rinkoje dar labiau daugės importinių daržovių.

Jaučiasi palikti likimo valiai

Išgirdęs apie ŽŪM specialistų paaiškinimus apie paramą daržovių augintojams UAB „Agrošiltnamiai“ vadovas Paulius Andriejavas pastebėjo „nedidelį“ netikslumą. „Susietoji parama šiltnamių turėtojams nuo šių metų buvo sumažinta 3,5 karto. Patekę į išaugusių energijos kainų mėsmalę, jaučiamės palikti likimo valiai“, – ŪP teigė kėdainietis. Jam atrodo, kad ŽŪM Lietuvos šiltnamiai nerūpi, nes nežino, kaip paaiškinti faktą, kad prieš 5 metus buvo skirta 3 mln. Eur ES parama šiltnamio statybai, tokią pat sumą investavo vietos verslininkai, o dabar šių investicijų nesiekiama išsaugoti. „Viskas palikta ant verslo pečių, bet jau dabar pastebima, kad jis tokio svorio vienas ilgai neatlaikys“, – tikino P. Andriejavas.

Prieš metus drąsūs kėdainiečiai be valstybės paramos pasistatė dar vieną didžiulį modernų šiltnamį, į jį investuodami apie 4 mln. Eur nuosavų lėšų, dabar šalies rinkai tiekia daugiau nei 10 tonų agurkų per dieną ir taip patenkina pirkėjų poreikius. „To mums nebūtų pavykę padaryti, jei nebūtume priėmę sprendimo įsirengti savas suskystintųjų dujų saugyklas“, – kalbėjo įmonės vadovas, akcentuodamas, kad viskas buvo padaryta „Agrošiltnamių“ akcininkų lėšomis. „Sunku pasakyti, ar mūsų valdžia tikrai prisideda prie Lietuvos šviežių daržovių rinkos išsaugojimo, nes nei jos dėmesio, nei paramos mes kol kas nesulaukėme“, – mintis dėstė bendrovės direktorius, primindamas senas Lietuvos tiesas: sugriauti daug lengviau ir patraukliau, nei sukurti ar pastatyti.

Viskas – tik iš dalies

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė kol kas rimtų prielaidų šviežių daržovių deficitui Lietuvoje nemato, tačiau sutinka, kad pavasarį šalies gyventojai mažiau domisi pernykščiais kopūstais, burokėliais ar prieš Naujuosius užraugtais agurkais. „Tai natūralu, žmonės išsiilgę šviežių, dažnai įvežtinių, žalumynų, juolab kad mūsų augintojai neturi pakankamai šiuolaikiškų saugyklų išlaikyti patrauklų ir kokybišką prekinių daržovių asortimentą iki naujo derliaus“, – redakcijai kalbėjo I. Lukoševičienė.

Ji teigė, kad ŽŪM dėmesio daržininkystės sektoriui niekada nebuvo per daug, o paramos pinigų užtenka tik iš dalies. Anot asociacijos vadovės, Lietuvoje, norint, jog vartotojams nepritrūktų šviežių daržovių, reikėtų nebijoti sumažinti PVM daržovėms, taip pat teikti visapusišką pagalbą prekinę daržininkystę vystantiems ūkiams, eliminuojant tuos, kurie tik prisidengia daržininkyste, kad gautų didesnes išmokas, neaugindami prekinės daržovių produkcijos ir pasisavindami dalį jiems realiai nepriklausančios paramos. „Be to, daržininkams būtina burtis į kooperatyvus, taip sustiprintų savo pozicijas rinkoje, racionaliau naudotų gamybos išteklius. Tuomet Lietuvos rinka būtų apsaugota nuo krizių, panašių kaip JK“, – aiškią poziciją išdėstė LDAA vadovė.

Indrės LUKOŠEVIČIENĖS ir Pauliaus ANDRIEJAVO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.