Svogūnai: daiginant iš sėklų yra privalumų

Būtinos sąlygos

Šilumai svogūnai reikliausi sėklų dygimo ir ropelių brendimo metu. Optimali temperatūra dygstant – apie 18 °C, o ropelėms bręstant – apie 25–35 °C.

Svogūnai mėgsta drėgmę, jei jos trūksta, pasėlius būtina laistyti (ypač pirmojoje vegetacijos pusėje). Negaudami pakankamai vandens, augalai netolygiai auga, prastėja lapų (vadinamųjų laiškų) ir ropelių prekinė kokybė. Svogūnui augant, maistinės medžiagos iš lapų keliauja į ropelę, todėl, pristigus drėgmės, gali užsitęsti augalų vegetacija ir ropelių brendimas.

Tinkamiausios priesmėlio arba lengvo priemolio, neutralaus rūgštumo ir nepiktžolėtos dirvos. Nereikėtų svogūnų auginti toje pačioje vietoje kasmet, taip pat po česnakų ar kitų česnakinių šeimos augalų. Į tą patį lauką galima sėti ne anksčiau kaip po 4–5 metų. Daržo augalų sėjomainoje geriausi priešsėliai – agurkinių šeimos augalai, ankstyvieji ir žiediniai kopūstai, ridikėliai, salotos, o lauko sėjomainose – juodasis pūdymas, gerai įdirbtos dobilienos.

Sėjant svogūnų sėklas tiesiai į dirvą yra ekonomiškiausias auginimo būdas ir dėl galimybės mechanizuoti augalų priežiūros darbus – dažniausiai taikomas versliniuose daržininkystės ūkiuose. Be to, vienas pagrindinių tokio auginimo būdo privalumų – mažesnės išlaidos dauginamajai medžiagai, lyginant su auginimu iš sėjinukų.

Ilgai dygsta

Svogūnai – ilgai dygstantys augalai. Palankiomis meteorologinėmis sąlygomis, kai pavasaris ankstyvas ir šiltas, o dirvožemyje užtektinai drėgmės, svogūnų sėklos sudygsta per 15–20 dienų po sėjos, nepalankiomis – tai gali užsitęsti iki 4 savaičių ir ilgiau. Todėl vienas svarbiausių reikalavimų, auginant tiesiogiai iš sėklų, – nesuvėlinti sėjos laiko.

Be to, vėliau pasėjus, vasaros pabaigoje trumpėjant dienoms, gali nespėti susiformuoti ir subręsti ropelės – svogūnai lieka storais kakleliais, nesubręsta, prasčiau laikosi sandėliuojant. Tačiau sėklas sėti lauko sąlygomis labai anksti, kol dirva nepakankamai įšilusi, yra netikslinga. Keletą dienų užsitęsusios pavasarinės šalnos gali pakenkti arba net sunaikinti jaunus, ką tik sudygusius daigelius. Lietuvoje tinkamiausias laikas sėti svogūnų sėklas yra balandžio I–II dešimtadienis. Sėklos norma priklauso nuo to, kaip prižiūrėsime augalus: auginsime mechanizuotai ar darbus atliksime rankomis. Optimali sėklos norma yra100–120 sėklų/m2, arba 1–1,5 mln. sėklų/1ha (4–5 kg/ha).

Derliaus belaukiant

Svarbus priežiūros darbas – piktžolių naikinimas, ypač pradiniuose augalų vystymosi ir augimo tarpsniuose. Ilgai dygę ir 1–2 lapelius išauginę augalai sunkiai konkuruoja su tuo metu intensyviai augančiomis piktžolėmis. Didesniuose plotuose, ypač versliniuose ūkiuose, piktžolėms naikinti naudojami herbicidai.

Svogūnams sudygus ir išryškėjus eilutėms, purenami tarpueiliai, ypač tai svarbu po smarkesnio lietaus ar tada, kai dirva supuolusi. Vegetacijos metu būtina augalams sudaryti geras mitybos sąlygas, esant poreikiui, naudoti augalų apsaugos priemones.

Ropelių derlius imamas, kai nudžiūsta apatiniai lapai ir išgula apie 70 proc. lapijos – paprastai rugpjūčio III–rugsėjo I dešimtadienį. Nuėmus derlių, ropelės džiovinamos gerai vėdinamose patalpose arba saugyklose su aktyvia ventiliacija.

Kaip pasirinkti veislę?

Pasaulyje sukurta daug svogūnų veislių ir hibridų, besiskiriančių morfologiniais požymiais, vegetacijos trukme, skoniu, vartojimo paskirtimi ir kitais požymiais. Dauguma sukurtų veislių tinkamesnės auginti sėjant sėklas tiesiogiai. Lietuvos klimato sąlygomis gerai auga Olandijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje sukurtos veislės ir hibridai, tik reikėtų rinktis trumpesnės vegetacijos – ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo – veisles. Taip pat būtina pasidomėti jų paskirtimi, nes greitam suvartojimui skirtos ropelės prastai laikosi sandėliavimo metu.

Mūsų šalyje kol kas sukurtos dvi valgomojo svogūno veislės ‘Babtų didieji’ ir ‘Joriai’. Tai vienalizdžių vidutinio ankstyvumo svogūnų veislės, sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institute individualios ir masinės atrankos selekcijos metodais iš vietinių populiacijų. Vegetacijos trukmė, auginant iš sėklų, yra 80–100 dienų nuo sėklų sudygimo, bet abi veisles galima auginti tiek sėjant sėklas tiesiogiai, tiek iš sėjinukų. Jos tinkamos ropelėms ir laiškams išauginti.

Veislės ‘Babtų didieji’ ropelės plokščiai ovalios formos, vidutinio stambumo. Išorinio lukšto spalva gelsvai oranžinė, minkštimas baltas, pusiau aštraus skonio. Ropelės gali būti naudojamos perdirbti, tinka sandėliuoti.

‘Joriai’ užaugina stambesnę lapiją ir ropeles. Jos plokščiai apvalios formos, išilginiame pjūvyje – rombinės, išorinio lukšto spalva gelsvai ruda. Labai gerai laikosi sandėliuojant.

LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotoja dr. Danguolė JUŠKEVIČIENĖ

Danguolės Juškevičienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.